- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-11
- Bylos Nr.
- 1-2541-1034/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15980-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- V. Č.
- Nukentėjusysis
- M. Č.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, vidurinio išsilavinimo, našlė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pensininkė, dirbanti pagal verslo liudijimą, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Č. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: ji, 2017-04-03 apie 17.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su dukra M. Č. metu tampė pastarąją už plaukų ir koja sudavė jai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydama nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, pilve, dešinėje alkūnėje, nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinėje, tokiu būdu ji nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą.
Šiais savo veiksmais V. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamoji V. Č. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad po pietų buvo išgėrę. Iš karto visko neatsiminė, paskui atsiminė ir viską pripažįsta, kas buvo. Pripažįsta, kas parašyta kaltinamajame akte. Buvo išgėrusi. Gal ir tempė nukentėjusiąją už plaukų, gal ir buvo smūgių. Buvo daug išgėrusi, policijoje nustatė 1,7 prom. girtumą. Gėrė degtinę, gėrė su žentu, išgėrė apie butelį. Ikiteisminio tyrimo metu nepripažino kaltės. Per tą laiką prisiminė, kaip buvo. Po konflikto su dukra bendravo. Atsiprašo M. dabar. Anksčiau su nieko nekonfliktavo, nebuvo tokio atvejo. Konfliktas buvo dėl pinigų. Šiuo atveju alkoholis turėjo įtakos. Negerai vertina savo poelgį, nori susitaikyti su dukra, jei ji atleidžia, vengs konfliktų ateityje.
Nukentėjusioji M. Č. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad atleidžia kaltinamajai V. Č., sutinka susitaikyti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Įtariamoji V. Č. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2017-04-04 parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), bute gyvena viena. Turi dukrą M. Č., kuri gyvena atskirai su savo vyru V. M.. 2017-04-3 apie 10.30 val. dukra su žentu atvažiavo pas ją į namus ir jie visi kartu nuvažiavo į mokesčių inspekciją, iš ten nuvažiavo iki prekybos centro „Akropolis“, apsipirko, ji davė dukrai degtinei 6 eurus. Jie nusipirko vieną butelį degtinės, vėliau nuvažiavo į dukros ir žento namus (duomenys neskelbtini). Namuose sėdėjo, bendravo. Ji su žentu vartojo nupirktą degtinę, o dukra gėrė alų. Jiems sėdint ir bendraujant, dukra vis kabinėjosi tai prie jo, tai prie žento, buvo agresyvi, priekaištavo, kad šis neišnešė šiukšlių. Ji prašė dukters nusiraminti ir nelįsti prie jų, į ką dukra jai atsakė, kad ką nori gali suplėšyti. Žentas visą laiką buvo su jomis, tik kartais išeidavo parūkyti į balkoną. Dukros už plaukų ji netampė ir dukros galvos į savo kelį irgi nemušė. Kiek pamena, dukra kabinėjosi prie jų, tačiau konflikto kaip ir nebuvo (b. l. 57). Įtariamoji V. Č. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2017-08-10 parodė, kad jai pareikšto įtarimo esmę ji supranta, tačiau savo kaltės visiškai nepripažįsta, to visiškai nebuvo. Ji su dukra 2017-04-03 iš pat ryto susiskambino ir susitarė važiuoti į mokesčių inspekciją. Dukrą atvežė šios vyras, kadangi dukra buvo išgėrusi. Visi trys maždaug apie 10.30 val. nuvažiavo į mokesčių inspekciją dėl patento išsiėmimo. Mokesčių inspekcijoje paaiškėjo, kad jos dukra yra skolinga apie 200 eurų. Visi nuvyko į Akropolį ir ten banke ji sumokėjo už patentą ir dukros skolą. Dukra su savo vyru pakvietė ją papietauti, dar ji davė dukrai 6 eurus degtinei. Visi apie 13.00 val. atvažiavo į dukros vyro namus (duomenys neskelbtini), ten pasėdėjo, duktė gėrė alų, o ji su žentu – degtinę. Tuo metu dukra kažkam skambinėjo ir telefonu suirzusi kalbėjo. Dukra užsipuolė savo vyrą, kad pastaroji 2 dienas šventė, o šis nesugebėjo šiukšlių išnešti. Dukra buvo agresyvi, sakė, kad šiuo metu gali bet ką sudraskyti. Ji norėjo išeiti, žentas ramino savo žmoną ir sakė, kad ji pasiliktų. Po to duktė, išėjusi į kitą kambarį, kažkam skambinėjo. Jos tikrai nesimušė, tiesiog barėsi. Ji dukrai išsakė pretenzijas, kad pastaroji turėtų mažiau gerti, jeigu trūksta pinigų. Dukra pradėjo gąsdinti, kad iškvies policiją, ir pažiūrės, kas daugiau geria. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Atvykę pareigūnai liepė jai apsirengti ir pasiimti daiktus, surakino antrankiais ir išvežė. Ji nematė, kad dukra rodytų pareigūnams išrautus plaukus, tiesiog dukros plaukų šepetyje, kuriuo ši šukuodavosi, visada būdavo plaukų. Ji tikrai savo dukros už plaukų netampė, iš viso šios nelietė ir nemušė. Iš kur ant dukros kūno atsirado sužalojimai, ji nežino. Gal dukros vyras šią sumušė, nes pastarieji pastoviai tarpusavyje konfliktuoja. Jos žentas dienos pradžioje buvo blaivus, o po to išgėrė, bet labai girtas nebuvo. Žentas dažnai vaikščiojo į balkoną rūkyti bei stengėsi nesikišti į konfliktą ir joms nieko nesakė (b. l. 66).
Nukentėjusioji M. Č. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-04-03 ji kartu su mama nuvažiavo į VMI, iš kur grįžo pas ją namo. Mama su jos vyru V. M. vartojo alkoholį. Ji paprašė, kad pastarieji liautųsi ir mama išeitų namo. Dėl to mama supyko, pagriebė ją už plaukų, tampė, jos galvą trankė į savo kelią, trenkdama ne mažiau aštuonių kartų, sakydama, kad užmuš. Ištrūkusi ji pabėgo ir užsidarė tualete. Dėl įvykio ji patyrė sužalojimus (b. l. 1-2). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji M. Č. parodė, kad ji su savo mama V. Č. kartu negyvena, jų santykiai yra labai blogi, tad susitinka labai retai. 2017-04-03 ji kartu su mama buvo nuvykę į VMI ir ten pasiėmė patentą, po ko apie 17.00 val. mama pasiprašė pas ją į svečius. Jos užėjo į jos namus (duomenys neskelbtini), kur mama su jos vyru V. M. vartojo alkoholį. Jos vyras buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio ir nieko nematė, net po įvykio ji pastaro klausė, kodėl šis jos neapgynė nuo mamos. Vyras sakė, kad buvo taip apgirtęs, kad negalėjo net pasikelti nuo lovos, ir jų su mama peštynių nematė bei negirdėjo. Viskas prasidėjo nuo to, kad kai jos mama su vyru dviese išgėrė 2 butelius degtinės po 0,7 l, ji paprašė pastarųjų liautis gerti ir kad mama keliautų namo. Tai pasakius ji išeidinėjo iš kambario. Mama dėl to labai supyko ir jai einant iš nugaros abejomis rankomis sugriebė ją už plaukų, pradėjo šiuos pešti, ji jautė, kaip mama jai peša plaukus ir jai labai skaudėjo. Nuo tokio mamos veiksmo ji gindamasi pritūpė ir mama kažkurios kojos keliu (kuriuo, nematė, buvo prisimerkusi, nes bijojo, kad mama jai neišdraskytų akių) trenkė jai tikrai ne mažiau kaip aštuonis kartus į galvą, veidą, šonus, pilvo sritį bei praskėlė jai lūpą. Stiprų skausmą jautė ten, kur jai trankė. Kadangi ji buvo pritūpusi, mama ją daužė stovėdama jai iš dešinio šono. Ji prašė mamos liautis, sakė, kad jai skauda. Ji ištrūko ir nubėgusi į tualetą ten užsirakino. Tada mama pradėjo trankyti tualeto duris. Kadangi ji rankose turėjo mobilųjį telefoną, iškart paskambino pagalbos numeriu 112. Pareigūnai atvyko labai greitai, pasibeldė į duris. Kadangi skambučio jos bute nėra, ji išlėkusi iš tualeto atidarė buto duris. Pareigūnams paaiškino viską situaciją, pasakė, kad mama šiuo adresu negyvena, kad yra išgėrusi, agresyvi ir ją sumušė. Mama, pamačiusi, kad atvyko policijos pareigūnai, pasiuto dar labiau, neklausė pareigūnų prašymo palikti jos butą, keikėsi ir elgėsi agresyviai. Kai mama pradėjo priešintis pareigūnams, šie jėga išvedė pastarąją iš buto. Mama koridoriuje pradėjo triukšmauti, muistytis, keikė pareigūnus, priešinosi ir nesileido, kad būtų uždėti antrankiai, todėl pareigūnai papurškė mamai dujų ir surakinę antrankiais išsivežė. Kaimynai triukšmą tikrai turėjo girdėti, bet niekas neišėjo į laiptinę ir nepasiteiravo, ar reikalinga kokia nors pagalba. Praėjus porai dienų po įvykio ji kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, kad jai nustatytų sužalojimus, nes po to jai atsirado mėlynė virš akies, skaudėjo visą galvą, buvo sukilęs spaudimas, bet kitur pas medikus nesikreipė. Su mama po šio įvykio ji iš viso nebendrauja. Kaip minėjo, su mama labai mažai bendraudavo, kadangi pastaroji išgėrusi pasidaro agresyvi ir neadekvati, buvo kelis kartus kėlusi prieš ją ranką, bet ji pabėgdavo ir niekur nesikreipdavo dėl tokio elgesio (b. l. 18-19).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Justas Čeponis parodė, kad 2017-04-03 apie 17.40 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu Pavel Baliukevič, iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš pranešėją smurtauja motina. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėja M. Č., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, tačiau susikalbėti jiems pavyko bei pranešėja sugebėjo parašyti pareiškimą ir jame trumpai išdėstyti aplinkybes. Moteris jiems paaiškino, kad kilus konfliktui jos neblaivi motina V. Č. tampė ją už plaukų, ranka trenkė per veidą, grasino užmušti. Jiems nepavyko išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių kilo konfliktas tarp pranešėjos ir motinos. Pranešėja GMP pagalbos atsisakė. Ant pranešėjos lūpų matėsi sudžiūvusio kraujo žymės, rankoje laikė išpeštą kuokštą plaukų. Moteris nurodė, kad jai labai skaudėjo, kai motina tampė už plaukų. Būtent kurioje vietoje buvo išpešti plaukai, nenurodė, galvos srityje akivaizdžiai nesimatė, kurioje būtent vietoje buvo išpešta. Įtariamoji buvo labai agresyvi, atsisakė vykti į policijos įstaigą bei vengė sulaikymo, todėl jie panaudojo pipirines dujas, kovinius imtynių veiksmus bei uždėjo antrankius. Moteris neigė, kad naudojo fizinį smurtą prieš savo dukterį. Namuose dar buvo neblaivus pranešėjos vyras V. M., kuris apie įvykį nieko paaiškinti nesugebėjo dėl savo girtumo. Pasiteiravus, ar ankščiau motina prieš pareiškėją naudojo fizinį smurtą, ši paaiškino, kad anksčiau smurto nebuvo. Sulaikytoji pasodinta į tarnybinį transporto priemonę nusiramino ir buvo pristatyta į 1 policijos komisariatą (b. l. 32-33).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Pavel Baliukevič parodė, kad 2017-04-03 apie 17.40 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu J. Čeponiu, iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš pranešėją smurtauja motina. Atvykus nustatytu adresu duris atidarė pranešėja M. Č.. Bute buvo trys neblaivūs asmenys, mažamečių vaikų namuose nebuvo. Iš bute buvusių asmenų blaiviausia buvo pranešėja, kuri jiems paaiškino, kad konflikto metu jos neblaivi motina V. Č., rankomis paėmusi už plaukų, ją tampė, ranka trenkė per veidą. Akivaizdžiai matėsi ant moters lūpų sudžiūvusio kraujo žymės. Pranešėja minėjo, kad motina grasino ją užmušti, parodė jiems išpeštų plaukų kuokštą, kurį jie nufotografavo ir nuotrauką pridėjo prie tarnybinio pranešimo. Pranešėja GMP pagalbos atsisakė. Namuose buvęs neblaivus pranešėjos vyras V. M. jiems atvykus kambaryje miegojo ant sofos, o prabudęs apie įvykį nieko paaiškinti nesugebėjo dėl savo girtumo. Įtariamoji buvo labai agresyvi, atsisakė vykti į policijos įstaigą bei vengė sulaikymo todėl jie panaudojo pipirines dujas, buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai bei uždėti antrankiai. Moteris gynėsi, kad naudojo fizinį smurtą prieš savo dukterį. Sulaikytoji buvo pristatyta į 1 policijos komisariatą tolesniam aiškinimuisi (b. l. 37-38).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad jis yra M. Č. vyras. Jie gyvena jo bute (duomenys neskelbtini). 2017-04-03 iš pat ryto jo žmona susiskambino su savo motina V. ir susiruošė važiuoti į mokesčių inspekciją išsiimti patentą. Jie susitiko ir visi trys nuvažiavo į mokesčių inspekciją, kur jo žmona su savo motina susitvarkė reikalus, ir visi nuvažiavo į „Akropolį“, apsipirko bei trise nuvažiavo į jo butą, kur kartu vartojo alkoholį. Jis tada tikrai suvartojo daug alkoholio, po kiek laiko nuėjo į lovą ir užmigo, nes jautėsi labai apsvaigęs. Kas vyko tarp jo žmonos ir šios motinos, negirdėjo ir nematė. Jo žmona su motina, jam matant, tikrai nekonfliktuoja, tačiau jis nežino, kaip jos bendrauja ir kas vyksta, kai jo nebūna šalia. Apie minėtos dienos įvykius neturi ką pasakyti, kadangi nieko nematė ir net nepamena, kad pas juos būtų atvykę policijos pareigūnai. Po to, kai jis išsiblaivė, jam žmona papasakojo, kad kol jis miegojo, motina pastarąją mušė bei motiną išvežė policiją. Ant M. kūno buvo mėlynių, bet kur šios buvo, nepamena, bet jie nuvažiavo į įstaigą, kur žmona išsiėmė „abdukciją“ (b. l. 40).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1057/2017(01) nustatyta, kad M. Č. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimai viršutinėje lūpoje, pilve, dešinėje alkūnėje, nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinėje, paveikus kietu buku, ribotą paviršių ar/ir briauną turinčiu, daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros ir galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį, jų skaičių, nėra. Sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusiosios rankomis. Paprastai patiriant tokio pobūdžio sužalojimus yra jaučiamas fizinis skausmas (b. l. 23-24).
