Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-825-72-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-10
Bylos Nr.
1A-825-72-2010
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00072-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vytautas Norkūnas, Tomas Zdanavičius (pran.), Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė
Nuteistasis
A. B., V. B.
Advokatai
Rima Keblienė
Kategorijos
Teisėja Irena Pocevičienė Baudž. byla Nr. 1A-825-72/2010
Teisminio proceso Nr. 1-71-1-00072-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.; . (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUBaudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592010 m. gruodžio 10 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, nuteistajam A. B., gynėjai advokatei Rimai Keblienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 138 str. 1 d., BK 187 str. 3 d., BK 178 str. 2 d. ir nuteistas: pagal LR BK 138 str. 1 d. – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 187 str. 3 d. – dvidešimt parų arešto bausme, pagal LR BK 178 str. 2 d. – vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. už veikas, numatytas LR BK 138 str. 1 d. ir BK 187 str. 3 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. prie vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., iš dalies pridėta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-04-12 iki 2010-09-28. A. B. pagal LR BK 178 str. 4 d. išteisintas kaip neįvykdęs šios nusikalstamos veikos ir šioje dalyje byla jo atžvilgiu nutraukta. Priteista iš A. B. V. V. 350 litų žalos atlyginimo, R. V. civilinis ieškinys atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu už veikų, numatytų LR BK 138 str. 1 d. ir BK 187 str. 3 d. padarymą pripažintas kaltu ir nuteistas V. B., tačiau jis nuosprendžio neskundė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. ir V. B. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje 2010 m. kovo 26 d., apie 18 val., važiuojančiame automobilyje VW Golf kelyje Kupiškis-Utena, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, ir sustojus automobiliui kelyje (duomenys neskelbtini), jėga išstūmę nukentėjusįjį R. V. iš automobilio ir nuvedę jį į ganyklą, sudavė ne mažiau aštuonių smūgių nukentėjusiajam R. V. į galvos ir veido sritį taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam R. V. muštines žaizdas viršugalvyje ir abiejuose antakiuose, poodines kraujosruvas akių vokuose, paakiuose ir skruostuose, kraujosruvas akių obuolių junginėse, nosies kaulų lūžį, kairio skruostikaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, t.y. tyčia sužalojo R. V., padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir jėga stumdami R. V. iš automobilio sugadino jo striukę 150 Lt vertės.

Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad jis, 2010 m. kovo 29 d., apie 19.30 val., Kupiškio r., Noriūnų k., (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš R. V. rankos ištraukė svetimą V. V. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną LG Q9901i 350 Lt vertės su jame buvusia atminties kortele 2 GB talpos, taip atvirai pagrobė svetimą, V. V. priklausantį, turtą bendros 350 Lt vertės.

A. B. ir V. B. išteisinti iš kaltinimo pagal LR BK 178 str. 4 d., kad jie, 2010-03-26 apie 18 val. po panaudoto fizinio smurto prieš R. V., veikdami bendrininkų grupėje pagrobė R. V. priklausantį turtą: iš rankinės - 200 litų ir jo kepurę 20 Lt vertės, padarydami nukentėjusiajam 220 Lt žalą.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis A. B. prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą. Nurodo, kad buvo priverstas duoti melagingus parodymus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d., nes jam ir jo šeimai buvo grasinama susidorojimu. Teigia, kad nors ir nėra padaręs šios nusikalstamos veikos, tačiau bijodamas dėl savo ir savo šeimos saugumo, prisipažino ją padaręs. Tuo tarpu, teismas jam skyrė didesnę bausmę nei šią nusikalstamą veiką padariusiam V. B..

Nukentėjusysis R. V. atsikirtimu į nuteistojo A. B. apeliacinį skundą prašo palikti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010-09-29 nuosprendį nepakeistą.

Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę, gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (LR BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo A. B. padarytas nusikalstamas veikas pagal LR BK 138 str. 1 d., 187 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. ir paskyrė jam bausmes bei jas tinkamai subendrino. Apeliantas, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme dėl R. V. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir jo turto sugadinimo, taip pat V. V. turto vagystės savo kaltę pripažinęs pilnai, davęs parodymus apie padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, apeliaciniu skundu neigia savo kaltę dėl veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d. padarymo nurodydamas, kad buvo priverstas prisipažinti padaręs šią nusikalstamą veiką, nes jam ir jo šeimai buvo grasinama susidorojimu, apeliacinės instancijos teisme vėl neneigė kaltės bei nurodė, kad nukentėjusiajam sudavė smūgius, tik ne ginklu. Teisėjų kolegijos nuomone, A. B. kaltė nesunkiai sutrikdžius R. V. sveikatą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais: nukentėjusiojo R. V., paties nuteistojo A. B., nuteistojo V. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros, nukentėjusiojo ir įtariamųjų parodymų patikrinimo vietose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, specialisto išvada bei kitais rašytiniais įrodymais. A. B. apeliacinės instancijos teisme ginčija nukentėjusiajam sudavęs smūgius ginklu, tačiau smūgių sudavimas ginklu jam inkriminuotas nebuvo, todėl kolegija dėl to daugiau nepasisako. Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad buvo priverstas prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d., nes jam ir jo šeimai buvo grasinama susidorojimu, atmestinas kaip nepagrįstas. Nuteistasis tik deklaratyviai, nepagrįsdamas jokias argumentais bei objektyviais duomenimis teigia apie jam ir jo šeimai buvusius grasinimus susidorojimu. Kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad A. B. parodymus apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes būtų davęs ne savo noru, o priverstas kokių tai aplinkybių, kaip pats skunde nurodo, bijodamas grasinimų susidoroti su juo bei jo šeima. Tokių aplinkybių apeliantas nenurodė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Be to, iš A. B. parodymų teisme matyti, kad jis nuo 7 metų auga be motinos (mirusi), tėvas išvažiavęs dirbti į Angliją, pats šeimos nesukūręs, todėl šie duomenys nepagrindžia apelianto šeimos turėjimo bei atitinkamai tariamų grasinimų tai šeimai.

Teisėjų kolegija nemato pagrindo tenkinti apelianto prašymo sušvelninti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę. Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. B., skirdamas bausmes už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą, apylinkės teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. padarė du nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas prie nesunkių, kitas – prie apysunkių ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, kad padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, baigtos, jomis buvo pasikėsinta į žmogaus sveikatą bei nuosavybę, į nustatytą ir pripažintą A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į nustatytą ir pripažintą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas (R. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir jo turto sugadinimą) padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. A. B. charakterizuojamas neigiamai: nesimoko, nedirba, nors yra jauno amžiaus ir darbingas, neįrašytas į priklausomybių ligų įskaitą, anksčiau teistas tris kartus už tyčines nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už tokios pat nusikalstamos veikos – nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą, paskutiniu nuosprendžiu teistas už nusikaltimą nuosavybei – plėšimą, teistumas neišnykęs. Pirmosios instancijos teismas A. B., kaip recidyvistui (BK 27 str. 1d.), t.y. asmeniui teistam už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padariusiam tyčinį nusikaltimą, pagrįstai paskyrė sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytas laisvės atėmimo bausmes (BK 56 str. 1d. reglamentuoja, kad recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė), o už baudžiamojo nusižengimo padarymą griežčiausią sankcijoje numatytą – arešto bausmę. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad apelianto antivisuomeninės nuostatos iki nusikalstamų poelgių padarymo jau buvo susiformavusios ir nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo tik nuoseklus nuteistojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Nuteistasis A. B. nusikalstamas veikas padarė praėjus vos penkiems mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo vietos, kur atliko trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, mobiliojo ryšio telefoną iš mažamečio R. V. pagrobė praėjus vos trims dienoms po to, kai nesunkiai sutrikdė R. V. sveikatą bei sugadino jo turtą. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad kitos bausmės rūšies už kiekvieną nusikalstamą veiką A. B. skirti nėra pagrindo.

Apylinkės teismo už inkriminuojamus nusikaltimus atitinkamai paskirtos vienerių metų trijų mėnesių (už R. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą), vienerių metų aštuonių mėnesių (už V. V. turto vagystę) laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės už straipsnių sankcijose numatytų šių bausmių vidurkius, o už baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirta arešto bausmė, savo trukme yra mažesnė už šios rūšies bausmės, skirtinos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkį, todėl nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Teisėjų kolegija nenustatė kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. B. turėtų būti švelninama bausmė, jų nenurodė ir apeliantas. Įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo polinkį nusikalsti bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. B. paskirtų laisvės atėmimo bausmių ir arešto bausmės nėra pagrindo dar labiau švelninti.

Teismas, subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes LR BK 63 str. nuostatų nepažeidė ir bausmes, paskirtas už veikas, padarytas esant idealiai nusikaltimų sutapčiai (R. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir jo turto sugadinimą) bendrino apėmimo būdu, o šią bausmę bendrindamas su bausme, paskirta už V. V. turto vagystę taikė palankesnį apeliantui bausmių subendrinimo būdą, t. y. dalinį, todėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas ZdanavičiusTeisėjai Ričardas GilysVytautas NorkūnasNijolė Sušinskienė