Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. E. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjui kilo neturtinė žala, pasireiškusi nepatogumais, kančiomis, neigiamais emociniais išgyvenimais, orumo pažeminimu, fiziniais negalavimais. Prašė skundą patenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Atsakovės atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN nuo 2021-09-16 iki 2021-11-16.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Dėl buitinių kenkėjų.

Skunde nurodoma, kad pataisos namuose veisėsi buitiniai parazitai – blakės patalynėje.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu buvo sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b. l. 32-47).

Nepaisant to, iš į bylą pateikto Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) aktų (b. l. 48-51) matyti, kad atlikus gyvenamųjų patalpų patikrinimą, buvo nustatomas kenkėjų buvimo faktas, tarp jų – ir nariuotakojų. Taigi, pataisos namuose atliekami naikinimo darbai nebuvo pakankami ir pareiškėjo teiginys, jog gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai, yra pagrįstas. Konstatuotina, kad Marijampolės PN nebuvo laikomasi Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyto reikalavimo, jog laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.

Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į gydytoją su nusiskundimais dėl blakių įkandimų (b. l. 53), taip pat nesikreipė į pataisos namų administraciją.

Dėl rūkymo.

Pareiškėjas skundėsi, jog buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, kadangi pataisos namuose neįrengtos atskiros patalpos rūkymui, o kiti nuteistieji rūkydavo gyvenamosiose patalpose.

Tabako gaminių vartojimo ribojimas numatytas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama: visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialines priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Atsakovės atstovas paaiškino, kad gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama, o specialios rūkymo vietos yra įrengtos lauke.

Teismas atsižvelgia į tai, jog pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kur, kada, kokie nuteistieji rūkė neleistinose vietose, nepaaiškino, ar dėl to kreipėsi į pataisos namų administraciją. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis Marijampolės PN pareigūnams dėl to, jog kiti asmenys rūko jo gyvenamosiose patalpose. Be to, nėra duomenų, kad dėl galimo buvimo su rūkančiais asmenimis pareiškėjui būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės. Pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą dėl kitų asmenų rūkymo sukeltų neigiamų pasekmių (b. l. 53). Teismo vertinimu, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalizuotus pareiškėjo teiginius.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pabrėžiama, jog vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašant imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo ir pan. (žr., pvz., LVAT 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017; 2017-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017 ir kt.).

Kaip minėta, byloje nenustatyta, jog pareiškėjas pataisos namų administracijai dėl kitų asmenų rūkymo būtų skundęsis ir prašęs jį atskirti nuo rūkančiųjų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus šioje dalyje laiko hipotetiniais ir neįrodytais.

Dėl teisės paskambinti.

Pareiškėjas teigė, kad jo galimybės pasikalbėti su artimaisiais telefonu buvo ribojamos, kadangi telefonų įrengta per mažai, nuolat tekdavo laukti eilėje, todėl pareiškėjas dažnai likdavo nepaskambinęs.

BVK 102 straipsnyje yra numatyta nuteistųjų teisė paskambinti telefonu. Pagal šio straipsnio 5 dalį, skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 124 punkte nurodyta, be kita ko, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu; skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pataisos namuose nuteistųjų skambinimas telefonu vyksta pagal patvirtintą grafiką (b. l. 57-58). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu, priešingai, iš bylos medžiagos (b. l. 60-61) matyti, kad šia teise pareiškėjas aktyviai naudojosi. Pareiškėjas nenurodė, konkrečiai kada buvo apribota jo teisė pasinaudoti telefonu, nenurodė, kad pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, nepaaiškino, kaip konkrečiai pasireiškė socialinių ryšių susilpnėjimas dėl šios aplinkybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundas šioje dalyje atmestinas.

Dėl medicinos pagalbos.

Iš skundo turinio suprastina, jog pareiškėjas skundžiasi dėl skubiai nesuteiktos medicininės pagalbos, tačiau minėtus teiginius teismas vertina kaip abstrakčius ir nekonkrečius. Pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai pageidavo gauti medicininę pagalbą, nepaaiškino, kokios pasekmės jam kilo dėl galimo vėlavimo ją suteikti, nenurodė, kurią dieną ir kokiomis aplinkybėmis tai nutiko.