Apžiūros protokolu apžiūrėtas 2017-04-03 17.32 val. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, iš kurio matyti, kad moteris, prisistačiusi M. Č., praneša, jog ją muša motina, iš lūpos bėga kraujas, išrauti plaukai, šuo metu ji užsidariusi tualete (b. l. 27-28).
2017-04-03 Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio J. Čeponio tarnybiniu pranešimu dėl galimai smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kadatvykus į įvykio vietą nustatyta, jog policiją kvietė M. Č., pastaroji nurodė, kad ją užpuolė neblaivi motina V. Č., kuri tampė už plaukų, mušė per veidą, sakė, kad užmuš. Pranešėja GMP pagalbos atsisakė, ant lūpų matėsi kraujo žymės, rankoje laikė išpeštą kuokštą plaukų. V. Č. vengė sulaikymo, todėl buvo panaudotos dujos, antrankiai, koviniai imtynių veiksmai. Namuose dar buvo neblaivus pranešėjos vyras V. M., kuris dėl neblaivumo apie įvykį nieko paaiškinti negalėjo (b. l. 8-10).
Iš asmens duomenų matyti, kad kaltinamoji V. Č. yra nukentėjusiosios M. Č. motina (b. l. 72).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios V. Č. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Kaltinamoji V. Č. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pripažįsta, kas parašyta kaltinamajame akte. Buvo išgėrusi, gal ir tempė nukentėjusiąją už plaukų, gal ir buvo smūgių. Buvo daug išgėrusi, policijoje nustatė 1,7 prom. girtumą. Atsiprašo M. dabar. Negerai vertina savo poelgį, nori susitaikyti su dukra, jei ji atleidžia, vengs konfliktų ateityje. Tokie kaltinamosios parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios M. Č. parodymai, liudytojų P. Baliukevič, J. Čeponio, V. M. parodymai bei policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei BPC garso įrašai.
Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog V. Č. 2017-04-03 apie 17.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su dukra M. Č. metu tampė pastarąją už plaukų ir koja sudavė jai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydama nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, pilve, dešinėje alkūnėje, nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinėje, tokiu būdu ji nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą.
Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. Č. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo V. Č.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamoji V. Č. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu V. Č. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai. Nukentėjusioji M. Č. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamąja susitaikė, jai atleidžia. Iš bylos medžiagos matyti, jog teisei priešingu elgesiu turtinė žala nebuvo padaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nepateikė. V. Č. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, yra pensinio amžiaus, dirba pagal verslo liudijimą, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydyta (b. l. 79, 80), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metus dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 78), jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad ji ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos V. Č. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas V. Č. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.
Teismas nenustatė pagrindų skirti V. Č. baudžiamojo poveikio priemones. Teismo vertinimu, vien BK 38 straipsnio taikymas sukelia kaltinamajam pakankamas teisines pasekmes, kurios numatytos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, o tai šios bylos kontekste laikytina pakankamomis priemonėmis siekiant pakeisti kaltinamosios V. Č. elgesį.
V. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.
Kompaktinis diskas su 2017-04-03 17.32 val. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašu, laikomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
V. Č. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiąja M. Č. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
V. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinį diską su 2017-04-03 17.32 val. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašu, laikomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.