- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-29
- Bylos Nr.
- 1-1366-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10423-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- J. B.
- Nukentėjusysis
- V. J.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. pažeidė viešąją tvarką, o būtent, jis 2018 m. kovo 4 d. apie 22.45 val. šalia namų, esančių Vilniuje, Šeškinės g. 65 ir 71, kas pagal savo padėtį laikytina vieša vieta, nes laisvai prieinama bet kuriam asmeniui, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,46 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, siekdamas pasiimti iš pažįstamo V. J. automobilio Peugeot, v/n (duomenys neskelbtini) tačiau negalėdamas patekti į jį, kas laikytina nepagrįsta priežastimi neteisėtai elgtis, kitų žmonių akivaizdoje tyčia daužė rankomis ir kojomis minėtą automobilį, sudaužydamas priekinius ir galinius žibintus bei nulauždamas ir sudaužydamas abu galinio vaizdo veidrodėlius, o po to, patekęs į automobilio saloną, nenustatytu būdu apdegino jo priekines sėdynes, ištraukė iš priekinės panelės garso aparatūros laidus ir nutraukė pavarų perjungimo srities viršutinę dalį, dėl ko V. J. iš viso buvo padaryta 200 eurų turtinė žala, taip įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes atsitiktiniam įvykio liudytojui A. L. teko jį dėl jo veiksmų sulaikyti ir iškviesti policiją.
Teisiamajame posėdyje apklaustas, kaltinamasis J. B. visiškai prisipažino dėl jam inkriminuotų veikų, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta nuo mokyklos laikų, prieš kelias dienas iki įvykio važiavo pas pažįstamus jo automobiliu, todėl jo kaltinamojo) darbo rūbai liko nukentėjusiojo automobilyje. Prieš įvykį jis buvo išgėręs alaus, prisiminė, kad rūbai mašinoje ir bandė juos pasiimti. Viskas vyko naktį, automobilis buvo kieme, tiksliai neprisiminė, jis daužė automobilį, nežino, kodėl, gal nervai suėmė. Paaiškino, kad jis išdaužė koja automobilio žibintus, veidrodėlius, pateko į saloną, durelės nebuvo užrakintos, todėl jas tiesiog atsidarė, mašinoje parūkė, ką toliau darė, nelabai atsimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Rūbai buvo bagažinėje, iš kur juos ir paėmiau. Kodėl automobilį apdaužė, paaiškinti negali, buvo neblaivus. Taip pat parodė, kad stovėjo dar prie mašinos, kai išgirdo policijos švyturėlius, suprato, kad čia dėl jo, prie jo pribėgo vyras, trenkė į kaklą ir laikė paguldęs baloje. Nurodė, kad savo veiksmus vertina blogai, sutinka taikytis su nukentėjusiuoju, atlyginti jam padarytą žalą.
Nukentėjusysis V. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad J. B. atlygino jam padarytą 200 eurų žalą, jie susitaikė, pretenzijų kaltinamajam jis neturi. Nurodė, kad atlyginus jam žalą, jis atsisako bylos pareikšto civilinio ieškinio, jo atsisakymo pasekmės jam žinomos.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, J. B. prisipažino ir parodė, kad turi draugą V., pavardės nežino, gyvenantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nežino, jam 21 m., savo telefone turi jo telefono Nr. V. maždaug prieš porą savaičių nusipirko automobilį Peugeot, valstybinio numerio nežino, jis dar neregistruotas V. vardu. Kai tik V. nusipirko minėtą automobilį, jis jo bagažinėje paliko maišą su savo darbo drabužiais. 2018 m. kovo 4 d. vakare jis su V. gėrė alų ppc „Akropolis“, po to, eidamas namo, jis prisiminė, kad drabužiai, kurių jam reikės, palikti V. automobilyje. Jis nusprendė nueiti ir juos pasiimti. Jis žinojo, kad V. automobilis stovi nerakintas kieme, nes neužsiveda ir nevažiuoja. Jis priėjo prie automobilio ir bandė patekti į bagažinę, bet jam nepavyko. Jis pagalvojo, kad automobilis užrakintas, todėl supykęs spyrė iš pradžių į vieną galinį žibintą, o po to į kitą. Vėliau jam visgi pavyko patekti į automobilį, nes pasirodė, kad jis nebuvo užrakintas. Jis pasiėmė savo daiktus ir jau norėjo išeiti, bet prisiminė, kad salone, dėtuvėje, yra cigarečių. Jis vėl priėjo prie automobilio ir pro vairuotojo dureles paėmė cigaretes. Uždaręs dureles, jis kažkaip paslydo ir griūdamas nulaužė vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Tuo metu prie jo pribėgo nepažįstamas vyras, kuris jį sulaikė. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį pristatė į policijos komisariatą. Jis spyrė į automobilio žibintus iš pykčio, nes neatsidarė bagažinė, o veidrodėlį nulaužė netyčia. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (b. l. 45-46).
Nukentėjusysis V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. vasario 26 d. nusipirko automobilį Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis dar nebuvo spėjęs jo užregistruoti savo vardu. Jis automobilį pirko tam, kad perparduotų jį išardęs dalimis. Jis dar neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl paprašė savo pažįstamą J. B., kad automobilį atvarytų ir pastatytų prie jo namų. Bevažiuojant automobilis užgeso, nes baigėsi benzinas. Jie automobilį paliko prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo tvarkoje, tik keleivio durelės nesirakino. Tą žinojo jis ir J.. Kiek pamena, 2018 m. kovo 5 d. jam paskambino J. ir pasakė, kad išdaužė vieną jo automobilio žibintą. Julius sakė, kad labai atsiprašo, nori atlyginti žalą, bet pinigų dabar neturi. Tada jis iš karto nuvažiavo apžiūrėti automobilio ir pamatęs išsigando, nes buvo sudaužyti visi žibintai. Apžiūrėjęs saloną, jis pamatė, kad priekinės sėdynės apdegintos per vidurį lyg su žiebtuvėliu. Priekinėje panelėje, vietoje, skirtoje automagnetolai, ištraukti visi laidai, o nuo pavarų perjungimo svirties nutrauktas „burbulas“. Jis už automobilį mokėjo 200 Eur ir negali pasakyti, kiek atskirai kainuoja kiekviena detalė. Šiuo metu jis net nesiruošia nieko keisti, nes sumokės dvigubai daugiau. Jis žinojo, kad J. jo automobilio bagažinėje buvo palikęs savo maišą su drabužiais. J. galėjo jam paskambinti, jis būtų atvažiavęs ir daiktus atidavęs. Kodėl J. taip apgadino jo automobilį, jis pasakyti negali. Jei J. jam sumokėtų 200 Eur, jis jam jokių pretenzijų neturėtų. Tačiau kadangi J. teigia dabar neturįs pinigų, jis nesirengia jų laukti (b. l. 14).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. parodė, kad 2018 m. kovo 4 d. apie 22.45 val., būdamas namuose, esančiuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pro kambario langą pamatė, kaip vyras su akiniais, apsirengęs tamsiais drabužiais, rankose laikydamas maišelį, su koja spardo pilkos spalvos automobilį. Jis iš karto išbėgo į lauką ir pamatė, kad tas vyras šalinasi link kavinės „Agotos gryčia“, esančios Vilniuje, Šeškinės 59A. Jis pasivijo tą vyrą ir, pargriovęs ant žemės, sulaikė. Jis liepė vyrui nejudėti. Pastarasis po sulaikymo nesipriešino. Tada buvo iškviesti policijos pareigūnai, kuriems jis perdavė sulaikytą vyrą. Grįžęs prie namų, jis pamatė, kad apgadintas automobilis Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kam priklauso šis automobilis, jis nežino. Vyro, kuris spardė automobilį, taip pat nepažįsta. Daugiau jokios informacijos apie įvykį suteikti negali. Policijos pareigūnus kvietė jo draugė, kuri buvo likusi bute, ji pati įvykio nematė. (b. l. 27-28).
