Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2016-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-482-297/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-12-15
Bylos Nr.
1-482-297/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55103-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-482-297/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55103-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.2.4.8.3.; 2.10.1.4. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 15 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-55103-16 medžiagą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. B. 2016 m. lapkričio 24 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – seserį G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent sudavė jai vieną smūgį metaliniu montažinių putų flakonu į kairės akies sritį ir vieną smūgį kumščiu į nosies sritį, po to pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji dešinės rankos plaštaka atsitrenkė į laiptų pakopą, tokiu būdu smurtaudamas padarė nukentėjusiajai G. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlės kairėje pusėje ir dešinės plaštakos srityje.

Kaltinamasis A. B., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad jo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2015 m. jis gyvena pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), ten pat gyvena ir jo sesuo G. Ž.. Jis dažnai vartoja alkoholį, bet išgėręs būna ramus, nekonfliktuoja, išskyrus tuos atvejus, kai sesuo pati jį išprovokuoja, tačiau konfliktai būdavo žodiniai ir anksčiau sesers atžvilgiu jis nesmurtavo. 2016-11-24 jis buvo namuose neblaivus, išgėrė butelį vyno ir dar stiklinę alaus. Apie 18 val. tarp jo ir sesers G. kilo žodinis konfliktas, nes sesuo norėjo per televizorių žiūrėti serialą, o jis – žinias. Konflikto metu į kambarį atėjo tėvas, kuris bandė juos raminti, o paskui išėjo į kiemą. Tėvui išėjus, kaltinamasis užrakino iš vidaus namo lauko duris. Tai pamačiusi sesuo G. pradėjo šaukti, kodėl jis neįleidžia tėvo, puolė jį ir rankomis apdraskė veidą. Kaltinamasis paėmė nuo laiptų pakopos metalinį flakoną su montažinėmis putomis ir sudavė juo vieną kartą G. į veido sritį, paskui dar sudavė jai kumščiu į veido sritį ir, uždėjęs rankas jai ant krūtinės, ją atstūmė nuo savęs ir išėjo į kiemą. Jis būtų nesudavęs G. nei flakonu, nei kumščiu, bet sesuo jį puolė draskyti ir jis gynėsi, o kai jis atstūmė G. nuo savęs link laiptų pakopų, tai ji susimušė dešinę ranką. Kaltinamasis labai gailisi, kad panaudojo fizinį smurtą prieš seserį, tai buvo pirmas kartas, kai jis smurtavo prieš seserį (b. l. 60–61).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. B. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji G. Ž. parodė, kad ji jau 19 metų gyvena pas savo tėvus I. ir B. B. jiems priklausančiame name (duomenys neskelbtini), su tėvais veda bendrą ūkį, padeda jiems ūkio darbuose. Brolis A. B. pas tėvus gyvena apie tris metus, atsikėlė čia gyventi po to, kai susirgo tuberkulioze. Nukentėjusioji su broliu nesutaria ir pykstasi, nes jis kiekvieną dieną geria, o išgėręs būna agresyvus, piktas, priekabus, nepadeda tėvams ūkyje. 2016-11-24 brolis visą dieną vartojo alkoholį. Apie 18 val. ji norėjo įsijungti televizorių ir žiūrėti serialą, tačiau į kambarį atėjęs brolis A. pradėjo šaukti, kad ji jam atiduotų TV pultelį, o jai nesutikus, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Iš kito kambario atėjęs tėvas juos ramino, tada A. išstūmė tėvą pro duris į lauką ir jas užrakino iš vidaus. Nukentėjusioji liepė broliui atiduoti raktą ar atrakinti duris, tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, kurio metu brolis pagriebė ant žemės prie laiptų buvusį metalinį flakoną su montažinėmis putomis ir juo sudavė vieną kartą jai į kairės akies sritį, dėl ko nukentėjusioji pajautė didelį fizinį skausmą, todėl ji sugriebė rankomis broliui už veido ir nagais jį apdraskė. Tuomet brolis sudavė jai vieną kartą kumščiu į nosies sritį ir, uždėjęs rankas jai ant krūtinės, pastūmė ją link laiptų pakopos. Ji neišlaikė pusiausvyros, susvyravo, bet nenugriuvo, tik į laiptų pakopą susimušė dešinės rankos plaštaką. Tuo jų konfliktas baigėsi ir brolis atrakino duris, pats išėjo į kiemą, o tėvą įleido namo vidun. Nei tėvas, nei motina konflikto tarp jos ir brolio nematė. Brolis jos atžvilgiu fizinį smurtą naudoja ne pirmą kartą, tačiau anksčiau tėvų prašoma ji į policiją nesikreipdavo. Šį kartą supyko ant brolio, nes jis sužalojo jai veidą, todėl dėl jo smurto kreipėsi į policiją. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia (b. l. 27–28, 30–31).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas B. B. parodė, kad gyvena kartu su sutuoktine I. B. ir vaikais A. B. bei G. Ž.. Su vaikais sutaria gerai, jie padeda ūkyje. Sūnus turi problemų dėl alkoholio vartojimo, jis geria beveik kiekvieną dieną, su G. jis susipyksta dažniausiai dėl cigarečių, tačiau jų konfliktai būdavo žodiniai. 2016-11-24 apie 18 val. sūnus A. buvo išgėręs, jis pradėjo konfliktuoti su G.. Liudytojui nepavyko nuraminti sūnaus, todėl jis išėjo į kiemą, o kai grįžo į kambarį, jokio konflikto jau nebuvo, tik G. pasakė, kad susimušė su A.ir iškvietė policiją. Pats liudytojas muštynių nematė. Tai buvo pirmas kartas, kai A. sumušė G. (b. l. 38–39).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių kuopos mobiliojo būrio patrulio M. V. 2016-11-24 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2016-11-24 apie 18.15 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), brolis smurtauja prieš seserį; nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad A. B., kuriam nustatytas 2,34 promilės girtumas, sudavė savo seseriai G. Ž. į veidą metaliniu montažinių putų flakonu; konfliktas įvyko dėl namo raktų, sesuo besigindama apdraskė broliui veidą (b. l. 5–8).

