- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- e2YT-5095-319/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Pareiškėjas
- E. V.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. V. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po jo tetos B. V. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jo teta B. V. mirė (duomenys neskelbtini) Teta buvo vieniša, vaikų neturėjo, kitų paveldėtojų be jo nėra. Po tetos mirties nekilnojamuoju turtu naudojasi, prižiūri aplinką, taip pat kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į mišką, kuriuo, atkūrus nuosavybės teisę, rūpinasi. Apie tai, kad reikėjo keiptis į notarą, sužinojo tik pradėjęs domėtis palikimo užrašymu savo turto įpėdiniams. Prašo pareiškimą tenkinti visiškai.
Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas L. V. palaikė pareiškimą ir patvirtino pareiškime ir pareiškėjo teismo posėdyje nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, informuoti tinkamai. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir teismo nuožiūra.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas į posėdį neatvyko, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad neprieštaraus juridinio fakto nustatymui, jei pareiškėjas pateiks teismui įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), taigi nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau – CK 1964) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą notarų biurui. Pagal CK 1964 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taikant šią normą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Pagal 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo tėvas J. V. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai J. V. ir J. Š.. B. V., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo pakrikštyta (duomenys neskelbtini) bažnyčioje (duomenys neskelbtini), jos tėvai J. V. ir J. Š.. Pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini), tėvai J. V. ir T. V.. Palikėja B. V. mirė (duomenys neskelbtini), netekėjusi. B. V. Nekilnojamojo turto registre registruotas nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini),Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos testamentų ir palikimo priėmimo faktų.
Pripažintina, kad E. V. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios jo tetos B. V. turtą pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). Iš pareiškėjo, jo atstovo, liudytojos L. V. paaiškinimų bei civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad E. V. iš karto po jo tetos B. V. (duomenys neskelbtini) mirties pradėjo valdyti paliktą turtą. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. E. V. laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po jo tetos B. V. mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė tetos B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.