Suprastina, kad pareiškėjas skundžiasi problemomis, patiriamomis atliekant psichotropinių medžiagų nustatymo tyrimą iš šlapimo mėginių, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pataisos namų administracijai apie šią pareiškėjo problemą yra žinoma, pareiškėjas lanko psichologo konsultacijas šiuo klausimu (b. l. 31). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į gydytojus kreipėsi tik dėl slogavimo ir kosulio (b. l. 53). Kadangi teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis deklaratyviu pareiškėjo skundo teiginiu ir konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl medicininės pagalbos nesuteikimo.

Dėl maitinimo.

Pareiškėjas teigė, kad maistas pataisos namų valgykloje prasto skonio ir kokybės, dalijamas kaip papuolė, ruošiamas atmestinai.

Pagal Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117, 14-16 punktus, maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščių prieduose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į suimtųjų ir nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių) skaičių. Gaminant maistą, būtina griežtai laikytis gamybos technologinio proceso nuoseklumo. Vengiant kryžminio užteršimo, gaminamo maisto tiesioginis sąlytis per naudotus daiktus ar darbuotojų rankas su ankstesnių technologijos etapų produktais draudžiamas. Inventorius, keliantis kryžminio užteršimo grėsmę, turi būti aiškiai paženklintas ir naudojamas pagal paskirtį. Kalinimo įstaiga bent vieną kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus.

Atsakovės atstovas į bylą pateikė Marijampolės PN aktus dėl nuteistųjų valgyklos maisto produktų galiojimo ir kokybės patikrinimų, iš kurių matyti, kad pataisos namų direktoriaus sudaryta komisija reguliariai kas mėnesį tikrina valgykloje esančių maisto produktų kokybę ir galiojimo terminus (b. l. 77-79). Pažeidimų nenustatyta. Byloje taip pat pateiktas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento patikrinimo aktas, kuris patvirtina, kad pataisos namų valgykloje ruošiamo maisto technologiniai procesai, gaminimo saugos, higienos reikalavimai yra užtikrinami (b. l. 81-88). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, kadangi pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymas, taip pat skundo šioje dalyje nedetalizavo, išsamiai nepaaiškino, kada tiksliai maistas buvo tiekiamas netinkamos kokybės, kokiu būdu ir kuo remiantis pareiškėjas nustatė tiekiamo maisto netinkamą kokybę. Skundą šioje dalyje iš esmės grindė subjektyvaus pobūdžio argumentais apie prastą maisto skonį. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas dėl to būtų išsakęs pretenzijas pataisos namų administracijai ar valgyklos personalui. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas šiuos pareiškėjo argumentus laiko abstrakčiais ir nepagrįstais.

Dėl patalynės.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2021-09-16 iki 2021-09-24 jam nebuvo išduota patalynė, todėl jis turėjo miegoti ant seno, purvino čiužino. Be to, nunešus patalynę skalbti į skalbyklą, ją atiduodavo tik kitą dieną, todėl vieną naktį per savaitę pareiškėjas turėdavo miegoti be patalynės

Byloje nustatyta, kad 2021-09-16 pareiškėjui buvo išduotas čiužinys, antklodė ir pagalvė (b. l. 89), o patalynės komplektas (paklodės, pagalvės užvalkalas) pareiškėjui buvo išduoti 2021-09-24, kuomet pataisos namų administracijai jis pateikė prašymą išduoti naują patalynės komplektą (b. l. 89-90).

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo(toliau – Buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139, 3 punkte reglamentuojama, kad nuteistajam atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei nuteistasis neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs pageidavimą gauti patalynės komplektą anksčiau, nei 2021-09-22, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą patenkinti. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl papildomo patalynės komplekto išdavimo, jei patirdavo nepatogumų turėdamas tik vieną komplektą. Pažymėtina, jog, bylos duomenimis, pareiškėjui 2021-09-24 buvo išduotos dvi paklodės ir vienas pagalvės užvalkalas, o pareiškėjas ant savo prašymo raštu patvirtino gavęs visą reikiamą patalynę (b. l. 90). Laikytina, kad pareiškėją tenkino pataisos namuose išduota patalynė, kadangi jokių kitų pretenzijų nei jos išdavimo metu, nei vėliau jis nepareiškė. Privalomai išduodamas minkštasis inventorius – čiužinys, antklodė ir pagalvė – pareiškėjui buvo suteikti atvykimo dieną, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.

