- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-68-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Ona Gasiulytė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-25671-845/2013 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo 19922,06 Lt išmokėtų netekto darbingumo periodinių kompensacijų laikotarpiu nuo 2011-12-29 iki 2013-06-24 ir 8786,53 Lt išmokėtos netekto darbingumo pensijos laikotarpiu nuo 2011-12-29 iki 2013-06-24, iš viso 28708,59 Lt, dėl 2011-06-09 eismo įvykio pasekmių. Nurodė, kad 2011-06-09 apie 6 val. kelyje Ryga-Šiauliai-Kaliningradas 86-ame kilometre E. B., vairuodamas automobilį Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nenustatytų aplinkybių išvažiavo į priešpriešinę juostą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 122 p. nurodytus reikalavimus. E. B. po eismo įvykio mirė. Jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Eismo įvykio metu nukentėjo apdraustoji valstybiniu socialiniu draudimu I. G. - K. Minėtas įvykis 2011-07-22 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. E. B. automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas pas atsakovą. Dėl eismo įvykio pasekmių ieškovas išmokėjo nukentėjusiajai ligos pašalpą iki 2011-12-02, kurią atsakovas atlygino. Dėl eismo įvykio pasekmių Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustatė, jog nukentėjusioji neteko 60 % darbingumo laikotarpiu nuo 2011-12-29 iki 2012-06-28. Ieškovas 2012-03-09 sprendimu paskyrė jai netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Per šį laikotarpį ieškovas išmokėjo nukentėjusiajai 8070,14 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos. 2012-07-03 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustatė, kad nukentėjusioji neteko 45 % darbingumo laikotarpiu nuo 2012-06-25 iki 2013-06-24. Laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2013-03-01 ieškovas išmokėjo jai 8035,20 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos. Atsižvelgiant į tai, jog netekto darbingumo lygis buvo pratęstas, ieškovas laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2013-06-24 išmokėjo nukentėjusiajai 3816,72 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos. Nuo 2011-12-29 iki 2013-06-24 ieškovas išmokėjo nukentėjusiajai 19922,06 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos. 2011-12-30 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustatė, kad nukentėjusioji neteko 50 % darbingumo laikotarpiu nuo 2011-12-29 iki 2012-06-28. 2012-07-03 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustatė, kad nukentėjusioji neteko 45 % darbingumo laikotarpiu nuo 2012-06-25 iki 2013-06-24, dėl ko 2012-07-11 sprendimo pagrindu nukentėjusiajai buvo mokama pensija. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas priėmė sprendimus dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo nukentėjusiajai. Laikotarpiui nuo 2011-12-29 iki 2013-03-31 ieškovas išmokėjo nukentėjusiajai 7329,97 Lt netekto darbingumo pensijos. Atsižvelgiant į tai, kad netekto darbingumo lygis buvo pratęstas, ieškovas laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2013-06-24 išmokėjo nukentėjusiajai 1456,56 Lt netekto darbingumo pensijos. Iš viso ieškovas sumokėjo 28708,59 Lt išmokų, tačiau atsakovas nurodytos žalos ieškovui neatlygino (LR CK 6.290 str. 3 d., 6.280 str. 1 d., Socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį (ar jo draudiką) tik toje dalyje, kurioje netekto darbingumo pensija atlygina nukentėjusiojo asmens dėl kaltojo asmens veiksmų negautas pajamas, t.y. dėl tos išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui padaryta žala. Socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį tik toje dalyje, kurioje netekto darbingumo pensija atlygina nukentėjusiojo asmens dėl kaltojo asmens veiksmų negautas pajamas, t.y. dėl tos išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui padaryta žala. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Atsakovas nukentėjusiajai I. G. – K. atlyginio padarytą žalą, t. y. išmokėjo 3909,58 Lt draudimo išmoką gydymo išlaidoms bei neturtinei žalai kompensuoti, taip pat išmokėjo Šiaulių teritorinei ligonių kasai 5408,87 Lt gydymo išlaidų, o ieškovui – 26782,02 Lt draudimo išmoką, kuria buvo kompensuotos nukentėjusiajai išmokėtos socialinio draudimo išmokos dėl ligos pašalpų už laikotarpį nuo 2011-06-09 iki 2011-12-02. Nuostoliai – tai nukentėjusiojo asmens iš dalies netektas darbingumas. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atveju turi būti atsižvelgta į netekto darbingumo lygį ir negautos pajamos turi būti suprantamos, kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška. Atsakovas teigia, jog nukentėjusiosios vidutinis darbo užmokestis iki sužalojimo buvo 3420 Lt, todėl esant 60 % nedarbingumui (nustatytas 2011-12-29), kuris nuo 2012-06-25 pakeistas į 45 %, negautos pajamos dėl prarasto darbingumo sudaro 2052 Lt (3420 x 60 %) ir 1539 Lt (3452 x 45 %). Ieškovas neįgijo teisės į draudiką dėl jo išmokėtų sumų, nes nukentėjusioji buvo atleista iš darbo LR DK 125 str. 1 d. pagrindu, t.y. šalių susitarimu (LR CK 6.113 str., 6.247 str., 6.249 str. 1 d., 6.290 str. 3 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-21 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:
- priteisti iš atsakovo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus naudai 26078 Lt žalos atlyginimo;
- priteisti iš atsakovo į valstybės biudžetą 782 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad 2011-06-09 apie 6 val. kelyje Ryga-Šiauliai-Kaliningradas 86-ame kilometre automobilio Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) E. B., vairuodamas automobilį, dėl nenustatytų aplinkybių išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu Volkswagen Caravelle, valstybinis Nr. ECL 891, vairuojamu V. V.. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio Volkswagen Caravelle keleivė I. G.-K.. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas E. B., kuris po eismo įvykio mirė, jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas 2011-10-10 nutarimu buvo nutrauktas. Ieškovas VSDFV Šiaulių skyrius 2011-07-22 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino I. G. – K. 2011-06-09 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu. 2011-12-15 raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą, kuriame nurodė, jog 2011-07-22 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinus įvykį draudiminiu, laikotarpiu nuo 2011-06-09 iki 2011-12-02 nukentėjusiajai I. G.-K. buvo laikinai paskirta 26782,02 Lt ligos pašalpa, kurią ieškovas reikalavo atlyginti. Atsakovas 2012-01-26 raštu informavo ieškovą, jog išmokėjo nukentėjusiajai 26782,02 Lt ligos pašalpą už nedarbingumo laikotarpį nuo 2011-06-09 iki 2011-12-02. 2011-12-22 ieškovo raštas atsakovui patvirtino, jog ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl 8863,52 Lt žalos atlyginimo. 2012-01-26 raštu atsakovas informavo ieškovą, jog 8863,52 Lt sumą pervedė į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą. Laikotarpiu nuo 2011-12-29 iki 2012-06-28 I. G. – K. buvo nustatytas 60 % netektas darbingumas. 2012-03-09 ieškovas priėmė sprendimą skirti I. G. – K. netekto darbingumo kompensaciją ir mokėti nuo 2011-12-29 iki 2012-06-28, t.y. po 1053 Lt per mėnesį. Laikotarpiu nuo 2011-12-29 iki 2012-02-29 I. G. – K. buvo išmokėta 2780 Lt netekto darbingumo periodinė kompensacija. 2012-03-20 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, o būtent prašė atlyginti 2780,30 Lt. Laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2012-06-30 I. G. - K. buvo išmokėta 5289,84 Lt netekto darbingumo periodinė kompensacija, dėl kurios atlyginimo ieškovas 2012-08-28 kreipėsi į atsakovą. 2012-07-03 darbingumo lygio pažyma patvirtina, jog I. G. – K. nuo 2012-06-25 iki 2013-06-24 buvo nustatytas 45 % nedarbingumas, dėl ko ieškovas 2012-07-24 sprendimu paskyrė jai netekto darbingumo periodinę kompensaciją, mokant kas mėnesį po 1004,40 Lt. Pagal 2013-03-05 VSDFV Šiaulių skyriaus pažymas I. G. – K. laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2013-03-31 buvo išmokėta 4369,68 Lt netekto darbingumo pensija ir 8035,20 Lt netekto darbingumo periodinė kompensacija. Dėl nurodytų išmokų ieškovas 2013-03-21 kreipėsi į atsakovą, jog pastarasis atlygintų patirtą žalą. Ieškovas išmokėjo I. G. – K. laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2012-06-30 2960,11 Lt netekto darbingumo pensiją. Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-06-25 iki 2013-06-24 I. G. – K. buvo nustatytas 55 % darbingumo lygis. Laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2013-09-30 I. G. - K. buvo išmokėta 1456,56 Lt netekto darbingumo pensija, o laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2013-06-30 – 3816,72 Lt netekto darbingumo periodinė kompensacija. Atsakovas 2012-08-07 pranešimu informavo ieškovą, jog atlygino VSDFV biudžetui padarytą žalą, išmokėdamas apdraustajai ligos pašalpą. Nukentėjusi buvo atleista iš UAB „Trivilita“ užimamų pareigų nuo 2012-03-05 LR DK 125 str. 1 d. pagrindu (šalių susitarimu), nuo 2012-03-06 nukentėjusi pradėjo dirbti UAB „Rivendelis“. Teismas nustatė, kad eismo įvykio, įvykusio 2011-06-09, metu nukentėjusiai I. G. – K. dėl patirtų sužalojimų buvo nustatytas 60 % (pažyma DLN-2 Nr.0017238), o vėliau – 45 % netektas darbingumas (pažyma DLN-2 Nr. 0017582). Kaltu dėl eismo įvykio pripažintas E. B., kurio civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta pas atsakovą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2012-03-09, 2012-07-27 sprendimais I. G. – K. laikotarpiu nuo 2011-12-29 iki 2013-06-24 buvo išmokėta 19922,06 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos, ir laikotarpiu nuo 2011-12-29 iki 2013-06-24 - 8786,53 Lt netekto darbingumo pensijos. Eismo įvykio kaltininkas E. B. savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs pas atsakovą. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė. Šio įstatymo 19 str. 10 d. nurodyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, – žalą padariusiam asmeniui. Įstatymas suteikia teisę ieškovui dėl išmokėto žalos atlyginimo kreiptis tiesiogiai į žalą padariusio asmens draudiką. Teismas nustatė, kad eismo įvykio metu atsakovas su trečiuoju asmeniu draudiku buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią žalos atlyginimo prievolė buvo perkelta draudikui; dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo buvo laiku kreiptasi, įvykis pripažintas draudžiamuoju, ieškovui atlyginta jo išmokėta 26782,02 Lt ligos pašalpa nukentėjusiai už laikotarpį nuo 2011-06-09 iki 2011-12-02. I. G. – K. vidutinis darbo užmokestis buvo 3420 Lt (2003-05-27 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 650), todėl laikotarpiu nuo 2011-12-29 iki 2012-06-24 netekus 60 % darbingumo, jos vidutinis mėnesio atlyginimas buvo 2052,00 Lt, o esant likusiam 40 % darbingumui jos pajamos sudarė 1368 Lt. Nustatant nukentėjusios patirtą žalą, vidutinis darbo užmokestis yra skaičiuojamas, imant 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, o ne 12 mėnesių laikotarpį. Teismas pažymėjo, jog vėliau I. G. – K. buvo nustatytas 45 % prarastas darbingumas, t.y. laikotarpiu nuo 2012-06-25 iki 2013-06-24, todėl vidutinė nekompensuojama mėnesio atlyginimo dalis sudarė 1539 Lt, o esant likusiam 55 % darbingumui – nekompensuojama mėnesio atlyginimo dalis sudarė 1881 Lt. Pagal Sodros duomenis nukentėjusioji laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-03-05 dirbo UAB „Trivilita“ ir gavo darbo užmokestį, viršijusį nekompensuojamą vidutinio darbo užmokesčio dalį, todėl už sausio mėnesį ieškovas neturi reikalavimo teisės, o už vasario mėnesį turi teisę reikalauti 302 Lt. Kovo mėnesį gautos pajamos yra išeitinė darbuotojo kompensacija ir nėra prilyginama darbo išmokoms. Teismas pažymėjo, kad nuo 2012-03-06 nukentėjusioji dirbo UAB „Rivendellis“, kur jos pajamos sudarė 800 Lt arba 678,50 Lt atskaičius mokesčius. Jos atlyginimas neviršija nekompensuojamos mėnesio atlyginimo dalies, todėl, remdamasis ja, atsakovas neturi teisės mažinti prašomos priteisti kompensacijos dydžio. Ieškovas turi teisę į 26078 Lt sumą už laikotarpį nuo 2011-12-29 iki 2013-06-24 (302 Lt + 4 mėn. x 2052 Lt + 12 mėn. x 1539 Lt = 26078,00 Lt). Ši suma buvo įvertinta, kaip nukentėjusios negautos pajamos, o tai reiškia jos patirtus nuostolius, kuriuos kompensavo ieškovas. Teismas konstatavo, jog atsakovas 26782,02 Lt sumokėjo ieškovui už laikotarpį nuo 2011-06-09 iki 2011-12-02 kaip ligos pašalpą, o ne kompensaciją už netektą darbingumą, dėl kurio nukentėjusioji neteko dalies pajamų. Nukentėjusiajai 60 % nedarbingumas buvo nustatytas 2011-12-30, o 45 % – 2012-07-03. Atsakovo išmokėta 26782,02 Lt suma ieškovui neapėmė nurodytų laikotarpių, ši suma buvo išmokėta, kaip ligos pašalpa, o ne kaip netekto darbingumo kompensacija ir pensija. Nukentėjusio asmens nedarbingumas tęsėsi, tuo laikotarpiu asmuo negavo dalies savo pajamų, dėl ko patyrė nuostolius. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju regreso teisės nepripažinimas, t.y. ieškovo išmokėtos netekto darbingumo kompensacijos ir pensijos nepriteisimas iš atsakovo reikštų, kad žalą padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiajai perkeliama mokesčių mokėtojams. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybe, kad nukentėjusioji buvo atleista iš darbo šalių sutarimu, dėl ko nėra priežastinio ryšio tarp jos sumažėjusių pajamų ir apdraustojo asmens neteisėtų veiksmų, teismas padarė išvadą, kad byloje esanti 2012-03-06 darbo sutartis patvirtina, jog I. G.-K. buvo įdarbinta tik 2 valandų darbo dienai. Minėtos aplinkybės įrodo, jog ji dėl sveikatos būklės negalėjo dirbti visos darbo dienos, juolab, kad ji buvo įdarbinta sutuoktinio įmonėje, kurioje jai sudarytos palankios sąlygos dirbti. Tokiu būdu ta aplinkybė, jog darbo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu, neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti ieškovui žalą (LR CK 6.280 str. 1d., 6.290 str. 3 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-21 sprendimą visą ar iš dalies ir priimti naują sprendimą, arba panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad ieškovas eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui I. G. – K., vadovaujantis LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, nuo 2011-12-02 iki 2013-06-24 yra paskyręs ir išmokėjęs 19922,06 Lt netekto darbingumo periodinių kompensacijų bei 8786,53 Lt netekto darbingumo pensijų socialinio draudimo išmokų. Ieškovo reikalaujamos priteisti sumos yra išmokėtos, vadovaujantis atitinkamais valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja yra atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t.y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. 2011-12-03 pasibaigė nukentėjusios laikinas nedarbingumas, už kurį nukentėjusiajai ieškovas mokėjo ligos pašalpas, nukentėjusi grįžo į darbą įmonėje UAB „Trivilita“, kur iki 2012-03-06, kai buvo atleista šalių sutarimu, gavo lygiai tokį patį, kaip iki sužalojimo gautą darbo užmokestį, kuris nežymiai kito, priklausomai nuo mėnesyje buvusių darbo dienų skaičiaus. Ieškovas I. G. – K. išmokėjo 3039,50 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos bei 1123 Lt netekto darbingumo pensijos. Per laikotarpį, kai nukentėjusiajai nustatytas netektas darbingumas buvo sumažintas iki 45 % ir atlyginimas naujojoje darbovietėje nebuvo sumažintas. Netekto darbingumo periodinės kompensacijos 2374,08 Lt suma yra daugiau nei apdraustoji I. G. – K. turėtų teisę pati tiesiogiai reikalauti iš atsakingo asmens. Atsižvelgiant į tai, jog byloje yra pateikti duomenys apie nukentėjusiajam asmeniui atlygintą kitą turtinę žalą, laikotarpiu, kai nukentėjusioji gavo, kaip iki sužalojimo, ar mažesnį darbo užmokestį, ieškovas įgyja į tą socialinio draudimo išmokų dalį, kuria kompensuojamos nukentėjusiosios negautos pajamos, todėl neįgyja į tą socialinių draudimo išmokų dalį, kurios viršija nukentėjusios nuostolius dėl negautų pajamų, o jų bendra suma sudaro ne 2630,59 Lt, o 8815,65 Lt. Teisės aktų reikalavimai dėl darbo sąlygų darbo metu sužalotam asmeniui sudarymo, bei faktinius duomenis apie nukentėjusiosios užimamų pareigų pobūdį, ir tai, kad naujojoje darbovietėje nukentėjusi iškart pradėjo eiti iš esmės tokias pačias pareigas, aišku, jog ne eismo įvykio metu patirtas sveikatos sutrikdymas, o asmeninės priežastys lėmė, kad I. G. – K. išėjo iš UAB „Trivilita“. Nukentėjusiosios sveikatos būklė jai leido dirbti senojoje darbovietėje, todėl nukentėjusiosios pasirinkimas išeiti į kitą darbovietę ir dirbti sumažintu darbo krūviu, kai tai nėra būtina, negali atsakingam asmeniui sąlygoti civilinės atsakomybės, nes dėl tokių nukentėjusiosios pasirinkimu sumažėjusių jos pajamų ir neteisėtų apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmų nėra priežastinio ryšio (LR CK 6.113 str., 6.283 str., 6.290 str. 3 d.; Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d.; Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 7 d.).
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas įrodinėja, jog nukentėjusioji buvo atleista ne dėl pablogėjusios sveikatos šalių susitarimu ir nėra priežastinio ryšio dėl eismo įvykio pasekmių ir pablogėjus jos sveikatai, tačiau šią aplinkybę paneigia darbuotojo netekto darbingumo lygis. Nukentėjusioji I. G. – K. yra jauno amžiaus, jai labai svarbi integracija į darbo rinką. Jos užimamos pareigos iki eismo įvykio užtikrino jai gerą darbo užmokestį. Tai įrodyta byloje pateiktomis pažymomis apie jos turėtą darbo užmokestį iki eismo įvykio. Nuo 2012-03-05 darbo santykiai su UAB „Trivilita“, kurioje jos darbo užmokestis buvo ne mažesnis kaip 4500 Lt, buvo nutraukti. Nuo 2012-03-06 nukentėjusioji įsidarbino UAB „Rivendalis“, kur jos darbo užmokestis sudarė 800 Lt, be to, buvo įdarbinta dviejų valandų darbo dienai. Negalėdama toliau dirbti dėl netekto darbingumo, ji negavo savo darbo pajamų, patyrė nuostolius, dėl ko prarado gerai apmokamą darbą. Netekto darbingumo laikotarpiu dėl eismo įvykio pasekmių nukentėjusioji negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu nebūtų buvusi sužalota eismo įvykio metu ir toliau negalėjo dirbti įprastesnėmis darbo sąlygomis bei pilnu darbo krūviu dėl eismo įvykio pasekmių, netekus darbingumo. Šiuo atveju vertinama ta aplinkybė, kad valstybinio socialinio draudimo išmokos laikinos, padedančios išgyventi tik netekto darbingumo laikotarpiu. Ieškovas pareiškė regresinį ieškinį už visas išmokėtas išmokas nukentėjusiajai dėl eismo įvykio pasekmių. Žala pagrįsta ir jų išmokėjimas pilnai įrodytas byloje pateiktais dokumentais (LR CK 6.251 str. 1 d., 6. 249 str. 1 d., 6.263 str. 3 d., 6. 283 str., 6.290 str. 1 d., 3 d.; Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ne visada žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas nukentėjusio asmens patirtą žalą atlygina tiesiogiai. Paprastai tais atvejais, kai žala padaroma asmens sveikatai ir asmuo yra tam tikrą laikotarpį nedarbingas, draudimo išmokas nukentėjusiajam išmoka atsakinga socialinio draudimo įstaiga. Tačiau toks teisinis reguliavimas nereiškia, kad tokiu būdu yra apribojama žalą padariusio asmens ar jo draudiko civilinė atsakomybė.
Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Ši nuostata tikslinama Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje: asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Taigi pagal specialųjį teisinį reglamentavimą socialinio draudimo išmoką išmokėjęs subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę, kurią visų pirma turi įgyvendinti, pateikdamas reikalavimą atsakingam draudikui, ir tik jeigu jo nėra – žalą padariusiam asmeniui.
Socialinio draudimo įstaigai, išmokėjus žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmokas, atsiranda teisė vietoj jo reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, o jo nesant, iš žalą padariusio asmens (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalis). CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad socialinio draudimo įstaiga, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą šią padariusiam asmeniui, įgyvendina regreso teisę, šiuo atveju, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių prigimtį ir esmę.
Pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos (nagrinėjamu atveju – ieškovas) įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį civilinės atsakomybės draudimo atveju subrogacija nėra taikoma. Ši taisyklė, reiškianti, kad draudikas tiesiogiai atsako draudimo suma, taikytina ir regresinio reikalavimo atveju. Sistemiškai aiškinant nurodytas įstatymo normas, pripažintina, kad ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiajam socialinio draudimo išmokas, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę draudimo sumos ribose išreikalauti išmokėtas socialinio draudimo išmokas tiesiogiai iš draudiko – atsakovo, nes nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo tos aplinkybės, kad žalai atlyginti užtenka draudimo sumos.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas – socialinio draudimo įstaiga nukentėjusiajai I. G. – K. dėl eismo įvykio pasekmių išmokėjo: 19922,06 Lt netekto darbingumo periodinių kompensacijų laikotarpiu nuo 2011-12-29 iki 2013-06-24 ir 8786,53 Lt netekto darbingumo pensijos laikotarpiu nuo 2011-12-29 iki 2013-06-24, iš viso 28708,59 Lt.
Eismo įvykio metu 2011-06-09 apie 6 val. kelyje Ryga-Šiauliai-Kaliningradas 86-ame kilometre E. B., vairuodamas automobilį Ford Galazxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nenustatytų aplinkybių išvažiavo į priešpriešinę juostą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 122 p. nurodytus reikalavimus. Po šio eismo įvykio mirė E. B., kurio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atsižvelgiant į tai, kad šio eismo įvykio metu nukentėjo apdraustoji valstybiniu socialiniu draudimu I. G. – K., minėtas įvykis pagal 2011-07-22 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. E. B. civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas, išmokėjęs I. G. – K. netekto darbingumo periodines kompensacijas ir netekto darbingumo pensiją, įgijo regresinį reikalavimą į žalą padariusio asmens draudiką (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 10 dalis). Kadangi E. B. eismo įvykio metu buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę, tai ieškovas pagrįstai kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas sumokėti netekto darbingumo periodines kompensacijas ir netekto darbingumo pensiją.
Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, teisingai nagrinėjamoje byloje apskaičiuodamas priteistinas pinigines lėšas, kurios buvo sumokėtos Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus nukentėjusiajai I. G. – K., kaip netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir netekto darbingumo pensija. Taigi ieškovo reikalavimas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl žalos padarymo fakto, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo.
Pažymėtina, jog ieškovo ir atsakovo draudimo teisiniai santykiai nesieja. Draudiko pareiga atlyginti ieškovui padarytą žalą kyla iš draudimo sutarties, sudarytos su E. B.. Teismas daro išvadą, kad tarp ieškovo ir žalos kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko susiklostė žalos atlyginimo, o ne draudimo teisiniai santykiai, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas yra tinkamas pagal pareikštus reikalavimus. Teismas pažymi, kad atsakovas neginčijo bylos faktinių aplinkybių ir VSDFV Šiaulių skyriaus 2011-07-22 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7) dėl I. G. – K. 2011-06-09 įvykusio lengvo nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ta aplinkybė, kad nukentėjusioji I. G. – K. buvo atleista dėl pablogėjusios sveikatos šalių susitarimu (b.l. 54-60), nepanaikina atsakovo, kaip draudiko, pareigos atlyginti ieškovui padarytą žalą, nes atsakovas neginčijo draudimo sutarties, sudarytos su E. B.. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra priežastinis ryšys dėl eismo įvykio pasekmių ir pablogėjusios nukentėjusiosios I. G. – K. sveikatos, nes tai patvirtina nustatytas darbuotojo netekto darbingumo lygis (b.l. 8, 17, 25, 30, 73 - 75, 82 - 94).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino ieškinį iš dalies, nes atsakovas neginčijo ieškovo sprendimų skirti netekto darbingumo kompensacijas (b. l. 9,18) ir sprendimų dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo (b. l. 26, 27) nukentėjusiajai I. G. – K..
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, iš esmės tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, nes bylos nagrinėjimo dalykas yra draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisė reikalauti jas apmokėti į žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla iš esmės išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 3 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 212 str., 218 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, o ieškovui nepateikus įrodymų, kad jis patyrė bylinėjimosi išlaidas, atsakovas neįgijo pareigos jas atlyginti (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą nepakeistą.