Kauno apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo tarp ieškovo ir atsakovo sudarytas 2009-03-18 dienos Kaupiamojo indėlio sutartį Nr. D0211640820 ir 2009-03-23 dienos Kaupiamojo indėlio sutartį Nr. D021_l647099 pripažinti negaliojančiomis ir tarp šalių taikyti visišką restituciją įpareigojant atsakovą grąžinti ieškovui 194 721,50 Eur (672 334,39 Lt) lėšas, netaikant LR Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytos tvarkos; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ir jo atstovai ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad ieškovas su atsakovu 2009 m. buvo sudaręs tris Kaupiamojo indėlio sutartis 4 metų laikotarpiui. Ieškovui atvykus pas atsakovą sudaryti kaupiamojo indėlio sutarties, buvo pasiūlyta sudaryti keletą kaupiamųjų indėlių sutarčių, nurodant, kad draudiminė apsauga bus taikoma po 100 000 Eur sumai kiekvienai iš jo sudarytų sutarčių atskirai. 2013-02-12 buvo sustabdyta atsakovo veikla, 2013-05-02 atsakovui iškelta bankroto byla. Ieškovas buvo informuotas, kad vadovaujantis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu (IĮIDĮ) jam bus grąžinta tik 100 000 Eur suma pasibaigus III sutarties galiojimo terminui, tačiau draudiminė apsauga netaikoma nei I, nei II sutarčiai, kadangi sumuojami visi indėliai, buvę banke draudžiamojo įvykio dieną. Ieškovas, kaip indėlininkas, padėdamas savo pinigines lėšas į kaupiamuosius indėlius, veikė kaip fizinis asmuo, siekiantis išimtinai savo asmeninių bei šeimos poreikių tenkinimo, todėl turi vartotojo statusą ir teisiniuose santykiuose su atsakovu yra silpnesnioji šalis. Kaupiamųjų indėlių sutarčių Bendrosios dalies sąlygas nederindamas su ieškovu parengė ir pateikė pasirašyti ieškovui atsakovas. Visų trijų Kaupiamųjų indėlių sutarčių Bendrųjų sąlygų 32 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad bankas garantuoja Banke padėtų indėlių saugumą ir, užtikrinant indėlių grąžinimą, draudžia Banke padėtus indėlius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Jokios kitos detalesnės rašytinės informacijos apie indėlių draudimo sąlygas nėra pateikta. Lingvistiškai įvertinus Bendrosiose sąlygose 32 punkte įtvirtintą normą, atsižvelgus į tai, kad būtent atsakovas privalėjo informuoti ieškovą apie draudimo sąlygas bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra vartotojas, kuriam turi būti aiškiai, išsamiai ir nedviprasmiškai suteikta informacija apie indėlių draudimo sąlygas, darytina išvada, kad ieškovui suteikta informacija nebuvo pakankama tam, kad jis būtų galėjęs tinkamai įvertinti su tokiu investavimu susijusią riziką ir jis buvo suklaidintas. Ieškovas nei Kaupiamųjų indėlių sutarčių sudarymo metu, nei šiuo metu nedirba finansinių paslaugų sektoriuje, todėl neturėjo specialių finansinių, investavimo žinių bei investavimo rizikai taikytino teisinio reglamentavimo. Ieškovas su atsakovu sudarė tris Kaupiamojo indėlio sutartis esminio suklydimo dėl su sandorio dalyku susijusių aplinkybių, jam sudarant indėlio sutartis, atsakovo pateiktose indėlio sutartyse esanti informacija suformavo įsitikinimą, jog visoms indėlių sutartims taikoma indėlių draudimo apsauga. Ieškovas būtų sudaręs su atsakovu tik vieną sutartį, pagal kurią ieškovui buvo išmokėta 100 000 Eur draudiminė išmoka, tačiau nebūtų sudaręs kitų dviejų sutarčių, jeigu būtų žinojęs, kad draudiminė apsauga joms nebus taikoma, kadangi indėliai bus sumuojami. Tokiu atveju, ieškovas būtų padėjęs kitus du kaupiamuosius indėlius kituose atskiruose bankuose. Taigi ieškovas klydo dėl su sandorio dalyku susijusių aplinkybių, buvusių sandorio sudarymo metu. Todėl I ir II sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto sandorio negaliojimo pagrindu kaip sudarytos suklydimo, turėjusio esminės reikšmės ieškovo apsisprendimui sudaryti sutartį, įtakoje. Įvertinus atsakovo, kaip profesionalo finansinių paslaugų teikimo srityje, statusą ir ieškovo, kaip vartotojo statusą, ieškovo pareiga žinoti įstatymus, tame tarpe IĮIDĮ, negali būti absoliutinama. Ieškovui nesudarius indėlių sutarčių, ieškovo lėšos būtų likusios pas ieškovą, todėl restitucijos taikymas reikštų pinigų grąžinimą ieškovui. Teismų praktikoje, tam tikrais atvejais restitucija netaikant ĮBĮ 35 straipsnyje, 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte, BĮ 87 straipsnyje yra leidžiama. Iš kaupiamųjų indėlių sąskaitų ieškovas jokių palūkanų nei karto neišsigrynino ir neėmė. Ieškovas dublike papildomai nurodo, kad ieškovui sudarant indėlio sutartis, jose pateikta informacija suformavo įsitikinimą, jog visoms indėlių sutartims taikoma indėlių draudimo apsauga, jis neturėjo jokių indėlių nei BAB „Snore“, nei „Laikinosios sostinės kredite“, todėl nesidomėjo informacija, kuri buvo skelbiama interneto svetainėje skirta kitiems indėlininkams, iš kaupiamų indėlių sąskaitų jokių palūkanų neišgrynino, jų neėmė. Ieškovo nuomone, atsakovas turėjo pareigą pateikti informaciją apie draudimo sąlygas, tačiau šios pareigos neįvykdė. Ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad draudiminė apsauga bus taikoma visiems trims jo sudarytiems indėliams, o ne bendrai indėlių sumai tame banke.

Atsakovas BAB bankas su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovė nurodo, kad ieškovas nė karto nepaprašė paaiškinimo dėl sutarčių bendrosios dalies sąlygos (32 p.), kuri aptaria indėlio draudimą. IĮIDĮ 13 str., galiojęs sutarčių sudarymo metu, numatė banko pareigą teikti informaciją apie draudimo sąlygas ir tvarką, kai to paprašo indėlininkas. Ieškovo nurodymai apie kokius nors banko darbuotojos patikinimus niekuo nepagrįsti ir neteisingi - banko darbuotojai neteikė informacijos apie taikomo draudimo apimtį ir nėra jokių duomenų, kad jos iš viso buvo prašyta. Sutartyse iš viso nenurodyta ta informacija, kurią, kaip neva suklaidinusią, procesiniuose dokumentuose akcentuoja ieškovas, todėl teigti, kad bankas, įrašydamas į sutartį teisingą informaciją, suklaidino klientą yra neteisinga ir nelogiška. Ieškovas pakankamai aktyviai ir ilgą laiką (beveik 4 metus) naudojosi kaupiamuoju indėliu - įmokėdavo papildomus įnašus, pasiimdavo palūkanas. Šiuo indėlių sutarčių galiojimo laikotarpiu prasidėjo ir vyko BAB banko Snoras kelių kredito unijų bankroto procesai, kurių metu itin aktyviai buvo aptariamos indėlių draudimo taikymo sąlygos, draudimo išmokos dydžiai, dėl to kilę ginčai ir jų sprendimai ir kt. Ieškovas, net jei sudarydamas ginčo sutartis ir turėjo neteisingą supratimą apie draudimo išmokos dydį, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo imtis priemonių, siekdamas išsiaiškinti, jo nuomone, abstrakčią indėlių sutarčių (32 p.) nuostatą, tačiau nieko nedarė. Įvertinus tai, kad ieškovo menamas suklydimas yra susijęs su įstatymo nežinojimu, akivaizdu, kad tariamas suklydimas (net jei jis ir būtų įrodytas byloje) buvo sąlygotas paties ieškovo didelio neatsargumo ar nerūpestingumo. Ieškovo nurodytas jo, kaip vartotojo ir silpnesniosios sandorio šalies statusas negali būti laikomas paneigiančiu ieškovo atidumo ir rūpestingumo pareigas. Tai, kad draudimo išmoka asmeniui negali būti didesnė nei 100 000 Eur yra įtvirtinta IĮIDĮ 5 str. 1d., ieškovas negali teigti buvęs suklaidintas dėl įstatyme numatyto draudimo išmokos dydžio apribojimo. Ieškovas neturi jokio pirmumo prieš kitus kreditorius ir turės tenkintis dalijama suma. Kadangi byloje ginčas kilo iš prievolinių santykių, daiktinės teisės normos negali būti taikomos. Net ir patenkinus reikalavimą dėl sandorio ginčijimo, restitucijos taikymas bankrutuojančio subjekto atžvilgiu negalimas. Restitucijos taikymas įpareigojant grąžinti lėšas iš esmės reikštų tai, kad atskiras banko kreditorius savo reikalavimus patenkintų pirmiau nei kiti kreditoriai ir dar nesilaikant BĮ 87 str. nustatyto kreditorių reikalavimo tenkinimo eiliškumo. Tokia situacija akivaizdžiai pažeistų kitų banko kreditorių interesus. Akivaizdu, kad už indėlį buvo skaičiuojamos palūkanos ir jomis ieškovas disponavo - didino savo indėlius. Todėl prašydamas visiškos restitucijos natūra ieškovas iš esmės prašo išmokėti ir tokias palūkanas, kas nėra įmanoma, nes restitucijos atveju šalys grąžinamos į pradinę padėtį. Atsakovas triplike nurodo, kad ginčijamų sutarčių Bendrosios dalies 32 punkto sąlygos nelaiko esmine sutarties sąlyga, nulėmusia ieškovo apsisprendimą sudaryti ginčo sutartis.