Apžiūrėjus automobilį Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas 2018 m. kovo 4 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad automobilis stovi tarp namų, esančių Vilniuje, Šeškinės 65 ir 71. Automobilio priekiniai ir galiniai žibintai sudaužyti, abu galinio vaizdo veidrodėliai nulaužti ir sudaužyti. Vairuotojo durelės užrakintos, o keleivio durelės atidarytos. Spynelės be laužimo pėdsakų. Priekinėje panelėje nėra automagnetolos. Plačiau automobilio salonas be savininko neapžiūrėtas (b. l. 7-12).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 5-ojo būrio vyriausiosios patrulės J. Z. 2018 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. kovo 4 d. apie 22.50 val. gautas pranešimas, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vaikinas daužo automobilį, pranešėjas bandys jį sulaikyti. Atvykus į vietą, buvo rastas gulintis vaikinas ir jį laikantis pranešėjas A. L.. Vaikinas buvo sudaužęs automobilio Peugeot, v/n (duomenys neskelbtini) žibintus ir galinio vaizdo veidrodėlius. Su automobilio savininku susisiekti nepavyko, todėl buvo paliktas raštelis. Sulaikytasis J. B., gimęs (duomenys neskelbtini) m., buvo akivaizdžiai neblaivus. Jis negalėjo paaiškinti savo elgesio priežasties. Jo atžvilgiu buvo panaudoti antrankiai (b. l. 29).
2018 m. vasario 26 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad V. J. iš V. P. perka automobilį Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 200 eurų (b. l. 22).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2018 m. kovo 4 d., 23.50 val. J. B. nustatytas 1,46 promilių neblaivumas (b. l. 30).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Baudžiamojo kodekso 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali – t. y. nurodytais veiksmais (įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai) turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Be to, pažymėtina, kad tiek atitinkami veiksmai yra įvardyti kaip alternatyvūs, tiek ir numatytos alternatyvios pasekmės.
Iš minėtų byloje surinktų duomenų, kurie surinkti įstatymų nustatyta tvarka ir sutampa tarpusavyje, yra nuoseklūs, todėl pripažintini įrodymais, nustatytos tokios aktualios faktinės aplinkybės: J. B. 2018 m. kovo 4 d. apie 22.45 val. šalia namų, esančių Vilniuje, Šeškinės g. 65 ir 71, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, norėdamas pasiimti iš nukentėjusiojo V. J. automobilio Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rūbus, tačiau negalėdamas patekti į jį, daužė rankomis ir kojomis minėtą automobilį, taip sudaužydamas priekinius ir galinius žibintus bei nulauždamas ir sudaužydamas abu galinio vaizdo veidrodėlius. Po to, patekęs į automobilio saloną, nenustatytu būdu apdegino jo priekines sėdynes, ištraukė iš priekinės panelės garso aparatūros laidus ir nutraukė pavarų perjungimo srities viršutinę dalį. Nurodytus jo veiksmus pamatęs liudytojas A. L., išėjęs iš savo namų, sustabdė ir sulaikė J. B., kol atvyko policijos pareigūnai, reaguodami į liudytojo draugės pranešimą Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį. Nurodytos aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais, duotais tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, kai jis prisipažino bei detaliai nurodė įvykio aplinkybes. Taip pat nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojo A. L. parodymai, automobilio apžiūros protokolas, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kaltinamojo neblaivumas buvo nustatytas patikrinus jį alkotesteriu, o atitinkamas aplinkybes dėl automobilio parodė ir nukentėjusysis.
