- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- 1-1310-1009/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32238-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- M. B.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-32238-18, kurioje
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. B. kaltinamas tuo, kad 2018-07-07, apie 7.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia, matant mažamečiui sūnui J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ranka suėmė lovoje gulinčiai nukentėjusiajai sutuoktinei I. B. už kaklo ir spausdamas smaugė, taip nukentėjusiajai I. B. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. B. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad 2018-07-07, apie 7.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pabudus tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas, dėl darbo, alkoholio vartojimo. Konflikto metu jis, gulėdamas lovoje, dešine ranka paėmė žmonai už kaklo ir spausdamas smaugė. Pripažįsta, kad spausdamas ranka žmonai kaklą galėjo sukelti fizinį skausmą. Į kambarį buvo atėjęs sūnus J. ir sakė, kad neskriaustų mamos. Dėl to, ką padarė, labai gailisi. Žmonos atsiprašė (b. l. 55-58; 67-70).
Kaltinimas be visiško M. B. prisipažinimo grindžiamas ir kitais duomenimis.
Nukentėjusioji I. B. nurodė, kad 2018-07-07, apie 7.00 val., gulint lovoje tarp jos ir vyro M. B. kilo žodinio konfliktas, kurio metu vyras suėmęs jai už kaklo pradėjo smaugti, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą. Tuo metu į kambarį įėjo nepilnametis sūnus J. B. ir pradėjo šaukti, kad paleistų mamą. Tai išgirdęs vyras ją paleido. Iškarto policijos nekvietė, tačiau vėliau pasijutusi blogai paskambino į pagalbos centrą (b. l. 14-19, 34-36).
Iš 2018-07-07 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja I. B. prašo įstatymo nustatyta tvarka nubausti jos sutuoktinį M. B., kuris žodinio konflikto metu suėmęs už kaklo ją smaugė. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 14-16).
Iš 2018-07-07 Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamais medinis daugiabutis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros menu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 22-27).
Iš 2018-07-07 Tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2018‑07-07, apie 10.20 val. buvo gautas pranešimas, jog vyras smaugia žmoną. Nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad tarp I. B. ir jos sutuoktinio M. B. įvyko žodinis konflikas, kurio metu vyras pradėjo smaugti sutuoktinę (b. l. 29-33).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.
Kaltinamojo parodymai, kad smurtavo prieš savo sutuoktinę I. B. atitinka ir nukentėjusiosios parodymus, kuriuos papildo tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti duomenys. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis M. B. 2018‑07‑07, apie 7.00 val., žodinio konflikto metu, tyčia, ranka suėmęs už kaklo ir spausdamas smaugė savo šeimos narį – sutuoktinę I. B., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į kvalifikuojančius požymius, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.
Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 91-95).
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, neteistas (teistumas išnykęs)(b. l. 73-74), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 83-86), nedirba (b. l. 88), neregistruotas darbo biržoje (b. l. 87).
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, M. B. skirtina prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos šios bausmės vidurkio iki minimumo (BK 48 straipsnis).
Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. B. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-07-07 11.11 val. (b. l. 45) iki 2018-07-09 10.00 val. (b. l. 59), t. y. 2 laikino sulaikymo dienas, jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per visą bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir paskirti M. B. 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per visą bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. B. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-07-07 11.11 val. iki 2018-07-09 10.00 val., t. y. 2 laikino sulaikymo dienas, jas prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam išaiškintina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 19 straipsnio 1 dalimi laisvės apribojimo bausmę vykdo Šiaulių apygardos prokuratūros Probacijos skyrius (V. Grybo 33-2, Raseiniai). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.
M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.