Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja J. V., išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro Mindaugo Šukio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. 2015-12-13 apie 00.30 val. būdama adresu (duomenys neskelbtini), Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjui E. G. pateikė pareiškimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y., kad 2015-12-13 apie 23.20 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis G. U. ir jo tėvas D. U. ją prievarta įsodino į jos automobilį, kuriame jos atžvilgiu naudojo psichinį ir fizinį smurtą, nors žinojo, kad to nebuvo, dėl ko 2015-12-13 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d.,

po to, tęsdama nusikalstamą veiką, 2015-12-13 nuo 00.52 val. iki 01.34 val. adresu (duomenys neskelbtini), patvirtino savo melagingą pranešimą, t. y., apklausiama liudytoja, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, žinodama, kad nusikalstamos veikos, apie kurią ji pasakojo, nebuvo, davė Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjui G. V. melagingus parodymus apie žinomai nebūtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., o tyrėjui G. V. surašius liudytojo apklausos protokole jos parodymus, šį protokolą pasirašė,

po to, tęsdama nusikalstamą veiką, 2015-12-17 nuo 9.20 val. iki 11.35 val., Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos policijos komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini), patvirtino savo melagingą pranešimą, t. y., papildomai apklausiama liudytoja, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, žinodama, kad nusikalstamos veikos, apie kurią ji pasakojo, nebuvo, davė Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajai tyrėjai L. K. melagingus parodymus apie žinomai nebūtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., o vyresniajai tyrėjai L. K. surašius liudytojo papildomos apklausos protokole jos parodymus, šį protokolą pasirašė.

K. M. T. kalta prisipažino ir parodė, kad 2015-12-13 ji susipyko su savo sugyventiniu G. U.. Ji iš tikrųjų buvo tą vakarą pas savo draugę D. Š. namuose, (duomenys neskelbtini), o G., norėdamas su ja susitaikyti, palaukė jos prie draugės namų, įsisodino į jos automobilį ir nuvažiavo, vežėsi namo, norėjo, kad ji grįžtų pas jį, todėl taip ir padarė. Kadangi ji labai supyko, pabėgo iš automobilio ir labai norėdama nutraukti galutinai su juo santykius, sugalvojo jam atkeršyti, t. y. parašyti melagingą pareiškimą policijai apie nebūtą nusikaltimą, kad jis neva su ja elgėsi netinkamai, grasino, sužalojo ją. Taip elgdamasi ji tikėjosi, kad jis išsigąs ir paliks ją. Kadangi tą kartą G. U. buvo su savo tėvu D. U., neturėjo nieko kito, kaip tik pasakyti, kad ir jo tėvas prieš ją smurtavo. Žino, kad pasielgė blogai, kad bendraudama su policijos pareigūnais, buvo įspėta apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, tai patvirtino savo parašu, bet to nepaisė, norėjo eiti iki galo, keršyti. Ji melagingai pranešė apie nusikaltimą, pateikdama policijos pareigūnui pareiškimą, būnant Kauno klinikose tą pačią naktį, tuomet tą pačią naktį buvo apklausta liudytoja, o šios liudytojo apklausos metu davė melagingus parodymus, t. y. toliau pasakojo apie nusikaltimą, nors žinojo, kad jo nebuvo, o dar vėliau toliau apie tai melavo Kauno m. Santakos PK tyrėjai, apklausiama liudytoja papildomai, vėl davė melagingus parodymus apie nebūtą nusikaltimą, nors visus kartus buvo įspėta apie atsakomybę už tai, tai suprato. Po to ji su G. U. viską išsiaiškino, jie susitaikė, todėl jausdamasi nemaloniai papasakojo iš karto atėjusi pas tyrėją papildomai apklausai, kad ji viską melavo, prisipažino. Nuoširdžiai gailisi taip padariusi, supranta savo netinkamą elgesį. Sutinka, kad ši baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant jai baudą (b. l. 123-124).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- liudytojas D. U. parodė, kad jis yra G. U. tėvas. Jo sūnus gyvena kartu su M. T., šiuo metu jie laukiasi vaiko. Jis su M. T. sutaria normaliai, kaip su sūnaus drauge, artimai labai nebendrauja. Jis pamena, kai sūnus su M. T. buvo susipykę, o sūnus norėjo susitaikyti su ja, todėl paprašė jo nuvažiuoti su juo pas M. T. draugę į(duomenys neskelbtini), kur ji tuo metu buvo, palaukti jos ir kad jis padėtų jiems susitaikyti. Tos dienos jau nepamena, negali nurodyti. Jie nuvažiavo ten prie draugės namų, palaukė, kol atėjo M. T., ji įsėdo į savo automobilį, gal ten ją įsodino G. U., jau tiksliai nepamena, jie ten aiškinosi santykius, bet tikrai nesimušė, o galų gale jie ir susitaikė. J. M. T. tikrai nieko nedarė, nes apskritai tiek nesikiša į jų reikalus. Jis nežinojo, kad ji kreipėsi į policiją, neįsivaizduoja, ką ji papasakojo, tai sužinojo visai neseniai iš sūnaus. Žino, kad ji yra įtariamoji dėl melagingų parodymų davimo, bet ką ji pasakojo pareigūnams, ką melavo, jis nieko nežino, to negali nei patvirtinti, nei paneigti ir apie tai nieko pasakyti negali. Jis mano, kad M. T. galėjo meluoti dėl to, kad norėjo pakenkti G. U., iš pykčio, ar šiaip nesuvokė ką daro dėl nėštumo (b. l. 111).

Liudytojas G. U. parodė, kad M. T. yra jo sugyventinė, jie kartu gyvena, veda bendrą ūkį, ji laukiasi šiuo metu jo vaiko, todėl atsisako duoti bet kokius parodymus šioje byloje (b. l. 113);

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad M. T., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pateikė žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką ir įskundė nekaltą G. U., kaip padariusį nusikaltimą, dėl ko buvo pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas, todėl jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 236 str. 1 d.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. M. T. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda, prašo sumažinti (b. l. 163).

M. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

M. T. neteista, administracinėmis nuobaudomis bausta (b. l. 148-153), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruota, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 157, 158). Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), sunkių pasekmių nesukėlė. Teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji neteista, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, žala nepadaryta, jauno amžiaus, sunkinančių aplinkybių nėra, todėl galėtų būti skirta bauda ne didesnė nei įstatyme (BK 47 str. 3 d. 2 p.) numatytas baudos vidurkis. Atsižvelgiant į tai, jog nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau jos atsakomybę mažina nuoširdus gailėjimasis ir prisipažinimas padarius nusikaltimą, bauda mažintina. Tikėtina jog skyrimas piniginės baudos pasieks paskirtos bausmės tikslus ir asmuo ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

M. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 159), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo.

Civilinio ieškinio nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktinis įrodymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:

- kompaktinis diskas su garso įrašu, esantis byloje (b. l. 100), paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. ir BVK 22 str., teismas

nusprendžia:

M. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 str. 1 d., ir paskirti jai bausmę - 24 MGL dydžio (903,84 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 16 MGL dydžio (602,56 Eur) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

- kompaktinį diską su garso įrašu, palikti byloje.

Į. M. T. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

I. M. T., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.