Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Egidijus Mockaitis Teisminio proceso Nr. 1-46-3-00023-2011-3

2012 m. kovo 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteistas šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šešių mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

Iš G. G. priteista R. Š. 2500 litų neturtinei žalai bei 2000 litų proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. nuteistas už tai, kad 2011-08-15, apie 17 val., (duomenys neskelbtini) , A. S. sodybos pavėsinėje, būdamas neblaivus, konflikto metu tyčia sudavė kumščiais keturis kartus R. Š. į galvą, po to, sugriebęs už kaklo, įsodino į automobilį, R. Š. padarė poodines kraujosruvas už dešinės ausies tragelio, kairės ausies tragelyje, odos nubrozdinimus kaklo kairėje pusėje, taip R. Š. sužalojo nežymiai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis G. G. mano, jog apylinkės teismo nuosprendis iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas šiurkščiai pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normas, neteisingai, neobjektyviai ir vienpusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, todėl turėtų būti iš dalies pakeistas, šalinant iš nuosprendžio aprašomosios dalies pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes (BPK 305 str. 1 d. 1 p.).

Nuteistasis G. G. tvirtina, jog savo kaltę pripažino nuo pirmojo paaiškinimo parašymo, t. y., kad nukentėjusiajam R. Š. sudavė vieną smūgį dešine ranka į veidą. Tačiau teismas jį nuteisė už tai, ko jis tikrai nepadarė. Nurodo, kad teismas besąlygiškai vadovavosi nukentėjusiojo R. Š. ir jo pakviestų liudytojų parodymais, šiuos parodymus laikė nuosekliais ir neginčijamais, o jo duotus parodymus ignoravo ir jų visiškai nevertino.

Nuteistojo tvirtinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundą, privalo patikrinti, ar skundas atitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 1 d. nuostatas. Jeigu toks skundas neatitinka šio straipsnio reikalavimų, skundas yra nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Apylinkės teismas priėmė nukentėjusiojo R. Š. skundą, perdavė jį nagrinėti teisiamajame posėdyje ir pateikė skundą G. G., kad jis galėtų gintis.

Apelianto tvirtinimu, apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, suformulavo iš esmės skirtingą negu nukentėjusiojo R. Š. kaltinimą ir nuteisė jį už kitokius veiksmus, ne už tuos, dėl kurių jį kaltino nukentėjusysis R. Š.. Nuteistasis mano, kad privataus kaltinimo byloje nukentėjusysis ar jo atstovas privalo kaltinimą suformuluoti tiksliai ir aiškiai, kad kaltinamasis nuo pareikšto kaltinimo turėtų galimybę gintis. Šiuo konkrečiu atveju buvo kitaip.

Nuteistojo nuomone, privataus kaltinimo byloje suformuluoti kaltinimą privalo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas, bet ne teismas. Tai yra siejama su kaltinamojo teise į gynybą, nes kiekvienas kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, toks kaltinimas turi būti aiškus ir suprantamas. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas suformulavo iš esmės kitokį negu nukentėjusiojo kaltinimas kaltinimą dėl nusikaltimo padarymo laiko, vietos ir vienos esminės aplinkybės. Privatus kaltintojas privalo teismui teikti teisingus ir visapusiškus įrodymus. Iš apylinkės teismo nustatytų aplinkybių dėl nusikaltimo padarymo laiko ir vietos, akivaizdu, kad nukentėjusysis R. Š., formuluodamas kaltinimą savo skunde, o vėliau teisminio nagrinėjimo metu, nurodė ne tokias aplinkybes, kokios faktiškai buvo, todėl apylinkės teismas nukentėjusiojo R. Š. parodymus privalėjo vertinti kritiškai, nes jis, galbūt tyčia klaidindamas teismą, nurodė neteisingas esmines aplinkybes.

Apylinkės teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodydamas įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė, kad G. G. esą, sugriebęs už kaklo, nukentėjusįjį įsodino į automobilį. Tokią savo išvadą teismas grindė paties nukentėjusiojo R. Š., jo pakviestų liudytojų E. S. (nukentėjusiojo sugyventinės) ir R. I. (nukentėjusiojo geros draugės) parodymais. Tačiau teismas neanalizavo ir netyrė nukentėjusiojo R. Š., liudytojų E. S. ir R. I. parodymų nuoseklumo bei atsiradusių prieštaravimų tarp šių asmenų parodymų.

Apeliantas tvirtina, kad nukentėjusysis R. Š. teisme parodymus keitė keletą kartų. Jis parodė: „Tada G. pakilo ir man davė į veidą 4 kartus. Tada aš netekau sąmonės ir daugiau nieko neprisimenu“ (b. l. 66). Toliau R. Š. parodė: „G. pripuolė ir davė man į barzdą prie policininko. Man vėl akys užtemo ir nieko neatsimenu daugiau (b. l. 66)“. R. Š. parodė: „negaliu pasakyti ar mane parnešė iki automobilio ar parėjau, kai G. grūdo mane į automobilį, nepamenu, nes buvau be sąmonės“, „Sąmonę atgavau, kai pamačiau priekyje policiją atvažiuojant“ (b. l. 68). Be to, nukentėjusiojo R. Š. parodymai apie tariamą jo grūdimą į automobilį irgi yra nenuoseklūs, nes vienu metu jis parodė, kad atsimena, kaip esą buvo grūdamas į automobilį, o vėliau pasakė, kad neatsimena, nes buvo be sąmonės. Iš nukentėjusiojo R. Š. parodymų matyti, kad jis ką norėjo, tą prisiminė, o ko nenorėjo, to neprisiminė. Nuteistojo tvirtinimu, jis R. Š. netempė, į automobilį negrūdo ir jam važiuoti iš kiemo neliepė. Šias aplinkybes R. Š. išsigalvojo. Nukentėjusysis dėl didesnės dalies buvusių įvykio aplinkybių davė melagingus parodymus. Tokius jo parodymus paneigė, byla niekuo nesuinteresuotas liudytojas V. S., kuris teisme parodė, kad, kai sustabdė R. Š. vairuojamą automobilį, šis pasakė, kad įvyko konfliktas su G. G., o dabar jis važiuoja namo. Jeigu jis buvo prievarta įsodintas į automobilį, tai, susitikęs policijos pareigūnus, neabejotinai apie tai būtų pasakęs, tuo labiau, kad suvokė, jog daro administracinį teisės pažeidimą – vairuoja automobilį būdamas girtas. Tokias pat aplinkybes turėjo galimybę policijos pareigūnams nurodyti ir liudytoja E. S., kuri buvo tarnybiniame automobilyje, kai policijos pareigūnai sustabdė R. Š. vairuojamą automobilį. Tačiau ši liudytoja pareigūnams apie tai, kad R. Š. buvo verčiamas sėsti į automobilį ir jį vairuoti būdamas girtas, taip pat neparodė.

Liudytoja R. I. parodė: „mačiau kaip paėmė už kaklo ir tempė link mašinos, išsigandau ir bėgau pagalbos“. Ji parodė, kad ėjo link savo namų ir prie kelio sutiko E. S., kuri laukė policijos. Apelianto teigimu, R. I. parodė, kad E. S. galėjo matyti, kaip G. G. esą tempė už kaklo R. Š.. Liudytoja E. S. patvirtino, kad matė, kaip G. G. tariamai tempė R. Š. už kaklo į automobilį. Iš šių parodymų yra teisingas tik vienas faktas, kad E. S., prasidėjus G. G. ir R. Š. konfliktui, išėjo iš pavėsinės ir iškvietė policijos pareigūnus, kurių laukė prie kelio, kuris yra už 300 m nuo pavėsinės. Visa sodyba yra apsodinta eglaitėmis, per kurias matyti, kas darosi pavėsinėje ar kieme, neįmanoma. Nuteistasis tvirtina, kad nukentėjusysis R. Š. ir liudytojos E. S., R. I. susitarė meluoti ir davė parodymus tokius, kokie jiems yra naudingi.

Nuteistojo tvirtinimu, tuo metu, kai jis sudavė vieną smūgį į veidą R. Š., E. S. nubėgo kviesti policijos pareigūnų. Jai iš paskos nuėjo R. I. ramindama, kad policijos nekviestų. G. G. su R. Š. dar ginčijosi, o po kelių minučių R. Š. sėdo į automobilį ir išvažiavo. G. G. esą R. Š. šaukė, kad nevažiuotų, nes yra girtas, bet jis neklausė. R. Š. nežinojo, kad E. S. iškvietė policijos pareigūnus, jei būtų žinojęs, galbūt automobiliu būtų nevažiavęs.

Apelianto tvirtinimu, apylinkės teismas, padarydamas išvadą, kad jis R. Š. tempė už kaklo į automobilį, rėmėsi teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyti odos nubrozdinimai R. Š. kaklo kairėje pusėje. Tačiau teismo medicinos ekspertas savo išvada teismo išvados, jog tokie sužalojimai galėjo būti padaryti nuo smaugimo ar tempimo už kaklo, nepatvirtino. Priešingai, teismo medicinos ekspertas išvadoje nurodė, kad kakle esantys nubrozdinimai galėjo būti padaryti suduodant kietu buku daiktu, juo galėjo būti kumštis ar kitas daiktas, turintis panašias savybes. Taigi tai nebuvo sužalojimai, būdingi smaugimui ar spaudimui, priešingai, šie sužalojimai yra nubrozdinimai.