Vertinant nustatytas faktines aplinkybes jų atitikties nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiams, pastebėtina, kad atitinkami kaltinamojo veiksmai buvo atlikti, akivaizdu, viešoje vietoje – kieme, šalia namų Šeškinės g. 65 ir 71, Vilniuje. Svetimo, t. y. nukentėjusiajam priklausančio turto – automobilio apgadinimus jis padarė dėl menkavertės (nepagrįstos) priežasties (siekdamas pasiimti rūbus iš automobilio bagažinės, kur juos buvo palikęs, ir, kaip parodė kaltinamasis, jam pasirodžius, kad automobilis užrakintas, nors, kaip paaiškėjo, automobilis buvo atrakintas ir po to kaltinamasis pateko į automobilio saloną), sudaužydamas automobilio priekinius ir galinius žibintus bei nulauždamas ir sudaužydamas abu galinio vaizdo veidrodėlius, o po to, patekęs į automobilio saloną, apdegino jo priekines sėdynes, ištraukė iš priekinės panelės garso aparatūros laidus ir nutraukė pavarų perjungimo srities viršutinę dalį, tokiu būdu padarydamas V. J. 200 eurų turtinę žalą. Taigi nurodyti kaltinamojo veiksmai vertintini kaip įžūlus elgesys ir vandališki veiksmai, taip rodant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be to, nurodytais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kadangi su įvykiu visai nesusijęs (pašalinis) asmuo nurodytus veiksmus matė, ir, reaguodamas į nurodytą įžūlų ir vandališką kaltinamojo elgesį, ėmėsi veiksmų jį sulaikyti, atitinkamai kitas asmuo pranešė apie įvykį policijai. Be to, pripažintina ir tai, kad nurodytus veiksmus J. B. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos atitinkamos veikos padarymui, kadangi tokią aplinkybę jis iš esmės pripažino teisiamojo posėdžio metu, paaiškindamas, kad viskas atsitiko tikriausiai dėl neblaivumo.
Taigi dėl nurodytų argumentų pripažintina, kad atitinkami J. B. veiksmai visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, objektyviuosius požymius. Be to, nustatyta ir subjektyvioji pusė – kaltinamojo tiesioginė tyčia, kadangi jis suvokė savo veiksmų pobūdį, pavojingumą, galimas sukelti pasekmes, ir būtent to aktualaus įvykio metu siekė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad J. B. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, yra neabejotinai nustatyta.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų
Teismo posėdyje kaltinamasis ir nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino žalą, nukentėjusysis su kaltinamuoju susitaikė ir neturi jam pretenzijų.
BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo vertinimu šiuo atveju egzistuoja visos BK 38 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, su nukentėjusiuoju susitaikė bei savanoriškai atlygino jam padarytą žalą. Tokia tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo valia, kaip minėta, buvo išdėstyta teisiamojo posėdžio metu. J. B. neteistas, nors byloje yra duomenys, kad jis ne kartą yra baustas administracine tvarka, vis dėlto, įvertinus jo paaiškinimus teisiamajame posėdyje dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, jo apgailestavimą dėl įvykio ir pastangas atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, susitaikyti su juo, sprendžia, kad vis dėlto nėra pagrindo kategoriškai išvadai, kad jam būtų būdingas nusikalstamas elgesys, dėl ko spręstina, kad šiuo atveju dar yra pagrindo manyti, kad ateityje J. B. nebenusikals bei laikysis teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių. Teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad šiuo atveju pats baudžiamasis procesas bus pakankama priemonė daryti įtaką kaltinamojo elgesiui, įvertinant jį kaip netinkamą, ir tokiu būdu suteikiant J. B. galimybę tinkamai suvokti tokio elgesio pavojingumą bei galimas tokio elgesio pasekmes.
Taigi nurodytų aplinkybių bei argumentų visuma lemia išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaltinamojo J. B. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Nors BK 67 straipsnio 2 dalis nustato galimybę asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, skirti baudžiamojo poveikio priemones, šiuo atveju teismas sprendžia, kad jos neskirtinos.
V. J. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 eurų turtinės žalos atlyginimo (b., l. 19). Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad atsisako civilinio ieškinio, kaltinamajam jam atlyginus šią žalą, nurodė, kad atsisakymo pasekmės jam žinomos.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio; atsisakius ieškinio, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 140 str. 1 d.), o bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. J. atsisakė civilinio ieškinio dėl 200 eurų turtinės žalos atlyginimo, nes kaltinamasis jam savo valia šią žalą atlygino, taip pat nurodė, kad jam žinomos atsisakymo pasekmės, teismas sprendžia, kad nesant aplinkybių, dėl kurių šis atsisakymas nuo civilinio ieškinio prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, atsisakymas priimtinas ir bylą dalyje dėl V. J. civilinio ieškinio dėl 200 eurų turtinės žalos priteisimo iš J. B. nutraukia. V. J. išaiškintina, kad bylą šioje dalyje nutraukus, vėl kreiptis su civiliniu ieškiniu tuo pačiu pagrindu dėl turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo J. B. neleidžiama.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. J., ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.
J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.