2016-11-24 G. Ž. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2016-11-24 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje jos brolis A. B. naudojo prieš ją fizinį smurtą, o būtent sudavė jai per veidą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 1).

2016-11-24 apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota įvykio vietos, esančios gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 10–13, 14–16).

Specialisto išvadoje Nr. G 1153/2016 (06) nurodyta, kad G. Ž. nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlės kairėje pusėje, dešinės plaštakos srityje, kurie galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių; sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus; sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių ir jie tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 35).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. B. kaltė yra įrodyta. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis tyčia, aktyviais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją G. Ž., t. y. metaliniu montažinių putų flakonu sudavė jai į kairės akies sritį, kumščiu sudavė į nosies sritį ir pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji atsitrenkė į laiptų pakopą ir susimušė rankos plaštaką, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi fizinis smurtas šiuo atveju buvo panaudotas šeimos nario atžvilgiu (nukentėjusioji yra kaltinamojo sesuo, gyvenanti kartu su juo, kas atitinka šeimos nario sąvoką pagal BK 248 str. 2 d.), todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), teisiamas pirmą kartą (b. l. 53), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 51), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 56, 57), į psichikos bei priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (b. l. 50). Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokurorės siūloma viešųjų darbų bausme ir jos dydžiu (b. l. 68-70). Siekiant BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina viešųjų darbų bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o taip pat į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ir ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-11-24 18.55 val. iki 2016-11-25 14.45 val. (b. l. 41, 62), šis laikas (1 para) įskaitytinas į paskirtą bausmę pagal BK 65 str. 1 d. taisykles, t. y. sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 66 str.). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63–64) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2016-11-24 įvykio vietos apžiūros metu paimtas montažinių putų „Purfoam“ metalinis indas, saugomas Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (b. l. 18, 20), sunaikintinas kaip menkavertis daiktas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nubausti viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Remiantis BK 66 str., 65 str. 1 d., įskaityti į paskirtą bausmę A. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-11-24 iki 2016-11-25, t. y. vieną parą, ją prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str., paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Montažinių putų „Purfoam“ metalinį indą, saugomą Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė