- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- AN2-251-926/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00163-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aušra Vingilė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyrius
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. (toliau – A. K.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. kovo 31 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Ž. 2020 m. vasario 12 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2019 m. gruodžio 3 d. Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas pareiškėjos A. K. pareiškimas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d. kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), elgėsi netinkamai – gąsdino, provokavo, įžeidinėjo pareiškėją necenzūriniais žodžiais girdint nepilnamečiams, vijo pareiškėją nuo namo, kaltino nebūtais dalykais, savo kieme užvesdavo automobilį, kuriuo signalizuodavo bei leisdavo dūmus, nesiremontavo vartų, kurie girgžda. Pareiškėja prašė imtis atitinkamų veiksmų.
2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresnysis tyrėjas A. Ž. 2020 m. vasario 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą, nutraukė, nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Nutarime konstatuota, jog administracinio nusižengimo byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad G. šeima padarė nusižengimą (tyrimo metu perklausius ir peržiūrėjus pateiktus A. K. garso bei vaizdo įrašus pažeidimų nenustatyta, kitos vertingos informacijos įvykio tyrimui negauta), o abejonėmis nustatant asmens kaltę remtis negalima ir visi prieštaravimai, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami atsakomybę traukiamo asmens naudai. Be to, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloja esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojama administracinio nusižengimo sudėtis ir kaltu, dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Nesant neginčijamų įrodymų, kad A. G. įžeidinėjo A. K., vartojo necenzūrinius žodžius girdint nepilnamečiams, neprižiūrėjo ar tinkamai neprižiūrėjo savo nepilnamečių vaikų bei kaltino A. K. nebūtais dalykais, kėlė triukšmą, padaryta išvada, jog viešoji tvarka ir žmonių rimtis pažeista nebuvo.
3. Nesutikdama su priimtu nutarimu, pareiškėja pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui. Tačiau, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjos skundas buvo atmestas, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Ž. 2020 m. vasario 12 d. nutarimą paliekant nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde pareiškėja A. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį ir A. G. nubausti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.
4.1. Pareiškėjos teigimu, ji nuolat patiria psichologinį smurtą, patyčias, grasinimus. Ją nuolat įžeidinėja kaimynystėje gyvenanti A. G.. Nors skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje tvirtinama, kad nėra pagrindo netikėti A. G. parodymais, kurių duomenimis, bendraudama su A. K., A. G. jos niekada neįžeidinėjo, netrankė jos tvoros ir medinių plokščių, tačiau šie pirmosios instancijos teismo motyvai prieštarauja pareiškėjos pateiktai vaizdo medžiagai. Remiantis byloje pateiktais vaizdo ir garso įrašais, akivaizdžiai girdima, kaip A. G., šaukdama ant A. K., daužo medinę plokštę, įžeidinėja ją vadindama „šustriake“, „pusprote nelaiminga“. Šių A. G. A. K. išsakytų žodžių pirmosios instancijos teismas niekaip nevertino, dėl jų skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Šioje vietoje pareiškėja pažymi, kad ji yra neįgali, turi sveikatos problemų, todėl minėti A. G. žodžiai ja emociškai labai paveikė, įžeidė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Pareiškėjos A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.
7. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka tiek su apylinkės teismo, tiek su vyresniojo tyrėjo išvadomis dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo nagrinėjamoje situacijoje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais subjektyviais apeliantės samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms bei motyvams. Jokių naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą ir kurie būtų buvę nežinomi apylinkės teismui, pareiškėja A. K. teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Nors A. K. pateikia savo subjektyvią nuomonę ir savitą situacijos vertinimą, iš esmės tvirtindama, jog savo veiksmais A. G. įvykdė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, neabejotina, kad administracinio nusižengimo teisena nagrinėjamu atveju nebuvo pradėta pagrįstai. Tiek skundžiamoje nutartyje, tiek ir Institucijos nutarime nurodyti tinkami motyvai dėl administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo analizuojamu atveju, skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakyta dėl Institucijos priimto nutarimo pagrįstumo, plačiai atsakyta į skundo argumentus, su kuriais sutinka ir apygardos teismas.
9. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių, kitais tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
10. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, į teisėsaugos institucijas pareiškėja A. K. kreipėsi dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d. kaimynai elgėsi netinkamai – gąsdino, provokavo, įžeidinėjo pareiškėją necenzūriniais žodžiais girdint nepilnamečiams, vijo pareiškėją nuo namo, kaltino nebūtais dalykais, savo kieme užvesdavo automobilį, kuriuo signalizuodavo bei leisdavo dūmus, nesiremontavo vartų, kurie girgžda. Apklausos metu A. K. pareiškime nurodytas aplinkybes kiek konkretizavo, įvardindama kelis konkrečius įvykius dėl A. G. veiksmų. Parodė, kad 2019 m. lapkričio 26 d., apie 07.40 val., pro atvirą langą ji išgirdo didelį triukšmą, kurį kėlė A. G. užvesto automobilio variklis bei atidaromi vartai; 2019 m. lapkričio 27 d., apie 17.00 val. A. G., pareiškėjos teigimu, triukšmavo, trankė medinę plokštę, kaltino A. K. nebūtais dalykais; 2019 m. lapkričio 28 d. A. K. pastebėjo, kaip A. G. žiūri į jos langą, kas ją erzino; tą pačią dieną A. G. reikalavo A. K. pašalinti jos žemės sklype įmontuotus A. K. kuoliukus, tokiu būdu provokuodama A. K.; 2019 m. gruodžio 1 d., apie 14.30 val. A. G. dukra mediniu pagaliu trankė tvorą iš savo kiemo pusės, kas provokavo A. K. konfliktui. Šiuos A. K. teiginius A. G. apklausos metu kategoriškai neigė, teigdama, jog nors ir konfliktuoja su A. K., tačiau jos neįžeidinėja.
11. Vertinant tokius A. K. teiginius, visų pirma pastebėtina, kad A. K. yra A. G. teta. Tarp jų jau pakankamai ilgą laiką (nuo 2007 metų) yra susiformavę konfliktiniai santykiai dėl nelegalios A. K. namo statybos, kurių nei pareiškėja, nei A. G. neneigia. Tuo tarpu tokiu atveju, kai tarp asmenų santykiai įtempti, nuolat kyla tarpusavio konfliktai, proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją bei turėti ne visai teisėtų motyvų. Konfliktinėse situacijose susijaudinę artimais giminystės ryšiais susiję asmenys ne visuomet parenka tinkamus žodžius savo priekaištams išreikšti, nesugeba pasirinkti tinkamų veiksmų konfliktui išspręsti, jų motyvuoti bei pateisinti, todėl tokiais atvejais būtina abiejų konfliktuojančių pusių parodymus vertinti itin atsargiai. Šiuo atveju, atsižvelgiant į A. K. apklausos metu išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog ją iš esmės erzina A. G. bei jos šeimos narių elgesys, nepaisant to, jog kai kurie jų veiksmai, A. K. įvardinti kaip provokacija – automobilio užvedimas siekiant išvažiuoti iš kiemo, vartų atidarymas, A. G. žiūrėjimas į A. K. langus, visiškai atitinka kasdienio gyvenimo ypatumus ir vertinti juos kaip norą išprovokuoti pareiškėją – nėra pagrindo. Nors apklausos metu A. K. nurodė, kad A. G. ją vadina necenzūriniais žodžiais, tačiau įvardinti kokiais, ji negalėjo. Jų, be kita ko, neįvardindama ir savo apeliaciniame skunde, nurodydama, kad buvo vadinama „nelaiminga pusprote“ ir „šustriake“. Tačiau vertinti šiuos teiginius, kaip necenzūrinius, nėra pagrindo. Nors šie teiginiai ir turi neigiamą prasmę, gali įžeisti asmenį, tačiau be kitų aktyvių veiksmų ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties jie nesudaro. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. K. pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose girdimas tik galimai A. G. teiginys „ateik, ateik, ko bijai, ateik su pagaliu šustriake ir aš kamerą turiu“, tačiau žodžiai „pusprote nelaiminga“ juose nefiksuojami. Tuo tarpu vertinti A. G. teiginį „ateik, ateik, ko bijai, ateik su pagaliu šustriake ir aš kamerą turiu“ A. K. atžvilgiu kaip įžeidžiamą, pagrindo nėra. Remiantis viešai prieinama informacija internete, žodis „šustriakas“ turi labiau teigiamą, nei neigiamą prasmę. Tai labai savimi pasitikintis, šaunus, iniciatyvus, apsukrus, sumanus, guvus, veržlus, stiprus asmuo (https://www.zodynas.lt/jaunimo-zodynas/SS/sustriakas).
12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sutinka, jog administracinio nusižengimo byla, pradėta pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą, analizuojamu atveju buvo nutraukta pagrįstai, nustačius, jog vertinamu atveju nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje, todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 31 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjos A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.