- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-01-06
- Bylos Nr.
- 1-21-829/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54100-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Kaltinamasis
- G. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Frančiako pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pas ūkininką Danijoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis G. G. vengia išlaikyti savo vaiką, t. y. vengia pareigos pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymą L2-1038-829/2012 savo vaiko E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti kas mėnesį periodinė išmoką po 86,89 Eur, nemoka lėšų vaiko išlaikymui, neteikia būtinos materialinės paramos vaikui, dėl ko 2016 metų spalio mėnesiui Vaikų išlaikymo fondui susidarė 2 574,28 Eur skola.
Kaltinamasis G. G., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su G. J. yra pažįstami nuo 2010 metų. Jie gyveno kartu apie du metus. (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Jau tada jis važinėjo į Daniją dirbti. G. J. buvo atvažiavusi pas jį. Jų santykiai pašlijo prieš dukros gimimą. Kadangi jis dirbo užsienyje, o G. J. gyveno Lietuvoje, tai ji pastoviai jį įtarinėjo, juo nepasitikėjo. Taip pat į jų santykius kišosi ir jos tėvai, todėl jie išsiskyrė. Iki dukros (duomenys neskelbtini) metukų jis užsukdavo ir aplankydavo G. J. su dukra. Dukros motina pati nelabai norėjo su juo bendrauti. G. G. yra pervedęs joms pinigų, tačiau apie tai, kad priimtas teismo sprendimas apie priteistą sumą, kurią turi mokėti kas mėnesį nežinojo, nes teismo įsakymo nėra gavęs ir teisme nėra dalyvavęs. Jis sutinka mokėti teismo nustatytą sumą jo vaiko E. G. išlaikymui. Kadangi jis šiuo metu pastoviai dirba Danijoje, todėl pasižada susimokėti įsiskolinimą. Prašo panaikinti jo paiešką, nes jis nesislapsto ir į Lietuvą parvažiuoja apie tris kartus metuose, todėl įsiskolinimą sumokė. Gailisi, kad taip atsitiko (b. l. 57).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. G. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas, liudytojos G. J. parodymai, Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. J. parodė, kad su buvusiu sugyventiniu ir savo dukros tėvu G. G. jokių ryšių nepalaiko. Buvo girdėjusi, kad jis dirba Danijoje ir su kita moterimi turi dar vieną vaiką. Buvęs sugyventinis po išsiskyrimo su jų bendra dukra nebendrauja, jokių ryšių neieško. Jam Šakių rajono apylinkės teismo buvo priteistas vaiko išlaikymas po 300 Lt (86,89 Eur). Šių išmokų G. G. nemoka, todėl pinigus dukros išlaikymui gauna iš vaikų fondo. Maždaug prieš tris ar keturis metus G. G. yra pervedęs 400 Lt asmeniškai, kai jai reikėjo pinigų. Taip pat prieš du metus dukros gimtadieniui yra davęs 100 Lt. Daugiau jokių piniginių lėšų dukros išlaikymui perdavęs ar pervedęs nebuvo (b. l. 36-37).
Šakių rajono apylinkės teismo 2012-09-20 teismo įsakymas patvirtina, kad iš G. G. priteistas išlaikymas dukrai E. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-09-19 iki E. G. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 31).
2016-11-14 gautas Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą. Prašyme nurodyta, kad 2012-12-20 į Vaikų išlaikymo fondo administraciją kreipėsi G. J. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo E. G., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad 2012 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas. Įvertinus pateiktus dokumentus Fondo administracijos direktorius 2012-12-31 priėmė sprendimą Nr. V-18776 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriuo nusprendė nuo 2013-01-01 kiekvieną mėnesį mokėti po 56,48 Eur dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. rugsėjo mėnesio susidaręs 2 574,38 Eur įsiskolinimas (b. l. 16-17).
Įtariamasis G. G. pateikė 2016-12-30 mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pervedė 100 Eur (b. l. 53).
Kaltinamojo G. G. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį, kadangi kaltinamasis žinodamas, kad turi pareigą pagal įsiteisėjusį Šakių rajono apylinkės teismo 2012-09-20 teismo įsakymą išlaikyti nepilnametę dukrą, mokant kas mėnesį periodines išmokas po 300 Lt (86,89 Eur), tyčia šios pareigos nevykdė, nes būdamas darbingas ir gaudamas pajamas (dirbdamas Danijoje), jis turėjo galimybę teikti vaiko išlaikymą, tačiau sąmoningai šios pareigos vengė ir tai darė ilgą laiką. Kaltinamasis nurodo, kad yra pervedęs vaikui pinigų, tačiau ši aplinkybės nešalina jo atsakomybės už pareigos teikti dukrai reguliarų išlaikymą nevykdymą. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo teiginį, kad jis apie priimtą Šakių rajono apylinkės teismo 2012-09-20 teismo įsakymą išlaikyti nepilnametę dukrą nieko nežinojo, kadangi teismo įsakymas įsiteisėjo po 20 dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo, t. y. teismo įsakymas įteiktas 2012-09-22 (LITEKO duomenys).
Teismas kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajam G. G. už nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, skirti 2 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 20 val. visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su tokiu siūloma bausmės rūšimi (b. l. 54).
Skiriant kaltinamajam G. G. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų baudžiamajame įstatyme numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus ir nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškumo, nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – kaltinamasis G. G. neteistas, administracine tvarka nebaustas; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas mano, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis, tai yra viešieji darbai, yra tinkamai parinkta, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, pakeistų gyvenimo būdą ir elgesį. Šiuo atveju prokuroro siūlomos viešųjų darbų dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį ir kaltinamojo asmenybę, yra neadekvatus, todėl G. G. skirtini viešieji darbai 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 val. per mėnesį visuomenės labui. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje ir paskirti 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 15 (penkiolika) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 15 (penkiolika) valandų visuomenės labui, iš viso 30 (trisdešimt) valandų viešųjų darbų.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šakių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.