- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- AN2-384-634/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00412-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pareiškėjas
- A. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutarties, kuria jo skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. vasario 5 d. nutarimo netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo (toliau – Institucijos) 2018 m. vasario 5 d. nutarimu nutarta administracinio nusižengimo teiseną pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo nutraukti, nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartimi pareiškėjo A. D. skundas dėl Institucijos 2018 m. vasario 5 d. priimto nutarimo atmestas, konstatavus, kad Ž. M. veiksmuose nėra ANK 481 straipsnyje numatyto pažeidimo. Pareiškėjas A. D. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartį ir prašo ją panaikinti, Ž. M. patraukti administracinėn atsakomybėn arba perduoti bylą tirti ne Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog aplinkybė, kad jis ir jo motina negalėjo atvykti į policijos komisariatą dėl gresiančio susidorojimo, nepagrįstai buvo laikoma kliūtimi ištirti jo pareiškimą. Pažymi, jog pareiškime nurodytos aplinkybės galėjo būti ištirtos apklausiant Ž. M., išklausant jo turimą garso įrašą, tačiau tyrėjas T. V. to sąmoningai nepadarė. Apeliantas skunde taip pat teigia, jog 2018 m. sausio 4 d. eilinį kartą buvo užpultas kaimyno Ž. M., kuris, pamatęs jį grįžtantį iš darbo, išpuolė iš laiptinės, įžūliai, grėsmingai išvadino bilduku, agresyviai šokinėjo ir bandė išprovokuoti konfliktą, tačiau pamatęs, kad muštynių nesukels, pradėjo šaukti, kad jį (Ž. M.) užpuolė ir kvies policiją. Iškvietęs policiją šis asmuo toliau provokavo šaukdamas, kad jo, t. y. apelianto, bijo visa laiptinė, kad jis psichiškai nesveikas. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) butuose gyvenantys asmenys neleidžia jam miegoti naktimis, dėl ko sutriko jo sveikata, todėl prašo nubausti Ž. M. ir užtikrinti, kad galėtų saugiai grįžti į namus.Atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo A. D. apeliacinis skundas atmetamas.ANK 567 straipsnio 1 dalis nustato, jog įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Be to, įstatymas numato, jog, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatyta, jog pareiškėjas A. D. 2018 m. sausio 4 d. pareiškime prašė nubausti Ž. M. už melagingą policijos iškvietimą ir įžūlų jo elgesį. Institucija 2018 m. vasario 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė tuo pagrindu, jog nesurinkta objektyvių ir patikimų duomenų, patvirtinančių Ž. M. kaltę. Ši išvada buvo grindžiama vien tuo, jog pareiškėjas A. D. ir A. D. atsisakė atvykti į policijos komisariatą ir patikslinti aplinkybes. Toks sprendimas nutraukti teiseną negali būti laikomas pagrįstu ir motyvuotu, nes institucija, pažeisdama ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nesiėmė visų priemonių visapusiškai ir objektyviai per kuo trumpesnį laiką ištirti bylos aplinkybių – neapklausė pareiškime minimo Ž. M., netyrė įvykio metu padaryto įrašo, neapklausė į įvykio vietą atvykusių pareigūnų. Tačiau šie pažeidimai buvo ištaisyti apylinkės teisme nagrinėjant pareiškėjo skundą. Apylinkės teismas apklausė pareiškėją A. D., jo motiną A. D., Ž. M., pareigūnus, atvykusius į įvykio vietą, ištyrė įvykio metu padarytą įrašą ir įvertinęs surinktus duomenis padarė išvadą, jog administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta pagrįstai.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir išanalizavęs skundo argumentus konstatuoja, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo ją keisti ar naikinti.Apygardos teismui pateikti duomenys patvirtina, jog A. D. prašė Ž. M. patraukti atsakomybėn už melagingą policijos pareigūnų iškvietimą, tačiau iš apylinkės teisme ištirtų duomenų visumos matyti, jog Ž. M. veiksmuose nėra šio nusižengimo sudėties požymių. ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas žinodamas, kad pagalba nereikalinga. Tačiau apylinkės teisme ištirtų duomenų visuma patvirtina, jog Ž. M. veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – tyčios. Tiek A. D., tiek ir Ž. M. paaiškinimais, o taip pat ir pareigūnų M. K., R. R. paaiškinimais nustatyta, jog policijos pareigūnai buvo iškviesti dėl konflikto, kilusio tarp A. D. ir Ž. M.. Kad buvo kilęs konfliktas dėl galimai vartoto smurto ar galimai netinkamo elgesio viešoje vietoje, patvirtina ir tai, jog abu konflikto dalyviai parašė policijai pareiškimus. Apie kilusį konfliktą patvirtino ir A. D., kuri nurodė, jog, nuėjusi pasitikti grįžtančio sūnaus, girdėjo ginčą tarp savo sūnaus ir kaimyno, kuris mojavo rankomis, filmavo. Be to, teismo posėdžio metu Institucijos atstovas patvirtino, jog nėra duomenų, kad pranešimas būtų melagingas. Šie duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog buvo reikalinga pagalba išspręsti kilusį konfliktą, todėl vertinti, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti nepagrįstai, t. y. tyčia, žinant, jog pagalba nereikalinga, nėra jokio pagrindo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog vien tai, kad tolesnėje tyrimo eigoje asmens, kvietusio pagalbą, kaltinimai kitam asmeniui nepasitvirtina, nesuteikia pagrindo traukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir pirmosios instancijos teisme surinktus bei ištirtus duomenis, konstatuojama, jog administracinio nusižengimo bylos teisena dėl šio administracinio nusižengimo nutraukta pagrįstai. A. D. taip pat prašė Ž. M. patraukti atsakomybėn dėl jo netinkamo įžūlaus elgesio viešoje vietoje išvadinant pareiškėją bilduku, jį ir jo motiną – nesveikais, tačiau iš pirmosios instancijos teisme ištirtų duomenų visumos matyti, jog tam byloje nėra pagrindo. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį. Tiek paties A. D., tiek ir Ž. M. paaiškinimais, pareigūno M. K. paaiškinimais nustatyta, jog Ž. M. iš tiesų viešoje vietoje pareiškėją pavadino bilduku, filmavo jį, tačiau duomenų, kad šie veiksmai būtų atliekami iššaukiančiai, įžūliai, provokuojančiai, nėra. Nors pareiškėjas teigia, jog Ž. M. pavadindamas jį bilduku ir filmuodamas įžūliai provokavo konfliktą, tačiau savaime tokius veiksmus vertinti kaip provokuojančius nėra pagrindo. Be to, tokių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti duomenys. Nėra duomenų, kad Ž. M. būtų garsiai šaukęs ar atlikęs kitokio pobūdžio visuomeninę rimtį galinčius trikdyti veiksmus. Priešingai, garso įrašas patvirtina, jog tai pareiškėjas A. D. kalbėjo pakeltu balso tonu, o jo kalbėjimo maniera buvo provokuojanti. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog Ž. M. veikoje nėra ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena pagrįstai nutraukta.Pareiškėjas skunde taip pat abejoja Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnų objektyvumu, nešališkumu ir prašo perduoti administracinio nusižengimo bylos tyrimą kitam policijos komisariatui. Atsižvelgiant į tai, jog Institucijos nutarimo pagrįstumą išsamiai patikrino apylinkės teismas, kurio nešališkumu pareiškėjas neabejojo, be to, kaip jau aptarta anksčiau, nustatyta, jog administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta pagrįstai ir toliau tęsti tyrimą netikslinga, apelianto prašymas netenkinamas. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog dėl netinkamo kaimynų elgesio sutriko jo sveikata, prašo užtikrinti galimybę jam saugiai grįžti namo, tačiau aukštesnysis teismas išsamiau dėl šių aplinkybių nepasisako, nes jos išeina už nagrinėjamo skundo ribų. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei išdėstytus motyvus, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti vadovaujantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartį ir pareiškėjo A. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.