Dėl kitų pareiškėjo argumentų.

Pareiškėjas teigė, kad iki 2021-09-27 jam nebuvo leista apsipirkti Marijampolės PN parduotuvėje. Pareiškėjas negalėjo įsigyti higienos reikmenų, maisto.

Atsakovės atstovas šios aplinkybės iš esmės neneigė, kadangi pinigų pervedimas iš pareiškėjo sąskaitos Kybartų sektoriuje į sąskaitą Marijampolės pataisos namuose užtruko dėl didelio nuteistųjų srauto. Iš pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad pirmą kartą ginčo laikotarpiu jis apsipirko 2021-09-27.

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl to, kad 11 dienų jam nebuvo sudaryta galimybė nusipirkti asmeninių daiktų. Buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad higienos reikmenys privalomai išduodami tik pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiems nuteistiesiems, o vėliau išduodami tik nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui 2021-09-24 buvo išduota ne tik patalynė, bet ir kai kurie higienos reikmenys. Pareiškėjas nenurodė ir tokių duomenų nėra, kad, laikinai būdamas nemokus arba neturėdamas galimybės apsilankyti parduotuvėje, būtų teikęs rašytinį prašymą pataisos namų administracijai dėl higienos reikmenų išdavimo.

Dėl galimybės įsigyti maisto produktų teismas pažymi, kad nuteistieji Marijampolės pataisos namuose maitinami nemokamai, todėl maisto įsigijimas parduotuvėje laikytina papildoma nuteistųjų teise. Laikinas ir mažareikšmis šios teisės apribojimas, teismo vertinimu, yra ne tik susijęs su laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų neišvengiamai patiriamais tam tikrais suvaržymais ar nepatogumais, bet ir negalėjo sukelti pareiškėjui tokio masto neigiamų pasekmių, kurios prilygtų įstatyme ir teismų praktikoje formuojamai neturtinės žalos sąvokai.

Tais pačiais argumentais vadovaudamasis teismas nepagrįstais laiko ir pareiškėjo argumentus dėl neveikiančio televizijos įvado. Vidaus tvarkos taisyklių 20.4.1 punkte televizorius reglamentuojamas kaip vienas iš nuteistiesiems leidžiamų turėti prietaisų, tačiau asmeninio televizoriaus turėjimas laikytinas papildoma nuteistųjų privilegija. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021-10-11 raštu kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl neveikiančio televizijos kabelio ir problema buvo išspręsta žodžiu (b. l. 94).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertintina, kad atsakovės atstovas prieš pareiškėją neatliko jokių neteisėtų veiksmų šiuo atžvilgiu.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (ir vėlesnėse jų redakcijose) 6.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Tai patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui praleisti.

Atsakovės atstovas neneigė, kad laisvalaikio kambario nėra 1 būryje. Taigi, teismas pareiškėjo argumentus dėl minėtos patalpos neįrengimo laiko pagrįstais.

Nors pareiškėjas skundėsi netinkamais pareigūnų veiksmais nakties metu atliekant patikrinimus, nepaaiškino, kada, kokie konkretūs pareigūnai su pareiškėju elgėsi piktybiškai, nesikreipė dėl to į pataisos namų administraciją, todėl atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo argumentus. Teismas skundą šioje dalyje laiko nepagrįstu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos dėl buitinių kenkėjų veisimosi ir laisvalaikio kambario neįrengimo.

Teismas sutinka, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT bylose (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį ir pobūdį, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar psichologą (1 t., b. l. 40). Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kaip teigiama, didelio masto neturtinę žalą.

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Marijampolės PN pareigūnų minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. E. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo A. E. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose buvo pažeista laikotarpiu nuo 2021-09-16 iki 2021-11-16, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.