- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-05-28
- Bylos Nr.
- eII-166-927/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Pareiškėjas
- J. A.
- Kategorijos
- 18.14Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas, specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga (ANK 493 str.)
- 21.1.4Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 565-1 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant institucijos – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija), priėmusio nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5630-2025 (ROIK: 25265724549), panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja J. A. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5630-2025 (ROIK: 25265724549), buvo nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalyje padarymą, dėl to, kad ji, skambino bendruoju pagalbos centro numeriu, prašė policijos pagalbos, nes pati yra neblaivi su savo vaikais ir policiją kviečia sau, o atvykus policijos pareigūnams, pabeldus į langą jį atidarė J. A., kuri paaiškino, jog jai jokia pagalba nėra reikalinga, namuose yra viena, vaikai išvažiavę, įleisti į vidų atsisakė, prisistatyti taip pat vengė, bendravo per langą, teigė jog iškvietė melagingai, pati buvo akivaizdžiai neblaivi, sakė jog pavojus joks jai negresia, ant jos jokių sužalojimų taip pat nesimatė. Skundžiamu nutarimu jai paskirta 300 eurų bauda.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. balandžio 10 d. gautas Pareiškėjos skundas dėl Institucijos 2025 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5630-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25265724549, kuris priimtas nagrinėti.
ii. Pareiškėjos skundo argumentai ir prašymai
Skundu Pareiškėja prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą arba jį pakeisti ir paskirti švelnesnę nuobaudą. Pareiškėja savo skunde nurodo, kad jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti bylos nagrinėjime, kuris vyko 2025 m. kovo 6 d. 14. 30 val., nes dėl svarbios priežasties, o būtent dėl to, kad ji tuo metu buvo gydytojo konsultacijoje Karoliniškių poliklinikoje, Lazdynų filiale, dėl ko negalėjo pateikti paaiškinimų ir pasinaudoti savo teise į gynybą. Taip pat J. A. prašo atsižvelgti į jos sveikatos ir finansinę būklę bei nurodo, kad 2025 m. vasario 3 d. patyrė čiurnos traumą, dėl kurios buvo nedarbinga iki 2025 m. balandžio 17 d. Dėl traumos negalėjo dirbti, tačiau darbdavys nepateikė NP-SD formos, todėl jai nėra skaičiuojama ligos išmoka. Be to gavo įspėjimą dėl darbo santykių nutraukimo, o tai dar labiau apsunkina jos finansinę padėtį. Pažymi, kad augina du nepilnamečius vaikus, iš sutuoktinio pajamų negauna, nes vyksta skyrybų mediacija. Pareiškėja prašo jos finansinę padėtį, ligą, bei tai, kad dėl ligos ji negalėjo tinkamai suvokti savo veiksmų laikyti lengvinančiomis aplinkybėmis. Be kita ko mano, kad jos veiksmai laikytini mažareikšmiais, kad vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi leidžia asmenį atleisti nuo administracinės atsakomybės, nes pažeidimas neturėjo jokių neigiamų pasekmių. Pareiškėja nuoširdžiai gailisi dėl šios situacijos ir apgailestauja dėl susidariusios padėties, supranta administracinių teisės pažeidimų svarbą ir įsipareigoja ateityje elgtis atidžiau. Apibendrindama nurodo, kad sveikatos būklė ir negalėjimas dalyvauti nagrinėjime rodo, kad negalėjo tinkamai apsiginti, o tai, jog turi du nepilnamečius vaikus ir yra vienintelė jų išlaikytoja, baudos našta yra neproporcingai didelė, negali mokėti baudos dėl nedarbingumo ir neužtikrintų pajamų ateityje.
