Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT, Tarnyba) Pravieniškių l-ojo kalėjimo viršininko 2024-12-17 sprendimą Nr. NSN-22-1829 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo nuteistajam K. P.“ ir LKT 2025-01-27 atsakymą Nr. 2S-638 „Dėl skundo išnagrinėjimo“; priteisti iš atsakovės 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-9) nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, jog pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad kratos metu kameroje, pareiškėjo lovoje, buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas. Teigė, kad taip elgdamasis tariamai jis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau - VTT) 42 punkto reikalavimus. Nurodė, kad su nuobaudos paskyrimu nesutinka, mano, kad Pravieniškių l-ojo kalėjimo viršininko sprendimas ir LKT atsakymas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jis paremtas tik pareigūnų prielaidomis, o ne faktiniais objektyviais įrodymais. Taip pat nėra jokių surinktų faktinių įrodymų (reg. vaizdo įrašas, vaizdo reg. aprašymo, vaizdo kamerų išrašų ir t.t.), jog pareiškėjas atliko draudžiamą veiką. Be to, tokie Kalėjimo viršininko motyvai prieštarauja LR BVK 80 straipsnio 2 dalies ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintiems (toliau - VAI) proporcingumo ir objektyvumo principams. Pažymėjo, kad pareiškėjas nieko po antklode nekaišiojo, bei jokiu mobiliojo ryšio telefonu nesinaudojo, kadangi net su didžiausiais norais, jis to negalėtų padaryti, nes yra neįgalus, t. y. visiškai aklas ir be specialiai pritaikytos garsinės įrangos negali naudotis bet kokiu telefonu. Pabrėžė, kad rastas telefonas buvo „Mini phone“, kuriuo fiziškai pareiškėjui naudotis neįmanoma. Pažymėjo, kad pareiškėjo gyvenamoji patalpa yra nerakinama ir pareiškėjui nematant gali bet kas užeiti ir palikinėti draudžiamus daiktus. Taip pat kelia pagrįstų abejonių ir tai, ar patys pareigūnai galimai nepaliko ten mobilaus ryšio telefonu pasinaudojant asmens bejėgiškumu, t. y. tai joks jis visiškai aklas ir nemato kas vyksta patalpoje. Svarbu ir tai, kad pareiškėjui apskundus Kalėjimo viršininko sprendimą LKT direktoriui bei prašant atlikti vidinį patikrinimą (kokiu būdų atsirado mobilus telefonas, t. y. draudžiamas daiktas), tačiau LKT nieko nedarė. Nurodė, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala, kilo dėl neteisėtų Kalėjimo viršininko ir LKT veiksmų - nepagrįstos drausminės nuobaudos skyrimo, paremtu neteisingu faktinių aplinkybių vertinimu, interpretavimu ir netinkamu teisės normų taikymu. Būtent šie veiksmai pareiškėjui sukėlė dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, pažeminimo jausmą ir reputacijos pablogėjimą. Nepagrįstas kaltinimas dėl draudžiamo daikto turėjimo ir jo tariamo disponavimo, nepaisant to, kad pareiškėjas laikėsi jam nustatyto režimo, sukėlėjam net ir teisinį neapibrėžtumą. Be to, nuobauda, kurią sudarė draudimas visą vieną mėnesį įsigyti asmeninius daiktus, taip pat pablogino pareiškėjo gyvenimo sąlygas bausmės atlikimo vietoje (negalėjimas nusipirkti maisto, vitaminų, vaisių, daržovių ir t.t.). Taip pat, pačios nuobaudos skyrimas sukėlė ir neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui, kadangi jis nebegalėjo išvykti į trumpalaikę išvyką pas savo artimuosius BVK 68 straipsnio pagrindu. Taigi, pareiškėjas negalėjo išvykti, aplankyti dukros, praleisti šventinį laikotarpį kartu. Tokie neigiami išgyvenimai, sukelti neteisėtų pareigūnų veiksmų, yra būtent tokio pobūdžio neturtinė žala, kurią numato LR CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti ne tik tiesioginiais išgyvenimais, bet ir ilgalaikiu emociniu diskomfortu bei teisinio nesaugumo jausmu. Atsižvelgiant į šias aukščiau nurodytas aplinkybes, Kalėjimo viršininko neteisėti veiksmai sudaro pagrindą pripažinti tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų pažeidimus, todėl remiantis LR CK6.250 straipsnio 1 dalimi, teikiamas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškinys Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos.