Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1496-290/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-07
Bylos Nr.
1S-1496-290/2015
Teisminio proceso Nr.
1-69-3-00066-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1496-290/2015
Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00066-2015-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo N. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-07-03 nutarties, kuria atsisakyta priimti jos privataus kaltinimo tvarka paduotą skundą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

kad N. S. 2015-06-18 Kauno apylinkės teismui pateikė skundą dėl A. M. G. galimai neteisėtų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., t. y. dėl jai sukelto fizinio skausmo, ranka suduodant smūgį į veidą.

Kauno apylinkės teismas 2015-07-03 nutartimi atsisakė priimti N. S. skundą ir kartu su priedais jį grąžino skundą padavusiam asmeniui. Nutartis motyvuojama tuo, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 str. išvardintų reikalavimų, t. y. nenurodytas kaltinamosios asmens kodas bei duomenys, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes.

Šalies argumentai

N. S. skundu prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo 2015-07-03 nutartį. Ji nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes BPK 412 str. 2 d. įpareigoja pareiškėją teismui nurodyti nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą, tačiau nereikalauja asmens kodo. Todėl šis teismo reikalavimas yra perteklinis. Skundą pagrindžiančius duomenis ji nurodė labai aiškiai. Prasidėjus procesui teismas pats spręs ar pakaks vien jos detalaus paaiškinimo, ar reikės kviesti ją apžiūrėjusią gydytoją bei prijungti prie bylos išreikalautus duomenis iš jos ambulatorinės kortelės, esančios gydymo įstaigoje. Tačiau tai jau yra įrodinėjimo procesas. Jos manymu, teismui pateiktas skundas pilnai atitinka visus įstatymo jam keliamus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

N. S. skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su visa pateikta skundo medžiaga ir įvertinęs N. S. skundo motyvus bei argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą privataus kaltinimo tvarka, pažeidė įstatymo reikalavimus, o nutartyje nurodyti motyvai, kodėl šis skundas buvo nepriimtas, yra visiškai nepagrįsti. Sutikti su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis apygardos teismas negali, nes tam nėra teisinio pagrindo.

Nukentėjusiojo asmens skundas privataus kaltinimo bylose yra svarbus procesinis dokumentas, nes skunde formuojamas kaltinimas asmeniui, galimai padariusiam nusikalstamą veiką, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo turi žinoti, kuo tiksliai jis yra kaltinamas. Skunde turi būti nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, pateikti jas patvirtinantys duomenys, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Tokie skundui keliami reikalavimai nereiškia, jog šiame procesiniame dokumente turi būti preciziškai suformuluotas kaltinimas, taipogi tiksliai nustatyta skunde nurodytiems asmenims inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikacija.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į privataus kaltinimo instituto, kaip specifinio baudžiamojo proceso instituto, paskirtį ir prasmę, taip pat į baudžiamojo proceso principus ir tikslus, aplinkybė, jog privataus kaltinimo tvarka paduotas skundas turi tik nedidelių, neesminių, formalių nukrypimų nuo nustatytų reikalavimų, nereiškia, kad teismas apskritai neturi įgaliojimų tokio skundo priimti (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas „Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“). Skundo formos bei teiginių dėstymo metodikos netobulumas tuomet, kai turinio esmė yra išdėstyta ir iš skundo galima suprasti, kokia veika padaryta bei kokiais duomenimis ji patvirtinama, neturi būti vertinama kaip pagrindas nepriimti skundo.

BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog privataus kaltinimo tvarka paduotame skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamojo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo.

Susipažinus su N. S. privataus kaltinimo skundu, daroma išvada, kad skundas atitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, jame nurodyti duomenys yra pakankami inicijuoti privataus kaltinimo procesą. Skundo forma bei teiginių dėstymo metodika yra paprasta, tačiau aiški ir nedviprasmiška. Įvykio aplinkybės nors ir ne itin detaliai, tačiau konkrečiai išdėstytos. Todėl atsisakymas priimti skundą suvaržė N. S. teisę kreiptis į teismą. Iš skundo turinio yra galima suprasti, kas ir kokia nusikalstama veika kaltinamas, nurodyta šios veikos padarymo vieta – (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), laikas – 2014 m. gruodžio 7 d., apie 20.00 val., jos padarymu įtariamo asmens vardas ir pavardė – A. M. G., jos gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), bei kitos esminės aplinkybės, tarp jų ir tai, kodėl skundas paduotas tik po pusmečio nuo įvykio dienos, ankstesni nesutarimai su kaltinamu asmeniu, gydymo įstaigos pavadinimas bei gydytojos pavardė, kuri apžiūrėjo nukentėjusiąją.

Nutartyje apylinkės teismas nurodo, kad N. S. nepateikė kaltinamo asmens duomenų, konkrečiai asmens kodo, taip pat nepateikė medicininių dokumentų dėl patirto sužalojimo. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad BPK 412 straipsnyje nėra numatyti tokie privataus kaltinimo skundo turinio reikalavimai. Bylai reikšmingos aplinkybės gali būti išsiaiškinamos nagrinėjant bylą teisme, o reikiami dokumentai – išreikalauti.

Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti N. S. skundą pradėti privataus kaltinimo bylos procesą ir neteisingai nurodė, kad jis neatitinka privataus kaltinimo skundo turiniui keliamų reikalavimų. Nustačius, jog privataus kaltinimo skundo turinys iš esmės atitinka pareiškimo turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (BPK 412 str.), skundo priėmimo klausimas spręstinas iš naujo, atsižvelgiant ir į tai, ar privataus kaltinimo procesas nagrinėjamu atveju yra įmanomas (BPK 412¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

nutarė:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – N. S. privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis