Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, susipažinusi su nukentėjusiojo J. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. I. K. g. 6-18a, Klaipėdoje, privataus kaltinimo skundu dėl I. M. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. sausio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas J. S. skundas, kuriuo prašoma pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn patraukti I. M..

Motyvuojamoji dalis

J. S. skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Nukentėjusiojo skundas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas bei nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. LR Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatuota, kad privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka ir kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas.

LR BK 412¹ straipsnyje nurodyta, teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. S. savo privataus kaltinimo skunde nurodo, jog „2012 m. sausio 5 d. 09.00 val. Klaipėdos apygardos teisme turėjo būti nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1A-1029-361/2011. Į teismo posėdžių salę atvyko advokatė I. M.. {...} Advokatė I. M. teismo posėdžio metu paskleidė neatitinkančias tikrovės žinias, pateikdama teismui bei teismo posėdyje esantiems asmenims, kad advokatas A. J. išėjo iš advokatų dėl J. S., nes turėjo jį ginti byloje. Advokatė šiuo teiginiu siekė mane apšmeižti, tyčia paskleisdama negatyvią nuomonę apie mane, kad dėl manęs advokatas buvo priverstas atsisakyti advokatinės veiklos.“

Pagal BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispoziciją, šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją.

Nagrinėjamu atveju nepateikiama jokių objektyvių duomenų, kad paskleista informacija gali paniekinti ar pažeminti J. S. arba pakirsti pasitikėjimą juo. Egzistuojant aptariamam faktui (kad advokatas A. J. išėjo iš advokatų dėl J. S., nes turėjo jį ginti byloje) nėra pateikta objektyvių duomenų, kad tai turėtų žeminti pareiškėją. Vien subjektyvus pareiškėjo įsitikinimais dėl esamo konteksto negali savaime sudaryti pagrindą baudžiamajam procesui pradėti.

Kartu pastebėtina, kad vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių yra tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais.

Pagal pateiktą I. M. teiginio formuluotę, akivaizdu, kad egzistuojant faktui, jog „advokatas A. J. išėjo iš advokatų“, jai nebūtinai turi būti žinoma pastarojo išėjimo iš advokatų priežastis, todėl teigimas, kad „A. J. išėjo iš advokatų dėl J. S., nes turėjo jį ginti byloje“ atspindi I. M. asmeninė nuomonę.

Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagal pareiškime nurodytus duomenis yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės. Vadovaujantis LR BPK 412¹ str. 1 d., teismas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal J. S. skundą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.