Atsiliepimas
Papildomai prie skundo pateiktame paaiškinime su priedais Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su Institucijos atsiliepime nurodytais argumentais ir nurodo, kad jos veiksmai nebuvo nei tyčiniai, nei neatsargūs – tai buvo psichikos sveikatos krizė. 2024 m. liepos mėnesį jai buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl kurių iki šiol yra gydoma. Nuo 2025 m. gegužės 3 d. lankosi Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centre, kur jai teikiamas stacionarinis gydymas. Dėl šios būklės vartoja psichotropinius vaistus, o dėl sveikatos būklės nuo 2025 m. vasario mėnesio nedirba. Pareiškėjos vertinimu, jos skambutis bendruoju pagalbos Nr. 112 buvo sąlygotas realios emocinės ir psichinės krizės su suicidinėmis mintimis, tai buvo nuoširdus pagalbos šauksmas, o ne sąmoningas siekis klaidinti tarnybas. Tvirtina, kad šiuo atveju nebuvo nei tyčios, nei sąmoningai klaidinančios informacijos. Pažymi, kad emocinė krizė sutrikdo žmogaus gebėjimą objektyviai vertinti pavojų, todėl negalima vertinti jos veiksmų kaip kaltų, nes psichikos sveikatos būklė yra atsakomybę šalinanti ar mažinanti aplinkybė. Remdamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio analogija, kuri taikoma ir administraciniams nusižengimams atkreipia dėmesį, kad asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo nesuvokia savo veiksmų esmės, negali būti laikomas atsakingu kaip už kaltą veiksmą. Pareiškėja pabrėžia, kad jos būklė yra dokumentuota ir pagrįsta stacionariniu gydymu. Teigia, kad pagalbos prašymas – ne piktnaudžiavimas, o teisė, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnį ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, kiekvienas žmogus turi teisę į pagalbą, o kreipimasis pagalbos dėl savižudiškų minčių – tai teisėtas veiksmas, o ne melagingas iškvietimas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėja J. A. palaikė savo skundą ir papildomai paaiškino, kad skambutis buvo, nes šeimoje yra problemos, ji patyrė psichologinį smurtą šeimoje, dėl to jai yra skirtas gydymas, negali suvaldyti savo emocijų. Tvirtino, kad skambindama tikėjosi medikų pagalbos, o ne policijos. Paaiškino, kad vaistai keičia elgesį, negali išreikšti minčių, sunku orientuotis. Taip pat nurodė, kad kai nerimas sukyla, ji bijo žmonių, atsiranda atminties spragos, negali suformuluoti, ką ji nori pasakyti, tačiau tuo metu skambindama norėjo medikų pagalbos. Vaistai labai slopina emocijas, kelia mieguistumą, o policija pagalvojo, kad ji yra apsvaigusi nuo alkoholio. Nurodė, kad buvo pavartojusi 4 vaistus: nuo nerimo, psichotropinius ir miegui. Teigė, jog išvaizda buvo neadekvati, žvilgsnis keistas, tačiau alkoholio nebuvo vartojusi. Tuo metu jautė stiprų baimės jausmą, dėl to neįleido pareigūnų. Atsakydama į teismo klausimus paaiškino, kad darbdaviui nepatiko, jog ji patyrė traumą pakeliui į darbą, nesutiko jos laukti, nes čiurnos trauma buvo rimta. Šiuo metu yra nedarbingume, bet yra įspėjimas, todėl bus atleista, kai baigsis nedarbingumas. Nurodė, kad skyrybų klausimas, kuris vis dar tęsiasi, ją paveikė. Aptariamo įvykio dieną vaikai buvo išvykę pas draugus į sodybas, vyro nebuvo, jis buvo komandiruotėje, prieš tai kalbėjo telefonu su juo ir jis darė spaudimą, žemino jos savivertę. Paaiškino, kad turi 4 vaikus, iš kurių 2 nepilnamečiai (duomenys neskelbtini) m., o du jau pilnamečiai. Vaizdo įrašų peržiūrėti nepageidavo. Galutinai prašė pakeisti baudą viešaisiais darbais, jei teismas nuspręs nepanaikinti baudos, tačiau prašė panaikinti jai skirtą baudą, atsižvelgiant į sveikatos būklę.
iii. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
Atsiliepimu į Pareiškėjos skundą Institucija prašo Pareiškėjos skundą atmesti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nesutinka su Pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais. Institucija nurodo, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Už ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą, ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Institucija atkreipia dėmesį į tai, jog teismų buvo ne kartą konstatuota, jog straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Institucijos vertinimu iš byloje esančių vaizdo įrašų ir kitų dokumentų nustatyta, jog Pareiškėja, veikdama tyčia, be jokios rimtos priežasties, iškvietė policijos pareigūnus, suvokdama, kad pateikta informacija yra melaginga ir jokia pagalba jai nereikalinga. Be kito akcentuoja, kad byloje surinktų įrodymų, kuriais remiasi pareigūnas Skundžiamame nutarime (skambučių į BPC garso įrašai, BODY vaizdo įrašai ir kita), pakanka pripažinti Pareiškėją kalta dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Todėl išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, mano, kad Skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, vaizdo įrašais ir kita medžiaga. Be to, Institucijos nuomone, paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Pažymima, kad šis nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatytų mažai pavojingų veikų sąrašą. Todėl remiantis išdėstytu, prašo teismo palikti priimtą Skundžiamą nutarimą nepakeistą, Pareiškėjos skundo netenkinti ir skundą išnagrinėti nedalyvaujant Institucijos atstovui.
Motyvuojamoji dalis
iv. Teismo argumentai ir išaiškinimai
1. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Kaip matyti, šis straipsnis numato pareigą įgaliotam institucijos pareigūnui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą. Šie išaiškinimai yra aktualūs sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas vienas iš policijos uždavinių – teikti neatidėliotiną pagalbą asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų, ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių.
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. A. atžvilgiu 2025 m. vasario 13 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, o 2025 m. kovo 7 d. priimtas Skundžiamas nutarimas ir Pareiškėja nubausta už tai, kad 2025 m. vasario 1 d., 23.08 val. skambino bendruoju pagalbos centro numeriu, prašė policijos pagalbos, nes pati yra neblaivi su savo vaikais ir policiją kviečia sau, tačiau atvykus policijos pareigūnams J. A. paaiškino, jog jai jokia pagalba nėra reikalinga, namuose yra viena, vaikai išvažiavę, įleisti į vidų atsisakė, prisistatyti taip pat vengė, bendravo per langą, teigė, jog iškvietė melagingai, pati buvo akivaizdžiai neblaivi, sakė jog pavojus joks jai negresia, ant jos jokių sužalojimų taip pat nesimatė bei už nusižengimą jai paskirta 300 Eur bauda.
Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad skambindama bendruoju pagalbos centro telefonu norėjo išsikviesti pagalbą, tačiau dėl savo psichinės ir psichologinės būsenos bei suvartoto didelio kiekio vaistų jos elgesys buvo pasikeitęs, negalėjo objektyviai reikšti minčių, jautė baimę. Pareiškėja nurodė, kad dėl patirto smurto šeimoje, vykstančio skyrybų proceso serga depresija, jai paskirti vaistai, šiuo metu lankosi psichikos sveikatos centre ir yra gydoma stacionare, pateikė jos sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus. Be to nurodė, kad vartojami vaistai keičia elgesį, dėl jų negali išreikšti minčių, sunku orientuotis, sukyla nerimas, bijo žmonių. Tvirtino, kad aptariamo įvykio metu būtent dėl savo būklės negalėjo suformuluoti, ką nori pasakyti, tačiau norėjo medikų pagalbos, o pamačiusi policijos pareigūnus išsigando, nes siekė išsikviesti medikus, ir dėl to jų neįsileido. Dėl paminėto jos išvaizda ir elgesys buvo neadekvatus, tačiau teigė, kad alkoholio nebuvo vartojusi, jūs būsena buvo nulemta vaistų.
Teismas pažymi, kad iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, o būtent bendrojo pagalbos centro garso įrašų, taip pat pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų vaizdo ir garso įrašų, matyti, kad Pareiškėja tiek skambindama pagalbos telefonu, tiek jau atvykus policijos pareigūnams, mintis dėstė neadekvačiai, dėl ko pareigūnai padarė išvadą, jog Pareiškėja yra neblaivi. Tačiau iš Pareiškėjos paaiškinimų, taip pat pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad nuo 2024 m. liepos mėnesio lankosi pas psichiatrą, jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kuris gydytas įvairiais medikamentais, tarp kurių ir psichotropinio pobūdžio medikamentai. Gydymas tęsiamas iki šiol, taikant medikamentinį ir kompleksinį gydymą.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje Pareiškėjos pateiktus dokumentus bei jos pačios paaiškinimus, galima teigti, jog Pareiškėjos elgesys aptariamo įvykio metu galėjo būti nulemtas jos sveikatos būklės. Teismas pastebi, kad atvykę policijos pareigūnai netikrino Pareiškėjo neblaivumo, su ja bendravo per langą ir taip padarė išvadą, jog ji yra akivaizdžiai neblaivi, kadangi pati J. A. nesutiko įsileisti policijos pareigūnų į namus. Pareiškėja teismui paaiškino, kad taip elgėsi, nes jautė didelę baimę. Pažymėtina, kad Greitoji medicinos pagalba taip pat nebuvo kviečiama, nepaisant neadekvataus Pareiškėjos elgesio, kuris, teismo vertinimu, pasireiškė aiškiai pasakomais žodžiais, bet neadekvačiai dėstomomis mintimis. Sutiktina su Pareiškėjos pozicija, jog kiekvienas asmuo turi teisę į pagalbą, ko šiuo atveju skambindama bendruoju pagalbos telefonu ir siekė Pareiškėja, tačiau dėl savo psichinės sveikatos būklės bei suvartotų psichotropinio pobūdžio vaistų nesugebėjo aiškiai išreikšti pagalbos prašymo.
ANK 493 straipsnis yra įtrauktas į ANK XXIV skyrių, reglamentuojantį administracinius nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise ir atitinkamų specialiųjų tarnybų iškvietimas gali būti pripažįstamas ANK 493 straipsnyje numatytu nusižengimu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Teismų praktikoje išaiškinta, jog terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtiną šio nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – šis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.
Tuo tarpu šiuo atveju, teismo vertinimu, Pareiškėja nesiekė piktnaudžiauti savo teise, ir jos pagalbos prašymas buvo klaidingai įvertintas kaip žinomai melagingas vien dėl to, jog dėl savo sveikatos būklės J. A. nesugebėjo akivaizdžiai suprantamai jo išreikšti, o policijos pareigūnai neįsitikinę, jog Pareiškėjai iš tiesų pagalba nėra reikalinga, nepatikrinę ir neįsitikinę padarė išvadą, jog ji yra neblaivi ir nepagrįstai trukdo specialiųjų tarnybų darbą.
2. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šiuo atveju vertindamas šioje byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių nustatyti būtinuosius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, požymius. Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Tenkinti pareiškėjos J. A. skundą.
Panaikinti 2025 m. kovo 7 d. Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5630-20225 (ROIK: 25265724549) ir administracinio nusižengimo teiseną J. A. atžvilgiu nutraukti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.