Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. D. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI arba Inspekcija) 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-268597 (toliau – ginčijamas sprendimas).

Skunde nurodo, kad VMI atliko jo mokestinį patikrinimą ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (21.60­32) FR0680-386. VMI 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5) FR0682-421 patvirtino patikrinimo aktą. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 8 d. Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikė skundą dėl VMI 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-421 panaikinimo. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 7 d. gautu 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu buvo informuotas, jog VMI nusprendė nustatyti jo turto priverstinę hipoteką. Hipoteka buvo nustatyta žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (reg. Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus žemės sklypo numeris: (duomenys neskelbtini); žemės sklypo plotas - 0,5879 ha; objekto vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centras 2017 m. sausio 1 d. duomenimis – 310 000,00 Eur; pareiškėjui priklausančios 1180/5879 žemės sklypo įkeičiamos dalies vertė – 62 221,00 Eur). Sprendime nurodoma priverstine hipoteka užtikrinamos mokestinės prievolės bendra suma - 52 315,52 Eur, o bendra įkeičiamų daiktų vertė - 62 221,00 Eur.

Pareiškėjas skunde teigia, kad ginčijamas sprendimas nustatyti jo turto priverstinę hipoteką pažeidžia proporcingumo principą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 3 str. 3 d.). Nurodo, kad hipoteka įkeičiamų daiktų vertė apie 10 000 Eur didesnė nei užtikrinama mokestinė prievolė (atitinkamai 62 221,00 Eur ir 52 315,52 Eur). Taigi, pritaikytos sankcijos yra didesnės nei buvo būtina, tuo labiau, kad jis turi kito turto. Be to, sprendimas dėl neproporcingai taikomų priemonių pažeidžia ir trečiųjų asmenų teises ir teisėtus lūkesčius, nes jam priklauso ne visas žemės sklypas, o tik mažesnioji jo dalis (apie 20 proc. sklypo ploto). Net ir priverstinės hipotekos taikymas tik pareiškėjo daliai faktiškai reiškia ir tretiesiems asmenims priklausančių sklypo dalių disponavimo apribojimą. Be to, ginčijamame sprendime pripažįstama, jog viso 0,5879 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 310 000,00 Eur. Iš to seka, kad 52 315,52 Eur įstatymų nustatyta tvarka ginčijamai pareiškėjo mokestinei nepriemokai užtikrinti mokesčių administratorius prievarta įkeitė, be kita ko, tretiesiems asmenims priklausantį 310 000,00 Eur vertės turtą. Tvirtina, kad esant aukščiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms, tie patys tikslai galėjo būti pasiekti kitomis, nesusijusių trečiųjų asmenų teises mažiau ribojančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, laidavimu, garantija ar kitais Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 95 str. nurodytais būdais.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamas sprendimas prieštarauja ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, kadangi jame nepateikiamas nei vienas motyvas, kodėl jo turtui taikoma priverstinė hipoteka, kodėl įkeičiamas būtent šis, o ne kitas turtas, kodėl nebuvo pasirinkti kiti užtikrinimo būdai, kodėl įkeitimu ribojamos trečiųjų asmenų (kitų žemės sklypo dalių savininkų) teisės ir t.t. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamas sprendimas apskritai neturi motyvuojamosios dalies. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, jame tik išvardijami teisiniai pagrindai ir iš karto pereinama į rezoliucinę dalį („nusprendžiu nustatyti <...>“). Toks teisinio pagrindo nurodymas, ypač atsižvelgiant į itin lakonišką skundžiamo sprendimo turinį, pareiškėjo vertinimu, nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pažymi, kad ginčijamo sprendimo priėmimo teisinis bei faktinis pagrindas turi būti žinomi ne tik mokesčių administratoriui, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu šis sprendimas priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti susiklosčiusių visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

Nurodo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie sprendimo priėmimą. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas 2017 m. lapkričio 30 d., tačiau registruota siunta pareiškėjui buvo įteikta tik 2017 m. gruodžio 7 d., t. y. po 7 dienų, o ne po 3 dienų, kaip reikalauja VAĮ 8 stripsnio 4 dalis. Pažymi, kad MAĮ 103 straipsnis nenustato jokių išimčių VAĮ įtvirtintai informavimo tvarkai apie individualius administracinius aktus.

Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu mokesčių administratoriaus sprendimas, kuriuo jam buvo apskaičiuotos mokestinės prievolės, nebuvo ir tebevykstant teisminiam bylos nagrinėjimui iki šiol nėra įsiteisėjęs. Mokestinė nepriemoka išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas (MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi, ginčijamas sprendimas dėl hipotekos nustatymo yra prielaida mokestinės nepriemokos priverstiniam išieškojimui, tačiau priimant tokį sprendimą pirmiausia būtina įsitikinti, kad mokestinė nepriemoka apskritai egzistuoja ir nėra (ar nebėra) teisminio ginčo objektas (el. bylos I tomas 1-4 puslapiai).

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad iki atsiliepimo pateikimo dienos A. D. įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 77 316,93 EUR, iš jų: 40 242,71 EUR gyventojų pajamų mokestis, 20 994,90 EUR šio mokesčio delspinigiai ir 12 072,81 EUR šio mokesčio bauda; 381,25 EUR žemės mokestis ir 17,12 EUR šio mokesčio delspinigiai; 125,39 bauda paskirta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą bei 3 482,75 EUR įsiskolinimas pagal kitų Lietuvos institucijų išduotus vykdomuosius raštus. Akcentuodama kiekvieno mokesčių mokėtojo pareigą mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikantis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (MAĮ 8 straipsnio 1 dalis), VMI nurodo, kad pagal MAĮ 33 straipsnio 15 punktą, mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, kurie numatyti MAĮ 95 straipsnyje. Atitinkamai, mokesčių administratorius turi teisę priimti sprendimą dėl mokesčių mokėtojo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo (MAĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aukščiau nurodytos MAĮ nuostatos suteikia mokesčių administratoriui diskrecijos teisę spręsti, kokio nekilnojamojo turto priverstine hipoteka bus užtikrintas prievolių įvykdymas. Mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto.

VMI nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad ginčijamu sprendimu buvo pažeistas proporcingumo principas. Nurodo, kad proporcingumo principas administracinėje teisėje iš esmės reiškia, kad taikomos administracinės priemonės negali būti drastiškesnės ir griežtesnės, nei būtina norimam tikslui pasiekti. Šiuo atveju Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) duomenimis nustatyta, kad A. D. atžvilgiu vykdomos 22 vykdomosios bylos, išieškoma suma sudaro 917 063,73 EUR. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, A. D. nuosavybės teise priklauso 4 nekilnojamojo turto objektai: 1. Statiniai adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini): a) ūkinis pastatas (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2017 m. sausio 1 d. - 31,00 EUR; b) 1/6 dalis kiemo statinių (lauko tualetas), vertė nenustatyta. Statiniai priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini) iš registro (Duomenys neskelbtini). Asmeninė nuosavybė. Statiniams taikomi antstolių areštai, VMI arešto nėra, hipoteka netaikoma; 2. Butas adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 2017 m. sausio 1 d. – 1230,00 EUR. Asmeninė nuosavybė. Statiniams taikomi antstolių areštai, VMI arešto nėra, hipoteka netaikoma; 3. 0,7000 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 2017 m. sausio 1 d. – 22 500 EUR. Sklypui taikomi antstolių areštai ir hipoteka nuo 2007 m. balandžio 25 d. Sutartinė hipoteka, kreditorius - AB DnB NORD bankas, prievolės dydis: 750 000,00 Lt, atitikmuo 217 215,01 EUR, prievolės įvykdymo terminas: 2009 m. kovo 31 d., Pranešimo apie notaro vykdomojo įrašo atlikimą gavimo data ir laikas: 2013 m. gegužės 8 d. 15.30 val.; 4. Žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (registro Nr. (duomenys neskelbtini)): pareiškėjui priklauso 1180/5879 žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini); vidutinė viso sklypo rinkos vertė 2017 m. sausio 1 d. – 310 000,00 EUR, atitinkamai 1180/5879 dalies vertė – 62 221,00 EUR. Sklype yra du statiniai (2.3 ir 2.4, statusas – formuojamas, išduoti statybos leidimai ir nenurodytas savininkas). Sklypui taikomi antstolių areštai, VMI arešto ir hipotekos nėra. Gyvenamojo namo dalis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), priklausiusi A. D., nuo 2014 m. lapkričio 26 d. priklauso Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ (į. k. 300087289) pagal 2014 m. lapkričio 25 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0033/14/00033. Atsižvelgdama į šiuos duomenis bei informaciją apie šiems nekilnojamiesiems daiktams taikomus valdymo, disponavimo jais apribojimus, atsakovė mano, kad priverstinė hipoteka žemės sklypo 1180/5879 daliai (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius nustatyta pagrįstai. Nurodo, jog kitas nekilnojamasis turtas, priklausantis pareiškėjui, negalėjo būti panaudotas priverstiniam įkeitimui, nes kiti objektai yra nedidelių verčių, nefunkcionalūs. Hipoteka taikyta vieninteliam objektui, kuriuo gali būti užtikrintas prievolių įvykdymas. Pažymi, kad A. D. įrodymais nepaneigė, jog kitas jam priklausantis nekilnojamas turtas yra nelikvidus.

VMI prie FM taip pat nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad priimdama ginčijamą sprendimą ji nėra nurodžiusi jokių motyvų. Mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, sprendime nurodoma, kad priverstinė hipoteka/įkeitimu užtikrinti reikalavimai kildinami iš mokestinių teisinių santykių.

Nurodo, kad pareiškėjas dėl sprendimo įteikimo tvarkos nepagrįstai vadovaujasi VAĮ 8 straipsnio 4 dalimi. Mano, kad šiuo atveju turi būti taikomas specialus įstatymas – MAĮ 103 straipsnis. Paaiškina, kad taikant hipoteką, šie duomenys po įregistravimo, kuris yra skubus, tampa vieši ir pareiškėjui prieinami. Todėl VAĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatų nesilaikymas šiuo atveju nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, kuris sprendimą darytų neteisėtu. Hipotekos įregistravimas ir jo pagrindas yra matomas viešame Nekilnojamojo turto registre (el. bylos I tomas 31-35 puslapiai).

Motyvuojamoji dalis

k o n statuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-319-2865, kuriuo Inspekcija nusprendė nustatyti pareiškėjo turto priverstinę hipoteką (įkeitimą) mokestinės nepriemokos išieškojimui užtikrinti teisėtumo ir pagrįstumo (el. bylos I tomas 49-50 puslapiai).

Nustatyta, kad Mokesčių administratoriaus informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjo įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 77 316,93 Eur: iš jos 40242,71 EUR gyventojų pajamų mokestis, 20995,38 EUR šio mokesčio delspinigiai ir 12072,81 EUR šio mokesčio bauda; 381,25 EUR žemės mokestis ir 24,04 EUR šio mokesčio delspinigiai. GPM mokestinė nepriemoka susidarė pareiškėjui patikrinimo metu priskaičiavus sumas (VMI 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. (21.131-31-5) FR0682-421 dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-421) bei žemės mokestis, nesumokėtas už 2015-2017 metų laikotarpius. Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo nustatytų prievolių išieškojimui užtikrinti siūloma taikyti priverstinę hipoteką nekilnojamojo turto objektui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti pareiškėjui dalis - 1180/5879, nustatant jo vertę 62 221,00 EUR (el. bylos I tomas, 10-11, 38-39 puslapiai).

VMI viršininkas 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-319-2865 nusprendė A. D. turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius taikyti priverstinę hipoteką (el. bylos I tomas 49-50 puslapiai).

Pareiškėjas nesutikimą su ginčijamu sprendimu grindžia keliais aspektais: 1) taikyta poveikio priemonė yra neproporcinga mokestinės prievolės dydžiui ir pažeidžia ne tik jo, bet ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, kurie yra įkeisto turto bendrasavininkiai, teisę laisvai disponuoti jiems priklausančia turto dalimi; 2) sprendimas yra nemotyvuotas; 3) sprendimas įteiktas pažeidus VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą; 4) sprendimas priimtas neįsiteisėjus mokesčių administratoriaus sprendimui, kuriuo patvirtinta mokestinės prievolės atsiradimas ir jos dydis.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja MAĮ. MAĮ 33 straipsnis nustato mokesčių administratoriaus teises, tame tarpe teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. MAĮ 34 straipsnis nustato, kad tokie sprendimai priimami pagal centrinio mokesčių administratoriaus nustatytą tvarką ir formas. MAĮ 95 straipsnyje nustatyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai, inter alia (tame tarpe) turto areštas ir hipoteka ar įkeitimas. MAĮ 103 straipsnyje nurodyta galimybė taikyti hipoteką, tame tarpe galimybė priimti sprendimą dėl mokesčių mokėtojo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo. Tokiu atveju mokesčių administratorius duomenis apie priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymą, pakeitimą ar pabaigą nedelsdamas, ne vėliau kaip per 24 valandas, pateikia Hipotekos registrui ir priverstinė hipoteka (įkeitimas) įregistruojama Hipotekos registre Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka (MAĮ 103 straipsnio 2 dalis). Aptartos priemonės taikymui nustatyta tik viena sąlyga – ja mokesčių administratorius turi siekti užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą.

Hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose nustatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais, be kitų atvejų, kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.175 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Priverstinė hipoteka gali būti nustatoma jau įkeistam nekilnojamajam daiktui (CK 4.175 straipsnio 4 dalis). Valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu. Šiame sprendime nurodomas daiktas, kuriam nustatoma priverstinė, skolininkas – šio daikto savininkas, priverstinės hipotekos nustatymo pagrindas, priverstinės hipotekos terminas ir reikalavimo suma (CK 4.176 straipsnis). Reikalavimo iš anksto skolininkui pranešti apie ketinimą taikyti hipoteką nėra.

Pagal MAĮ 105 straipsnį, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemoką, kai mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas turi įsiskolinimą valstybės biudžetui. Kaip minėta, pareiškėjo skola valstybės biudžetui 2018 m. sausio 16 d. sudarė 77 316,93 Eur. Pareiškėjas taip pat neginčija to, kad VMI 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5) FR0682-421 dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-421 yra patvirtinta mokestinė prievolė. Tai, kad šis mokesčių administratoriaus sprendimas yra neįsiteisėjęs, nes yra aspkųstas Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nepaneigia mokesčių administratoriaus teisės taikyti priverstinę hipoteką pareiškėjo turtui. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra apskundęs mokesčių administratoriaus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo leidžia daryti prielaidą, jog pareiškėjas, nesutikdamas su papildomai apskaičiuotomis mokėtinomis prievolėmis, ateityje gali vengti geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką. Be to, AIS duomenimis A. D. atžvilgiu vykdomos 22 vykdomosios bylos, išieškoma suma sudaro 917 063,73 EUR. Todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja mokesčių mokėtojo turto (jo dalies) praradimo rizika, dėl ko gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes ir mokesčių administratoriaus pareigą užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti, daroma išvada, kad sprendimą dėl priverstinės hipotekos taikymo VMI priėmė pagrįstai.

Dėl priverstinės hipotekos objekto

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui priklauso 4 nekilnojamojo turto objektai: statiniai (duomenys neskelbtini) butas (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 1180/5879 dalys žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), Vilnius (el. bylos I tomas, 51 puslapis).

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, mokestinė prievolė, kurios išieškojimą siekiama užtikrinti yra 52 315,52 Eur dydžio. Mokesčių administratorius priverstinės hipotekos objektu pasirinko 1180/5879 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėjui priklausančios ginčijamu sprendimu įkeistos žemės sklypo dalies rinkos vertė - 62 221,00 Eur. Kaip paaiškino atsakovė atsiliepime į skundą, pareiškėjui priklausantiems kitims nekilnojamojo turto objektams – statiniams ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini) priverstinės hipotekos netaikė dėl mažos jų vertės ir mažos tikimybės šį turtą realizuoti. Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad pareiškėjui priklausančiam 0,7000 ha ploto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 22500 Eur, taikoma hipoteka, todėl ir šiam turtui nėra galimybės taikyti priverstinę hipoteką. Gyvenamojo namo dalis (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), priklausiusi A. D., nuo 2014 m. lapkričio 26 d. priklauso Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ (į. k. 300087289) pagal 2014 m. lapkričio 25 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0033/14/00033. Pažymėtina, kad pareiškėjas įrodymais nepaneigė atsakovo atsiliepimo teiginio, jog kitas jam priklausantis nekilnojamas turtas yra nelikvidus. Byloje nėra duomenų, kad kitas nekilnojamas turtas, priklausantis pareiškėjui, galėjo būti panaudotas priverstiniam įkeitimui, nes kiti objektai yra nedidelių verčių, juos realizuoti yra maža tikimybė (paskelbti aukcionai neįvyko), todėl sutiktina su atsakovo nuomone, jog hipoteka taikyta vieninteliam objektui, kuriuo gali būti užtikrintas prievolių įvykdymas.

Tai, kad priverstinai įkeisto nekilnojamoto turto vertė yra apie 10 000 Eur didesnė už mokestinės prievolės, kurios išieškojimą siekiama užtikrinti, dydį, nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo. Kaip minėta aukščiau, pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomos 22 vykdomosios bylos, išieškoma suma sudaro 917 063,73 EUR. Be to, VĮ Registrų centro duomenimis, įkeistam žemės sklypui jau yra taikomi anstolių areštai (el. bylos I tomas 52-71 puslapiai). Taigi, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo turto, kuriam taikyta priverstinė hipoteka, vertė yra tokia, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su mokestinės nepriemokos išieškojimu susijusias išlaidas. Pareiškėjo skundo argumentas dėl proporcingumo principo pažeidimo yra nepagrįstas.

Pareiškėjo skundo teiginys, kad priverstinė hipoteka taikoma visam žemės sklypui yra nepagrįstas. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, yra įkeistos pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios 1180/5879 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įkeičiamos žemės sklypo dalies vertė - 62 221,00 Eur. Be to, remiantis atsakovės surinkta informacija, Vilniaus apylinkės teismas nutartimi Nr. e2-1682-871/2015 nustatė naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką, skolininkui A. D. paskiriant naudotis 1180/5879 dalimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, įkeitus pareiškėjui priklausančią žemės sklypo dalį, būtų pažeistos arba kaip nors kitaip apribotos, nes, kaip minėta įkeista tik pareiškėjo dalis.

Dėl skundžiamo sprendimo atitikimo VAĮ reikalavimams

VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-206/2013). Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).

Pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo nustatyti priverstinę hipoteką/priverstinį įkeitimą formos ir turinio reikalavimai yra patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. gruodžio 9d. įsakymu Nr. VA-179. Ginčijamas sprendimas savo forma ir turiniu atitinka šio teisės akto reikalavimus. Teismas pripažįsta, kad ginčijamo sprendimas savo apimtimi yra lakoniškas, tačiau tai nekliudo pareiškėjui suvokti dokumento esmės ir suprasti jo teisių ribojimo aplinkybių ir pagrindų. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad jame nurodytas kreditoriaus - VMI duomenys, nekilnojamojo turto objektas, kuriam taikoma priverstinė hipoteka, įkeičiamo turto vertė - 62221,00 Eur, priverstine hipoteka/įkeitimu užtikrinti reikalavimai - „valstybės reikalavimai, kylantys iš mokestinių teisinių santykių”, priverstinės hipotekos/įkeitimo nustatymo pagrindas – mokestinė nepriemoka, priverstine hipoteka (įkeitimu) užtikrinamos mokestinės prievolės ir jų dydis, kurio bendra suma 52 315,52 Eur, taip pat teisinis tokio sprendimo priėmimo pagrindas (el. bylos I tomas, 5-6 puslapiai). Pastebėtina, kad pareiškėjui yra žinomos aplinkybės, susijusios su atliktu mokestiniu patikrinimu, ko pasekoje jam buvo apskaičiuota papildoma mokestinė prievolė. Tai, kad atsakovas nenurodė priverstinės hipotekos objekto pasirinkimo motyvų, nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas. Kaip minėta, pasirinkti priverstinės hipotekos objektą yra mokesčių administratoriaus diskrecijos teisė, paremta siekiu užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. Taigi, įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, LVAT praktiką formuojamą šiuo klausimu bei ginčijamo sprendimo formą ir turinį, darytina išvada, jog šis dokumentas iš esmės atitinka tokiam aktui keliamus reikalavimus, įtvirtintus VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje.

Dėl pranešimo apie sprendimą datos

Pareiškėjas vadovaujasi VAĮ 8 straipsnio 4 dalimi, tačiau šiuo atveju taikytinas specialus įstatymas – MAĮ 103 straipsnis, kuris tokio pranešimo nenumato. Taikant hipoteką, šie duomenys po įregistravimo, kuris yra skubus, tampa vieši ir pareiškėjui prieinami. Todėl VAĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatų nesilaikymas šiuo atveju nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, kuris sprendimą darytų neteisėtu. Iš bylos medžiagos matyti, kad dar iki šio sprendimo priėmimo pareiškėjui buvo žinoma apie mokesčių administratoriaus siūlymą taikyti priverstinę hipoteką jo turtui. Be to, hipotekos įregistravimas ir jo pagrindas yra matomas viešame Nekilnojamojo turto registre. Kaip matyti iš bylos, ginčijamas sprendimas pareiškėjui išsiųstas kitą dieną po jo priėmimo, t. y. 2017 m. gruodžio 1 d. ir pareiškėjui įteiktas 2018 m. gruodžio 7 d. Ši aplinkybė pareiškėjui nesutrukdė savalaikiai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą.

Taigi, aplinkybių, kad ginčijamu sprendimu būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai ar bendrieji teisės ir gero administravimo bei apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principai, nenustatyta. Atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, neviršijo savo kompetencijos, nepiktnaudžiavo jai suteiktais įgaliojimais, o pagrįstai įgyvendino MAĮ 103 straipsnyje nustatytą teisę. Panaikinti ginčijamą sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.