- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-27
- Bylos Nr.
- 2-128-237/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Ieškovas
- I. N.
- Atsakovas
- A. N.
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. N. pareikštą ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, bei atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė I. N. prašo nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo 1987 m., akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės, pavardes po santuokos nutraukimo palikti – U. ir N. Prašo padalinti santuokoje įgytą turtą po ½ dalį natūra, jai priteisiant ½ dalį 0,41 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalį ūkinių pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini),Nr. (duomenys neskelbtini),Nr. (duomenys neskelbtini),Nr. (duomenys neskelbtini),Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 4, 00 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį žemės sklypų, 0,69 ha ir 1,90 ha, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir kilnojamą turtą : ratinį traktorių VTZ-YMTZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), plūgą, grėblį „D.", šienapjovę, automobilį VW PASSAT ,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5 karves, tris bulius, telyčią , du buliukus, dvi telyčaites, 14 000 litų, sunaudotų atsakovo, ½ kompensacinių išmokų, už santuokos metu parduotą pieną ir mėsą, kurias gaus ūkis 2011-2013 metais bei iš atsakovo priteisti 20000 litų neturtinei žalai atlyginti, kitą turtą priteisti atsakovui.
Atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti santuoką esant abiejų kaltei, pripažinti jo asmenine nuosavybe 391/934 dalis 9,34 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalinti kitą nekilnojamą turtą pagal ieškovės ieškinyje nurodytą prašymą. Jam priteisti kilnojamą turtą: ratinį traktorių MTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratinį traktorių VTZ-VMTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekabą, plūgą, purkštuvą, grėblį „D.“, šienapjovę, automobilį VW Passat, ūkininko ūkį, registruotą jo vardu, dvi karves, 8 vnt. prieauglio, 7 vnt.veršiukų, ieškovei priteisti likusius kilnojamus daiktus bei 23618,32 Lt už 2010 metais priduotą pieną, tris ieškovės parduotas karves 7500 lt vertės, 10000 litų, buvusių jos sąskaitoje AB „Swedbank“ .
Šalies argumentai
I. N. paaiškino, kad jie su atsakovu susituokė 1987 m.. Gyvenant santuokoje 1987 m. gimė dukra S., 1993 – sūnus G., abu vaikai pilnamečiai. Santuokoje jie gyveno iki 2009 m. vasario mėnesio. Jų santuoka iširo dėl vyro neištikimybės, jis dar 1993 ar 1994 metais turėjo draugę, kuri nuo jo susilaukė dukters. Jis nuolat turėdavo drauges ir buvo neištikimas, vieną faktą jos su dukra yra matę, jos vyras pas kitą moterį buvo rastas su gėlėmis ir šampanu, vyras jas išstūmė pro duris. Nesutarimai buvo kilę nuo 1995 metų, bet vyras atsiprašydavo, ji patikėdavo ir toliau gyveno, augino vaikus. Namuose ji buvo tik darbininkė, gaudavo lėšų tik už pieną, o paskutiniu metu vyras pasiimdavo pinigus ir už pieną. Vyras jai yra grasinęs, ji kreipėsi dėl to į policiją, būdavo konfliktų, kai abu nesusivaldydavo. Vyras visada dirbdavo ir kitame darbe, ji dirbdavo tik namuose, ūkyje dirbdavo abu.
Santuokos metu įgytą turtą prašo padalinti lygiomis dalimis po ½ dalį natūra. Iš dalintino turto , nurodyto ieškinyje, prašė išjungti kultivatorių, nes jis išardytas, nurodė jog parduota kiaulė ir du buliai. Prašo priteisti iš atsakovo A. N. 1/2 dalį nuimtų iš banko sąskaitos pinigų - 14000 litų, nes jis, 2010 m. sausio - gruodžio mėnesiais iš sąskaitos Swedbanke per 10 kartų išsiėmė 28000 litų, tai patvirtina banko išklotinės, todėl šiuos pinigus prašo įtraukti į dalijamą turtą, pinigai buvo gauti už gyvulius ir atsakovas tų pinigų ūkiui nepanaudojo, nes nieko naujo nepirko, pinigus pradėjo nuiminėti kai jam pasakė apie skyrybas. Atsakovo vardu įregistruotam ūkiui 2011-2013 metų laikotarpyje priklauso kompensacinės išmokos už santuokos metu realizuotą pieną ir mėsą, todėl jos turi būti įtrauktos į dalintiną turtą ir padalintos. Prašo priteisti 20000 litų neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Apie paimtą paskolą ji nieko nežinojo, paskola sunaudota ne šeimai, ją turi ir grąžinti atsakovas.
Priešieškinį prašo atmesti, nurodo, jog gautus pinigus už pieną sunaudodavo ūkiui ir šeimai, jokių kitų pajamų ji neturėjo, 10000 litų buvo gavusi už parduotą žemės sklypą, atsakovas už sklypą jai davė mažesnę dalį, todėl ji nesutinka, kad pinigai būtų dalinami. Žemės sklypas, kurį atsakovas prašo pripažinti asmenine nuosavybe yra įgytas už jų pinigus, paveldėjimas buvo vėliau, jokių asmeninių pinigų šio sklypo pirkimui atsakovas nepanaudojo.
Atsiliepimas
Atsakovas A. N. prašė tenkinti jo priešieškinį, pripažino dalį ieškinyje išdėstytų reikalavimų ir paaiškino , kad nuo santuokos pradžios ieškovė elgėsi nepagarbiai, šeima iširo dėl abiejų kaltės, jo neištikimybės nebuvo. Jam yra sakę, kad dukra ne jo, tačiau jis nenorėjo galvoti kad žmona jam neištikima. 1999 metais per Naujametį vakarėlį jis pats matė savo žmoną su kitu, bet jai atleido. Žmona jį mušdavo, bet jis aš atleisdavo, stengėsi dėl vaikų. Jis skirtis nenorėjo, sutuoktinių gyvenimo negyvena apie 3 mėnesius, nes ieškovė išvažiavo, išsivežė kiaules, namuose jis liko su sūnumi. Jis visada dirbdavo kitame darbe ir ūkyje. Iš banko nuimtos piniginės lėšos 28000 litų buvo panaudotos ūkiui ir šeimai. Iš tų lėšų 7000 litų sumokėjo už nuomojamų 68 ha žemės plotą, dyzelinui išleido 11000 litų, daržinės remontui - 5000 litų, pirko detales traktorių remontui ir mokėjo remontininkui už darbą, 7000 litų davė ieškovei. Jis neišleido tų pinigų sau. Nesutiko dėl išmokų už parduotą produkciją priteisimo ieškovei, nes jis nežino ar jas gaus 2011-2013 metais. Nesutiko dėl 20000 litų neturtinės žalos priteisimo, nes santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Jis išsituokti nenorėjo, taip nori ieškovė.
Liudytoja S. N. parodė, jog jai žinomas faktas, kad tėtis buvo nuvažiavęs pas kitą moterį, jos su mama jį rado šios moters bute, buvo šampanas ir gėlės. Ji girdėjo, jog tėtis buvo neištikimas iš mamos pasakojimų, girdėjo, jog turi nesantuokinį vaiką. Ūkyje dirbdavo abu, prie gyvulių daugiau mama, šeimoje būdavo tarp tėvų konfliktų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini dalinai.
Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu (LR CPK 178 str.).
Ieškovė I. N. paaiškino aplinkybę, kad jų šeima iširo dėl atsakovo neištikimybės, netinkamo elgesio. Atsakovas aiškino, kad jie yra abu kalti dėl santuokos nutraukimo, nurodė, jog jis nebuvo neištikimas, tai tik kalbos, o neištikima buvusi ieškovė, ji yra smurtavusi prieš jį.
CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką Civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Teismas laiko neįrodytu nei vieno iš šių pagrindų. Nei viena šalis nepateikė įrodymų dėl neištikimybės, kuria jie vienas kitą kaltina, remiasi savo aiškinimuose žmonių kalbomis. Nors ieškovė nurodė konkrečius asmenis, su kuriais ji laikė, jog vyras sulaužė ištikimybę, tačiau nėra įrodymų ar tai tiesa. Liudytoja apklausta šalių dukra taip pat rėmėsi žmonių kalbomis, o ne tikrų faktų parodymu. Be to, iš šalių paaiškinimų matyti, kad jie abu nurodo senus faktus, jie santuokoje išgyveno nuo 1987 m. ir ne kartą yra pykęsi ir taikęsi, tame tarpe, ir dėl vienas kitam pareikštų kaltinimų dėl neištikimybės, todėl šis faktas, jei jis ir būtų net ir įrodytas, negalėtų būti santuokos iširimo priežastimi, nes šalys toliau gyvendavo santuokoje, vedė bendrą ūkį, augino vaikus. Abu vienas kitą šalys kaltina dėl smurtavimo, pateikė teismui A. N. – medžiagą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl I. N. veiksmų dėl tarp šalių kilusio konflikto 2011-03-23, bei I. N. pateikė Raseinių rajono policijos komisariato 2011-04-18 ir 2011-07-11 raštus, kad buvo pravesti pokalbiai su A. N. pagal jos pareiškimus dėl jo netinkamo elgesio. Visi šie trys konfliktai įvyko jau šalių skyrybų proceso metu ir nėra įrodymas kažkurio kaltės dėl skyrybų priežasties, nes skyrybos jau vyksta. Tačiau šalys pripažino ir tą patvirtino ir apklausta teisme liudininkė S. N., kad tarp jų konfliktai vykdavo ir anksčiau. Nėra nustatyta, kad atsakovas būtų žiauriai elgęsis su ieškove. Iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas dirbdavo namuose ūkyje ir visą laiką yra dirbęs ir kitame darbe, ieškovė dirbdavo namuose, nėra nustatyta aplinkybių, kad atsakovas nesirūpino šeima ar būtų palikęs šeimą dėl kito asmens. Visos šios aplinkybės rodo, jog dėl santuokos iširimo nėra kurio nors akivaizdžiai kalto, jie abu yra kalti, kad iširo jų santuoka . Santuoka nutrauktina, nes sutuoktiniai toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nenori , tolimesnis jų bendras gyvenimas ir šeimos išsaugojimas negalimas, jų santuoka iširusi. Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. (LR CK 3. 61 str. 2 d.). Netenkinant ieškovės ieškinio dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, netenkintinas ir ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nutraukus santuoką, ieškovei paliktina pavardė “ U.“, atsakovui „N.“ (LR CK 3.69 str.).
Nustatyta, kad santuoka tarp šalių sudaryta 1987-09-26 ( 1 tomas, b.l. 8). Šalys gyvenant santuokoje įgijo sekantį nekilnojamą ir kilnojamą turtą ( šalys dėl turto padalijimo kainų susitarė teismo posėdyje, todėl turto vertė nurodoma susitartomis kainomis) : 0,41 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5000 litų, esantį (duomenys neskelbtini) ; gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 21314 litų ir ūkinius pastatus: pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1039 litų; pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3419 litų; pastatą- viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3808 litų; pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 559 litų; kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 81 litas, esančius (duomenys neskelbtini).; 4, 00 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8100 litų; 0,69 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 894 litai; 1,90 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1943 litai, 391/934 dalis 9,34 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 7185 litai, esantį (duomenys neskelbtini). Kilnojamą turtą: ratinį traktorių MTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 30000 litų vertės; ratinį traktorių VTZ-YMTZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 litų vertės; traktoriaus priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , 1000 litų vertės; plūgą 2000 litų vertės; purkštuvą 1000 litų vertės,šienapjovę 3000 litų vertės, grėblį „D.“ 3000 litų vertės, sėjamąją 500 litų vertės, cisterną 500 litų vertės; malūną 600 litų vertės; kratytuvą 1000 litų vertės; automobilį VW PASSAT valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 12000 litų vertės; automobilį FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 litų vertės; melžimo aikštelę 500 litų vertės; devynias karves, kiekviena po 2500 litų vertės, kurių inventoriniai Nr. (duomenys neskelbtini), LT (duomenys neskelbtini), LT (duomenys neskelbtini), LT (duomenys neskelbtini), Nr. LT (duomenys neskelbtini), Nr. LT (duomenys neskelbtini), Nr. LT (duomenys neskelbtini), inventoriniai Nr. LT(duomenys neskelbtini), LT (duomenys neskelbtini); tris bulius, kiekvienas po 2100 litų vertės, kurių inventoriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), tris telyčias kiekviena po 2100 litų vertės, kurių inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), LT (duomenys neskelbtini); penkis buliukus, kurių vertė po 500 litų kiekvienas, inventoriniai Nr. (duomenys neskelbtini), LT (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), LT (duomenys neskelbtini), LT (duomenys neskelbtini); keturias telyčaites, kurių kiekvienos vertė po 500 litų, inventoriniai Nr. LT (duomenys neskelbtini), LT (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), LT (duomenys neskelbtini); 2 paršus, kurių kiekvieno vertė po 300 litų, ūkininko ūkį, registruotą A. N. vardu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), viso turto už 150749 litus.( 2 tomas b.l. 11-23,38-39,1 tomas b.l. 20,21,22) Šis visas išvardintas turtas yra įgytas santuokos metu, jis yra natūroje ir tarp šalių dalintinas lygiomis dalimis, šis turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Atsakovas prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe 391/934 dalis 9,340 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., nurodė, jog šis žemės sklypas yra įgytas ne už bendras sutuoktinių lėšas, o už jo asmenines lėšas, gautas už parduotą paveldėtą turtą. Ieškovė su tuo nesutiko, nurodė, jog žemė yra pirkta už jų bendrus pinigus ir yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Šis atsakovo reikalavimas netenkintinas, nes nėra pateikta jokių įrodymų, jog šis žemės sklypas , kuris įregistruotas abiejų sutuoktinių, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, buvo pirktas už asmenines atsakovo lėšas. Iš jo pateiktų paveldėjimo liudijimo ( 1 tomas, b.l. 101) matyti, kad paveldėjimas yra įvykęs 2005 m., o iš registro duomenų matyti, kad sklypas yra įgytas pirkimo- pardavimo sutartimi, sudaryta 2002 m. (2 tomas, b.l. 13) , pateikti leidimai kirsti mišką, išduoti jam ir P. N., 2005 -09-08 ir 2002-12-16 d. ( 1 tomas, b.l. 102,103) , taip pat neįrodo, jog šis žemės sklypas pirktas už lėšas, gautas už medieną, nes pirkimo sutartis sudaryta anksčiau nei gauti leidimai kirsti mišką. Todėl šioje dalyje jo priešieškinio reikalavimas netenkintinas, šis sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turtas įgytas po santuokos sudarymo ir ieškovas neįrodė, kad tai jo asmeninė nuosavybė, (CK 3.87 str., CK 3.88 str. 2 d.).
Šalys pripažįsta, kad 10,38 ha žemės sklypas , esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra A. N. paveldėtas ir yra jo asmeninė nuosavybė ir jo nedalina.
Šalys buvo pareiškę ieškinius dar ir dėl sekančio turto padalijimo,šį turtą teismas išjungia iš dalintino turto masės – tai kultivatoriaus, kuris šalių aiškinimu, bevertis, du bulius ir kiaulę, kurie yra parduoti. Dėl to šalys ginčo nekėlė, jo nėra natūroje, šalys teismo posėdžio metu jo dalinti neprašė.
Iš dalintino turto masės teismas išjungė 14000 litų pinigų, kuriuos prašė priteisti ieškovė, kuriuos iš savo sąskaitos paėmė atsakovas. Jis aiškino, kad šie pinigai sunaudoti ūkiui – kurui, technikos remontui, žemės nuomai ir t.t., ieškovė aiškino, kad juos sau sunaudojo atsakovas. Atsakovo sąskaita įrodo, jog 2010 m. sausio-gruodžio mėnesiais nuimta per kelis kartus 28 000 Lt( prašoma pusės) . Skyrybų byla tarp šalių šiuo laiku dar nebuvo pradėta, šalys vykdė ūkinę veiklą, įrodymų, kad atsakovas šiuos pinigus sunaudojo asmeniškai sau nėra pateikta. Išjungta iš dalintino turto ir atsakovo prašomi priteisti pinigai , kurie gauti 2010 m. už parduotą pieną 23618,32 Lt, už parduotas karves 7500 litų bei 10000 litų, buvusių ieškovės sąskaitose. Ieškovė paaiškino, kad ji pinigus naudojo šeimai, ūkiui ir namams. Taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad šiuos pinigus ji būtų sunaudojusi asmeniniams poreikiams tenkinti. Netenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti ½ dalį kompensacinių išmokų už parduotą pieną ir mėsą, kurias ūkis gaus 2011-2013 m. Pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą tenka šaliai, kuri to reikalauja ( CPK 178 str.) Nėra pateikta jokių įrodymų dėl šio reikalavimo pagrįstumo, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas.
Nekilnojamą turtą šalys prašo padalinti natūra po 1/2 kiekvienam, išskyrus tai, kad ieškovė prašo jai priteisti 4 ha žemės sklypą , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui 391/934 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atsakovas sutiko su ieškovės ieškinyje pasiūlytu turto padalijimu, išskyrus tai, kad jam siūlomą priteisti sklypą jis buvo prašęs pripažinti asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad šie sklypai, kuriuos ieškovė prašo priteisti vieną vienam, o kitą kitam, bei į tai, kad abu sklypai yra panašaus dydžiu, kaina, yra toje pačioje teritorijoje, o atsakovas siekė sau sklypo asmeninėn nuosavybėn būtent to, kurį priteisti jam pasiūlė ieškovė, tenkintinas ieškovės ieškinys dėl nekilnojamo turto padalijimo – padalijant nekilnojamą turtą ir priteisiant jo po ½ dalį kiekvienam, o du sklypus : 4 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei, 391/934 žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui.
Teismo posėdžio metu šalys prašė padalinti turtą kiek kitaip, nei jų pateiktuose ieškinyje ir priešieškinyje, jie faktiškai sutarė dėl gyvulių padalijimo, ūkininko ūkio padalinimo, ginčas kilo tik dėl technikos – abu prašė jiems priteisti plūgą, šienapjovę, grėblį, ir automobilį VW Passat. Teismas ir dalija turtą, pagal šalių išreikštą valią teismo posėdyje taip, kaip jie susitarė, o ginčo daiktus dalina atsižvelgdamas į tai, kaip šalys pasidalino kitą techniką, į ūkio ir gyvulių pasidalinimą, turto vertę ir laiko tikslingu priteisti plūgą, grėblį „D.“ ir automobilį VW Passat ieškovei, o atsakovui priteisti šienapjovę.
Atsakovas turi kreditorinį įsiskolinimą pagal 2010 m. sudarytą su AB „S.“ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo jam suteiktas 15000 Lt kreditas. Atsakovas nurodė, jog skolinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo, vykdys jis, ieškovė nurodė, jog jai nebuvo žinoma apie šios sutarties sudarymą. Iš S. , AB pateikto atsiliepimo ( 2 tomas, b.l. 4) matyti, kad bankas neprieštarauja, kad pagal šią sutartį po santuokos nutraukimo įsipareigojimus vykdys A. N.. Ginčo dėl šio kreditorinio įsiskolinimo nėra.
Dalinai tenkinant ieškinį ir priešieškinį, šalių turėtos išlaidos vienai iš kitos neteisiamos. Raštu negavus prašymo su išlaidų skaičiavimu ir pagrindimu, neteisiamos ir šalių turėtos advokatų atstovavimo išlaidos. ( CPK 98 str.)
Priteistinos iš šalių turėtos pašto išlaidos valstybei, po 7,33 Lt .
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.
Nutraukti santuoką tarp I. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą 1987 m., akto įrašo NR. (duomenys neskelbtini), Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų kaltės. Pavardes po santuokos nutraukimo palikti – U. ir N.
Pripažinti, kad A. N. privalo atlyginti AB „S.“ finansinį įsipareigojimą pagal kreditavimo sutartį, sudarytą 2010 m. Nr. (duomenys neskelbtini)
Pripažinti, kad 10,38 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra A. N. asmeninė nuosavybė.
½ dalį 0,41 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2500 litų, esantį (duomenys neskelbtini);½ dalį gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10657 litai ir po ½ dalį ūkinių pastatų : ½ pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 519 litų; ½ dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1709 litų; ½ dalį pastato- viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1904 litų; ½ dalį pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 279 litų; ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)vidutinė rinkos vertė 40 litų, esančių (duomenys neskelbtini);4, 00 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8100 litų;½ dalį 0,69 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 447 litai;
5. ½ dalį 1,90 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 971 litas.
½ dalį 0,41 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2500 litų, esantį (duomenys neskelbtini). ;½ dalį gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10657 litai ir po ½ dalį ūkinių pastatų : ½ pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 519 litų; ½ dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1709 litai, ½ dalį pastato- viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1904 litai; ½ dalį pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 279 litai; ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)vidutinė rinkos vertė 40 litų, esančių (duomenys neskelbtini);391/934 dalis 9,34 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 7185 litai, esančio (duomenys neskelbtini);½ dalį 0,69 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 447 litai;½ dalį 1,90 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 971 litas.
I. N. priteisti: ratinį traktorių VTZ-YMTZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 litų vertės; plūgą 2000 litų vertės; grėblį „D.“ 3000 litų vertės; automobilį VW PASSAT valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 12000 litų vertės; septynias karves, kiekviena po 2500 litų vertės, kurių inventoriniai Nr. (duomenys neskelbtini), LT (duomenys neskelbtini), LT (duomenys neskelbtini), LT (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); tris bulius, kiekvienas po 2100 litų vertės, kurių inventoriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vieną telyčią 2100 litų vertės, kurios inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini); du buliukus, kurių vertė po 500 litų kiekvienas, inventoriniai Nr. (duomenys neskelbtini), LT (duomenys neskelbtini); dvi telyčaites, kurių kiekvienos vertė po 500 litų, inventoriniai Nr. (duomenys neskelbtini), LT (duomenys neskelbtini). Viso I. N. priteisti turto 77026 litų vertės.
A. N. priteisti: ratinį traktorių MTZ, valst. Nr(duomenys neskelbtini), 30000 litų vertės; traktoriaus priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 litų vertės; šienapjovę 3000 litų vertės; purkštuvą 1000 litų vertės; sėjamąją 500 litų vertės; cisterną 500 litų vertės; malūną 600 litų vertės; kratytuvą 1000 litų vertės; automobilį FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 litų vertės; melžimo aikštelę 500 litų vertės; 2 karves, kiekviena po 2500 litų vertės, kurių inventoriniai Nr. (duomenys neskelbtini), LT (duomenys neskelbtini); dvi telyčias, kiekviena po 2100 litų vertės, kurių inventoriniai Nr. (duomenys neskelbtini), LT (duomenys neskelbtini); tris buliukus, kiekvienas po 500 litų vertės, kurių inventoriniai Nr. (duomenys neskelbtini), LT (duomenys neskelbtini), LT (duomenys neskelbtini); dvi telyčaites, kiekviena po 500 litų vertės, kurių inventoriniai Nr. LT (duomenys neskelbtini), LT (duomenys neskelbtini); 2 paršus, kurių kiekvieno vertė po 300 litų; ūkininko ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).Viso A. N. priteisti turto 77111 litų vertės.
Priteisti iš I. N. ir A. N. po 7,33 litus pašto išlaidų valstybei, įmokant jas į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.