Telšių apylinkės teismo nuosprendis

V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkas, teistumas:1. 2008-12-01 Telšių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., galutinė bausmė 30 parų arešto. 2. 2009-04-14 Telšių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., galutinė bausmė 25 parų arešto, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A., 2023-08-24, apie 12 val. 10 min., Telšių rajone, Janapolės mstl., Viržuvėnų g. ties pastatu Nr. 9 vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, mažiausiai 1.87 promilių neblaivumas.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo kaltinamasis pateikė prašymą bylą surengti teisme ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Motyvuojamoji dalis

V. A. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis:

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ankščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtino V. A. veikoje padarytą nusikalstama veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuri kvalifikuota tinkamai.

Byloje buvo gautas A. A. prašymas perduoti kaltinamąjį V. A. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

LR BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nustatomos visos šios sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. V. A. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, kritiškai įvertino savo elgesį ir išgyvena dėl to. Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracine tvarka baustas (b. l. 45-47). V. A. vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pateikusi A. A. yra kaltinamojo V. A. žmona. A. A., neteista, administracine tvarka nebausta. A. A. teismo posėdyje palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą ir paaiškino, kad V. A. yra jos sutuoktinis su kuriuo užaugino jos dukrą ir ją įsivaikino. Sutuoktinį apibūdina kaip atsakingą žmogų, teigia, kad jis dėl įvykio labai pergyvena, pasižadėjo, kad daugiau tokių dalykų nebepakartoti. Pasitiki savo sutuoktiniu, mano, kad jis daugiau pažeidimų nepadarys, todėl sutinka už jį laiduoti. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. A. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. A..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį A. A. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojos A. A. minėtas asmenines savybes, tai, kad ji yra dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėja, darbdavio charakterizuojama teigiamai, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, V. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, laiduotojos A. A. asmenybę bei daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Kaltinamajam išaiškintinos LR BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

Laiduotojai išaiškintina LR BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

LR BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pripažinus, kad V. A. padarė nusikalstamą veiką BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kartu su bausme jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šio draudimo terminas nustatytinas mažesnis nei numatytas vidurkis (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Nagrinėjamu atveju automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas pripažįsta, jog nustačius, kad automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo V. A. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Pagal LR BK 72 straipsnio 1-4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nustatyta, kad kaltinamasis V. A. vairavo automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas santuokoje ir yra bendros nuosavybės su sutuoktine A. A., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausiai 1,87 prom. neblaivumas. Naudojant automobilį padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymą, transporto priemonė – automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 1–3, 6 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

LR BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus V. A. padaryto nusikaltimo pobūdį, tai, kad šis nusikaltimas kėlė aplinkiniams padidintą pavojų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau trumpesniam terminui nei prašo prokuroras atsižvelgus į visas minėtas aplinkybes į tai, kad už analogišką veiką nebaustas, turi neįgalų tėvą gyvenantį globos namuose kaime, kurį lankyti yra galimybė tik su nuosavu transportu.

V. A. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (b. l. 73-76) ir specialiosios teisės sustabdymas. (b. l. 81-84), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nugabentas saugoti UAB "Tomados" į automobilių saugojimo aikštelę Šiaurinės g. 6 B, Telšiai (b. l. 20), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu perduotini už turto konfiskavimą atsakingai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418–422 straipsniais,

nusprendžia:

V. A., gim. 1976 m., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant A. A., nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 1 p. ir 68 str. straipsniu V. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023-09-04.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 7 p. ir 72 straipsniu 1, 2, 3 dalimis V. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto - transporto priemonės automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskaciją.

- transporto priemonę BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti už transporto priemonės konfiskavimą atsakingai institucijai, Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

V. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo, Telšių, Mažeikių ar Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.