Nuteistasis G. G. tvirtina, kad ant R. Š. vandens nepylė, kadangi nuo jo suduoto vieno smūgio R. Š. į veidą jis sąmonės neprarado. Nukentėjusysis R. Š. ir jo interesus ginančios liudytojos, kurios yra suinteresuotos padėti R. Š., tokią aplinkybę išsigalvojo. Būtų nerealu teigti, kad ant R. Š. užpylus du kibirus vandens, jis liko sausas, nes atvykę policijos pareigūnai matė, kad R. Š. rūbai buvo sausi. Ant žmogaus supylus du kibirus vandens, per kelias minutes, iki atvyko pareigūnai, rūbai nebūtų išdžiūvę. Pareigūnai V. S. ir R. T. nedviprasmiškai teisme parodė, kad nukentėjusiojo R. Š. rūbai šlapi nebuvo, jis buvo suprakaitavęs. Atsižvelgiant į jo kompleksiją, vasaros laiką ir išgertą alkoholio kiekį, kad žmogus prakaituoja, nenuostabu. Nepastebėti, kad R. Š. rūbai šlapi, jeigu taip būtų buvę, pareigūnai negalėjo, nes jie R. Š. buvo pasisodinę į savo tarnybinį automobilį, vežėsi į Skaudvilės policijos nuovadą, ten rašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl jo vairavimo esant girtam. Apylinkės teismas aprašomojoje dalyje konstatavęs, kad ant R. Š. buvo supilti du kibirai vandens, padarė visiškai neteisingą ir objektyviais įrodymais nepagrįstą išvadą. Netikėti policijos pareigūnų parodymais, kurie šioje byloje nebuvo visiškai niekuo suinteresuoti, nėra jokio pagrindo. Tačiau apylinkės teismas šių pareigūnų parodymų nevertino visiškai, jų šioje dalyje net neaptarė, dėl to šiais parodymais netikėjo.

Nukentėjusiojo R. Š., jo pakviestų liudytojų E. S. ir R. I. melagingų parodymų davimas yra paaiškinamas tuo, kad nukentėjusiajam R. Š. paminėtą dieną buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,65 promilės girtumas. R. Š. jau yra baustas už vairavimą esant neblaiviam, todėl, siekdamas išvengti administracinės nuobaudos paskyrimo, R. Š. kartu su liudytojomis E. S. ir R. I. sugalvojo, kad G. G., esą sugriebęs už kaklo, tempė R. Š. į automobilį, užpylė ant jo du kibirus vandens ir panašiai.

Apelianto įsitikinimu, jeigu R. Š. būtų buvęs kokiu nors būdu priverstas sėsti už automobilio vairo ir išvažiuoti iš kiemo, tiek jis, tiek liudytoja E. S., esant policijos pareigūnams kieme, būtų jiems apie tai pasakę, tačiau tokių aplinkybių jie nenurodė, nes jų nebuvo.

Nukentėjusysis R. Š., be to, parodė, kad, policijos pareigūnams esant G. G. mamai priklausančio gyvenamojo namo kieme, nuteistasis puolė suduoti smūgį R. Š. ir vijosi E. S.. Tokias aplinkybes patvirtino ir E. S.. Tačiau tokias aplinkybes kategoriškai paneigė policijos pareigūnai V. S. ir R. T., kurie parodė, kad jokių smurtinių veiksmų jiems matant nebuvo, priešingai, R. Š. ir G. G. atvežus į policijos nuovadą, R. Š. pats norėjo taikytis, ir jie vienas kitam paspaudė rankas.

Nuteistasis nurodo, kad liudytoja E. S. parodė, jog R. Š. veide buvo sužalojimo žymių, veidas buvo kruvinas, tačiau liudytojai policijos pareigūnai šiuos liudytojos parodymus kategoriškai paneigė, parodė, kad vizualiai jokių sužalojimų, kraujo žymių R. Š. veide nesimatė. Be to, liudytoja E. S. teisme parodė, kad konfliktas buvo tarp G. G. ir R. Š., o ne tarp nuteistojo, R. Š. ir G. G.. Taip pat ji parodė, kad policija nepriėmė pareiškimo. Tačiau tai yra visiška netiesa, nes konfliktas vyko tarp nuteistojo, R. Š. ir E. S.. Tą faktą patvirtino E. S. 2011-08-16 parašytas pareiškimas, kurį priėmė policijos pareigūnai. G. G. nurodo, kad, kai jį kartu su R. Š. atvežė į Skaudvilės policijos nuovadą, policijos pareigūnai klausė R. Š., ar jis rašys pareiškimą. Jis rašyti pareiškimą atsisakė, jie pareigūnų akivaizdoje susitaikė paspausdami vienas kitam rankas. Teisminio nagrinėjimo metu tą aplinkybę R. Š. neigė, tačiau policijos pareigūnai V. S. ir R. T. patvirtino.

Nuteistasis tvirtina, jog jis buvo sąžiningas ir nuoseklus nuo pat pradžios. 2011-08-26 paaiškinime jis nurodė, kad sudavė R. Š. į veidą vieną smūgį, atsakomybės niekada nevengė, mano, jog jo veiksmų kvalifikacija yra teisinga. R. Š. sudavė smūgį todėl, kad manė, jog šis gali smogti jam, ir siekdamas to smūgio išvengti. Bandė su R. Š. susitaikyti, tačiau jis kategoriškai atsisakė, nes jis nori įrodyti tokias aplinkybes, kokių tikrai nebuvo, kad išvengtų administracinės atsakomybės ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o galbūt ir automobilio konfiskavimo. G. G. tvirtina, kad R. Š. smūgio būtų išvengęs ir jam nesuduodamas, todėl to, kad nuteistas už savo padarytus veiksmus, neginčija, tačiau būti nuteistas už tai, ko nepadarė, nesutinka.

Nuteistojo G. G. nuomone, iš jo per daug priteista neturtinės žalos ir proceso išlaidų. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2011-08-18, praėjus trims dienoms po suduoto smūgio, R. Š. į gydytojus dar nebuvo kreipęsis. Galbūt kažkam patarus, jis pradėjo guostis savo sveikatos būkle ir kreipėsi į medikus, o 2011-08-19 ir į teismo medicinos ekspertą. Nuo 2011-08-15 iki 2011-08-19 R. Š. galėjo būti sužalotas arba susižaloti kitomis aplinkybėmis, apie kurias nuteistasis nieko nurodyti negali.

Apelianto tvirtinimu, apylinkės teismas nuosprendyje dėl jo neblaivumo padarė prieštaringą išvadą. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje, konstatuodamas pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė, kad nuteistasis nusikalstamus veiksmus padarė būdamas neblaivus. Vėliau teismas tą faktą paneigė, nurodydamas, kad tai nėra nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nuteistasis tvirtina, kad konflikto su R. Š. ir E. S. metu jis buvo visiškai blaivus. Nuteistojo sutuoktinė liudytoja A. G. patvirtino faktą, kad kai jis apie 15.30 val. išvažiavo dviračiu iš (duomenys neskelbtini) į mamos sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) , buvo visiškai blaivus. Brolis D. S. patvirtino, kad nuteistojo geriant alkoholį nematė. Sesuo A. M. parodė, kad nuteistasis išgėrė 1–2 stikliukus degtinės. Tačiau tai nėra visiška tiesa. G. G. teigia, kad jis pakėlė stikliuką ir pasveikino kitus, bet negėrė. Policijos pareigūnai V. S. ir R. T. parodė, kad visiškai neįtarė, kad G. G. būtų vartojęs alkoholį, todėl alkotesteriu jo girtumo netikrino. Todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies turi būti pašalinta aplinkybė, kad jis smūgį sudavė būdamas neblaivus.

Nuteistojo G. G. tvirtinimu, iš visumos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų matyti, kad teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai, todėl apylinkės teismo nuosprendis turėtų būti pakeistas, iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kurioje pripažintos nustatytomis veikos aplinkybės (kaltinimo, už ką nuteistasis nuteistas), turi būti pašalintos aplinkybės: „ būdamas neblaivus“, „sugriebęs už kaklo įsodino į automobilį“ ir „sudavė kumščiais keturis kartus R. Š. į galvą“, „padarė poodines kraujosruvas už dešinės ausies tragelio...odos nubrozdinimus kaklo kairėje pusėje“. G. G. nuomone, jis turėtų būti nuteistas tik už tuos veiksmus, kuriuos padarė, t. y. už tai, kad sudavė R. Š. ranka vieną smūgį į kairę ausį ir dėl to galėjo atsirasti sužalojimai kairės ausies tragelyje.

Nuteistasis G. G. prašo nuosprendį pakeisti, iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kurioje pripažintos nustatytomis veikos aplinkybės, pašalinti aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kad sudavė keturis smūgius, paliekant tik vieną smūgį, kad sugriebęs už kaklo įsodino R. Š. į automobilį, kad R. Š. padarė poodines kraujosruvas už dešinės ausies tragelio, odos nubrozdinimus kaklo kairėje pusėje, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad ant R. Š. supylė du kibirus vandens. G. G. taip pat prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį ir proceso išlaidas, sumažinti jam paskirtos bausmės trukmę.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nukentėjusysis R. Š. tvirtina, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino teisingai. G. G., siekdamas išvengti atsakomybės už jam padarytą sveikatos sutrukdymą, sukūrė versiją, jog jo skundas neatitiko BPK 412 str. numatytų reikalavimų. Nukentėjusysis nurodo, kad iš skundo turinio aišku, jog jis kaltina G. G. nežymiu sveikatos sutrikdymu, jokių G. G. veiksmų jis neišgalvojo. Tai įrodyta jo, liudytojų E. S., R. I. parodymais, specialisto išvada. Nukentėjusiojo nuomone, teismas pagrįstai nustatė, jog G. G. veikos padarymo metu buvo neblaivus. Tai patvirtino ne tik E. S., R. I., bet ir A. M. parodymai. Mano, jog sumažinti skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos bei proceso išlaidų dydį, bausmės trukmę nėra pagrindo. Prašo nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo R. Š. atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendžio aprašomoji dalis keičiama dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.).

Privataus kaltinimo bylų nagrinėjimas teisme vyksta pagal Baudžiamojo kodekso V dalyje nustatytas taisykles su Baudžiamojo kodekso 415–417 straipsniuose numatytomis išimtimis (BPK 415 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis, nuosprendžiu gali būti nutraukiama baudžiamoji byla. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Savo forma ir turiniu nuosprendis turi atitikti BPK 302–307 straipsnius ir oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus, surašomas taisyklinga kalba, tiksliai vartojant teisės terminus, turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo.

Aprašomoji nuosprendžio dalis susideda iš teismo nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo (nustatomoji dalis) ir įrodymų išdėstymo bei analizės, teismo priimamų sprendimų motyvavimo (motyvuojamoji dalis).

Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis pradedama teismo nustatytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą asmuo šiuo nuosprendžiu nuteisiamas, aplinkybių aprašymu. Nusikalstamos veikos aprašymą lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Veikos padarymo vieta, laikas, būdas šioje nuosprendžio dalyje nurodomi visada (BPK 305 str. 1 d. 1 p.). Kai neįmanoma nustatyti tikslios vietos ar laiko, šios aplinkybės nurodomos kiek įmanoma tiksliau.

Apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, turinčios reikšmę baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui, jeigu jos nuosprendyje pripažintos įrodytomis, negali iš esmės skirtis nuo nusikalstamos veikos aprašymo kaltinamajame akte ar nustatyta tvarka teisme pakeisto kaltinimo (BPK 256 str.). Jos turi būti išdėstytos glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingus faktus bei aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.2. p. 1 d.).

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, kurioje išdėstytos įrodytomis pripažintos nustatytos bylos aplinkybės, turinio matyti, kad Tauragės rajono apylinkės teismas nustatė (t. 1, b. l. 80): „G. G. 2011 m. rugpjūčio 15 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), A. S. sodyboje, pavėsinėje, būdamas neblaivus, konflikto metu, tyčia sudavė kumščiais keturis kartus R. Š. į galvą, po to, sugriebęs už kaklo, įsodino į automobilį, dėl ko jam padarė poodines kraujosruvas už dešinės ausies tragelio, kairės ausies tragelyje, odos nubrozdinimus kaklo kairėje pusėje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą.“

Nukentėjusysis R. Š. 2011-08-25 Tauragės rajono apylinkės teismo prašydamas G. G. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., skunde (t. 1, b. l. 2–4) išvardijo tokias BPK 412 straipsnio 2 dalyje reikalaujamas nurodyti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: „jis (G. G.) 2011 m. rugpjūčio 15 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), A. S. namuose, būdamas neblaivus, rankų kumščiais sumušė mane, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą šiais sužalojimais: poodinės kraujosruvos už dešinės ausies tragelio, kairės ausies tragelyje, odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje.“ Skunde nurodyti duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Reikalingi duomenys nusikalstamai veikai, numatytai BK 140 straipsnio 1 dalyje, tirti ir bylai nagrinėti teisme, nukentėjusiojo R. Š. 2011-08-25 skunde Tauragės rajono apylinkės teismui nurodyti, skundas BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus atitinka.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia vienkartinį ar daugkartinį fizinį ar mechaninį poveikį į žmogaus kūną. Komentuojamas nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, tik sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojantį, tiek trumpam susargdinantį. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nukentėjusįjį R. Š. nuteistasis G. G. tik nežymiai sužalojo, o nukentėjusiojo skunde nurodytą kaltinimo dalį, kad nuteistasis G. G. sukėlė ir didelį fizinį skausmą („aš patyriau didelį fizinį skausmą“) apylinkės teismas be jokių motyvų nepagrįstai atmetė. Nesant nukentėjusiojo apeliacinio skundo, kaltinimo pakeitimo sunkesniu kaltinimu problema plačiau nenagrinėtina.

Kad nukentėjusįjį nežymiai sužalojo, nors ir pripažindamas, kad sudavė tik vieną smūgį, nuteistasis G. G. nepaneigė. Nuteistasis nepaneigė ir to, kad nusikalstamą veiką padarė nukentėjusiojo skunde ir apylinkės teismo nuosprendyje nurodytą dieną – 2011-08-15, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį pavartojo (duomenys neskelbtini) , kad smūgį nukentėjusiajam sudavė kumščiu.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas pakeisdamas nukentėjusiojo skunde nurodytą nusikalstamos veikos padarymo laiką – 14 val. – į nuosprendyje nurodytą 17 val., skunde nurodytą nusikaltimo padarymo vietą „A. S. namuose“, nuosprendyje pakeisdamas į „A. S. sodyboje, pavėsinėje,“ skunde nurodytą bendrinę sąvoką „kumščiais sumušė mane“ pakeisdamas konkretesniu kaltinimu „sudavė kumščiais keturis kartus R. Š. į galvą“ faktines bylos aplinkybes pakeitė iš esmės skirtingomis, nėra pagrįsti, nes teismas faktinių bylos aplinkybių laiko, vietos, suduotų smūgių skaičiaus patikslinimu faktinių bylos aplinkybių neiškraipė, tokiais patikslinimais nuteistojo teisinės padėties nepasunkino. A. S. namai bendrinėje kalboje gali būti suprantami ir kaip A. S. sodyba, o pavėsinė yra A. S. namų ar sodybos priklausinys. Byloje yra duomenų (nukentėjusiojo parodymai), kad nukentėjusiajam buvo smogta penkis kartus, paskutinį kartą atvykus policininkams. Skunde pavartota sąvoka „rankų kumščiais sumušė mane“ suprantama kaip daugkartinis smūgių sudavimas (tai gali būti ne mažiau kaip du, bet gali būti ir penki ar daugiau smūgių), tačiau veikos kvalifikacijai pagal BK 140 str. 1 d. smūgių skaičius įtakos neturi, nes veikos kvalifikaciją lemia smūgių pasekmės, o ne jų skaičius, ilgai trunkantis smurtas galėtų turėti įtakos nebent sprendžiant bausmės skyrimo klausimą. O skunde ir skundžiamame nuosprendyje fizinio smurto pasekmės nurodytos tos pačios.

Teismas, bylos nagrinėjimo metu gavęs prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, apie tai praneša kaltinamajam (BPK 256 str. 1 d.), tos aplinkybės turi būti suformuluotos prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašyme teismui (BPK 256 str. 2 d.).

Iš esmės skirtingomis laikytinos apylinkės teismo nuosprendyje nustatytomis nurodytos, bet nukentėjusiojo skunde nepaminėtos faktinės aplinkybės „sugriebęs už kaklo įsodino į automobilį“. Tokių aplinkybių pripažinimas nuosprendyje nustatytomis ir įrodytomis laikytinas nepagrįstu nukentėjusiojo skunde išdėstytų faktinių aplinkybių pakeitimu iš esmės skirtingomis privataus kaltinimo praplėtimu, nes kaltinimui pakeisti nesilaikyta BPK 256 straipsnyje nustatytos tvarkos. Šių papildomų kaltinimų pripažinimas nuosprendyje nustatytais nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia, tačiau alternatyviu BK 140 str. 1 d. numatytu fizinio smurto pavartojimo būdu „ar kitaip smurtaudamas“ praplečia nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., apimtį, charakterizuoja nusikalstamos veikos intensyvumą, nes BK 140 str. 1 d. numatytas pasekmes galima sukelti ne tik mušant, bet ir kitaip smurtaujant. Kaltinimo dalis „sugriebęs už kaklo įsodino į automobilį“ kaip nepagrįstas nukentėjusiojo skunde išdėstytų faktinių aplinkybių pakeitimas iš esmės skirtingomis, nepranešus apie tokias aplinkybes teismui ir kaltinamajam BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka, iš apylinkės teismo nuosprendžio šalintina.

Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.).

Iš 2011-08-19 specialisto išvados Nr. G250/11(11) matyti, kad sužalojimai – poodinės kraujosruvos už dešinės ausies tragelio, kairės ausies tragelyje, odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje – nukentėjusiajam R. Š. galėjo būti padaryti kumščiu ar kitu turinčiu panašias savybes daiktu aplinkybėse nurodytu laiku (2011-08-15) ne mažiau kaip dėl keturių jėgų poveikio. R. Š. sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 1, b. l. 5). Abejonių, kad R. Š. buvo padaryti ne mažiau kaip keturi sužalojimai, kad jie galėjo būti padaryti kumščiu ar į jį panašiu kietu buku daiktu, kad visi sužalojimai buvo padaryti ne kitu, bet R. Š. apžiūrėjusiam teismo medicinos specialistui nurodytu laiku – 2011-08-15, kolegijai nekyla. Specialisto išvadą patvirtina nukentėjusiojo R. Š., iš dalies paties nuteistojo, kai kurių liudytojų parodymai.

R. S. pareiškime, rašytame Tauragės apskrities VPK 2011-08-16, nusikalstamos veikos padarymo laikas nurodytas toks, kokį nustatė apylinkės teismas – 2011-08-15, apie 17 val. (t. 1, b. l. 19). Nukentėjusiojo R. Š. vardu Tauragės apskrities VPK surašytame pareiškime (surašė kažkoks savo pareigų nenurodęs K. A.) konflikto laikas nenurodytas, nurodytas tik laikas, kada pas E. S. atvyko G. G. – 2011-08-15, apie 15 val. (t. 1, b. l. 20). G. G. 2011-08-26 paaiškinime Tauragės apskrities VPK įvykio data nurodyta 2011-08-15, o laikas – apie 16 val. (skaičius taisytas, t. b. l. 21). Tauragės apskrities VPK 2011-08-30 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad G. G. R. Š. vieną smūgį ranka į galvą sudavė 2011-08-15, apie 17 val. (t. 1, b. l. 25).

Iš 2011-08-15 administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuris surašytas R. Š. pagal ATPK 126 str. 4 d., turinio matyti, kad neblaivus R. Š. automobilį vairavo 2011-08-15 17.47 val. (t. 1, b. l. 8). Šio protokolo duomenys, liudytojos E. S., nuteistojo G. G. parodymai, kad policija į įvykio vietą atvyko tik po pusvalandžio laiko, patvirtina, kad apylinkės teismo nuosprendyje patikslintas nusikalstamos veikos padarymo laikas, apie 17 val., yra tikslesnis negu nukentėjusiojo R. Š. skunde nurodytas laikas (t. 1, b. l. 2). Toks laikas neprieštarauja nei byloje ištirtais nurodymais nustatytam laikui, nei apeliaciniame skunde nurodytam laikui. Skundą teismui rašė ne pats nukentėjusysis, todėl jame galėjo būti padaryta klaidų, kurios teisme nagrinėjant bylą privataus kaltinimo tvarka buvo ištaisytos.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. Š. tikslaus konflikto laiko nenurodė, parodė, kad G. G. pas savo motiną atvažiavo apie antrą valandą ar po dviejų, bet patvirtino, kad konfliktas vyko pavėsinėje, nurodė, kad jam buvo suduoti 4 smūgiai, o penktas smūgis buvo suduotas jau esant policininkams. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydį motyvavo tuo, kad neteko automobilio, teisės vairuoti, darbo, dėl to bus mažesnė pensija, pablogėjo regėjimas, atmintis. R. Š. parodė, kad ant jo vanduo buvo piltas, nes sušlapo telefonas, kurį dėl to teko remontuoti. R. Š. parodė, kad po to, kai gavo keturis smūgius į galvą, prarado sąmonę, truputį atsigavo, kai ant jo G. G. pylė antrą kibirą vandens, kai G. G. jį grūdo į automobilį, jis buvo be sąmonės, sąmonę atgavo, kai pamatė atvažiuojant policiją. Kai buvo mušamas, E. S. nebuvo, ji buvo išbėgusi kviesti policiją (t. 1, b. l. 66–68).

Tai, kad apie kai kurias bylos aplinkybes nukentėjusysis davė parodymus, nors kai kuriais momentais esą buvo praradęs sąmonę, ir tų aplinkybių neturėjo matyti ar įsiminti, apie jas galėjo sužinoti tik iš įvykio liudytojų, duoda pagrindą manyti, kad nukentėjusysis R. Š. bandė teismą įtikinti, jog daug ko neprisiminė ar nematė dėl to, kad dėl prieš jį pavartoto smurto buvo praradęs sąmonę, dalį veiksmų atliko būdamas be sąmonės, tad ne išimtis, kad ir automobilį galėjo vairuoti taip pat netekęs sąmonės, o ją atgavo tik pamatęs atvažiuojančius policininkus.

Teisiamajame posėdyje nuteistasis G. G. parodė, kad smogdamas R. Š. jį galėjo truputį atjungti. R. Š. tokios būsenos, kai nesiorientavo, buvo trumpai, tuoj nuėjo į savo automobilį ir išvažiavo. Vandens nuteistasis ant jo nepylė, kodėl R. Š. buvo šlapias, nežino. Policija atvažiavo po gero pusvalandžio. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, R. Š. šlapias nebuvo. Matant policijos pareigūnams nuteistasis nukentėjusiajam smūgio nesudavė. Alkoholinių gėrimų nuteistasis tą kartą nevartojo (t. 1, b. l. 68–70).

Liudytojas policijos pareigūnas V. S. parodė, kad R. Š. šlapias nebuvo, buvo suprakaitavęs, G. G. girtumo nenustatinėjo, nes R. Š. su G. G. susitaikė, kad R. G. išgėręs, neatrodė. Būnant kieme, G. G. ir R. Š. prie automobilio kažką vienas kitam aiškino, šūkavo, G. G. skeryčiavo rankomis, V. S. įėjo į jų tarpą, o po to juos abu išsivežė. Ar G. G. sudavė R. Š., V. S. nematė (t. 1, b. l. 70–71). Policininkai šlapio R. Š. galėjo nematyti todėl, kad R. Š. rūbai iki policijai atvykstant buvo išdžiūvę.

Liudytojas policijos pareigūnas R. T. parodė, kad G. G. girtumo netikrino, nes jis ir R. Š. paspausdami rankas susitaikė. Iš drabužių, kad R. Š. šlapias, nesimatė. R. Š. sustabdė važiuojantį. G. G. su R. Š. tarpusavyje ginčijosi, bet G. G. R. Š. smūgio nesudavė (t. 1, b. l. 71–72).

Liudytoja E. S. parodė, kad G. G. R. Š. baisiai daužė. Liudytoja skambino policijai, bet ji ilgai neatvažiavo. Policijos laukė apie pusę valandos. G. G. R. Š. kumščiu sudavė penkis smūgius. Kai R. I. pasakė G. G., kad užmušė žmogų, šis R. Š. gaivino, užpylė ant jo du kibirus vandens. Kai R. Š. atsigavo, G. G., jį smaugdamas, įgrūdo į automobilį ir liepė dingti iš kiemo, pažadėjęs užmušti. Kai liudytoja išėjo laukti policijos prie kelio, R. Š. automobilyje tebesėdėjo, nes nesiorientavo. Kai liudytoja su policininkais važiavo jų automobiliu, priešais parvažiavo R. Š.. Liudytoja parodė, kad matė, kaip G. G., esant policininkams, trenkė R. Š. į smakrą. Policininkai tai matė. G. G. tuo metu buvo išgėręs, nes vartojo alkoholinius gėrimus. G. G. R. Š. padaryti sužalojimai matėsi. Kai G. G. R. Š. apipylė vandeniu, kraujo nesimatė, kad rūbai šlapi, matėsi. Policininkai neklausė nieko, tik siūlėsi iškviesti greitąją medicinos pagalbą, bet R. Š. jos atsisakė (t. 1, b. l. 72–74).

Liudytoja R. I. parodė, kad G. G. R. Š. mušė kumščiu, liudytoja matė 4 smūgius. Kai liudytoja G. G. pasakė, kad šis užmušė žmogų, G. G. prie šulinio pasisėmė vandens ir pylė jį ant R. Š.. Užpylė du kibirus vandens. Sušlapo ne tik R. Š., bet ir liudytoja. Kad R. Š. būtų kruvinas, liudytoja nematė. Liudytoja matė, kad G. G. R. Š. tempė prie automobilio, o kaip į jį grūdo, nematė. Atvažiavęs G. G. alkoholiniais gėrimais vaišinosi (t. 1, b. l. 74–75).

Liudytoja A. G. parodė, kad jos vyras G. G. iš namų išvyko apie 15.30 val., išvykdamas buvo blaivus, o išvakarėse buvo išgėręs, nes buvo pas motiną. Vyras sakėsi, kad susipyko su seserimi, kad gindamasis R. Š. užmetė per ausį (t. 1, b. l. 75).

Liudytoja A. M. parodė, kad G. G. pas motiną atvažiavo blaivus. Gerokai po pietų liudytoja išvyko ir konflikto nematė. Sėdint prie stalo, G. G. alkoholio truputį vartojo (t. 1, b. l. 75).

Liudytojas D. S. parodė, kad G. G. pas motiną atvyko blaivus, kad jis būtų gėręs alkoholinius gėrimus, nematė. Vaišės vyko pavėsinėje. Liudytojas išvyko apie 3 val. (t. 1, b. l. 75).

Paskutinio žodžio metu nuteistasis parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies ir atsiprašė (t. 1, b. l. 79).

Nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Teismas, aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, privalo padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, išdėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.4. p. 2 d., 3.1.7. p., 3.1.8. p.).

Policijos pareigūnai, motyvuodami tuo, kad kaltininkas su nukentėjusiuoju policijos nuovadoje susitaikė, nuteistojo G. G. blaivumo nepatikrino nepagrįstai. Jeigu tenkinant apeliacinio skundo reikalavimus policijos pareigūnų parodymus ir veiklą įvykio vietoje būtų reikalinga vertinti išsamiau, tai, kolegijos nuomone, nuvykę į įvykio vietą, policijos pareigūnai įvykio aplinkybių vietoje netyrė, pasitenkino tuo, kad atsitiktinai pavyko sulaikyti automobilį neblaivų vairavusį nukentėjusįjį R. Š.. Vieno ar kito liudytojo nekonkrečių parodymų apie tai, kad nuteistasis prieš įvykį alkoholinius gėrimus gėrė, kad girtavo ir išvakarėse, G. G. girtumo faktui patvirtinti nepakanka. Nesant neginčytinų įrodymų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis G. G. buvo neblaivus, ši kaltinimo dalis iš kaltinimo visumos šalintina kaip neįrodyta.

Tai, kad G. G. nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius ne į priekinę veido dalį, bet į teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytas vietas, kad nukentėjusiajam buvo padarytos kraujosruvos už dešinės ausies tragelio, odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje, patvirtina ne tik specialisto išvada, bet ir nukentėjusiojo R. Š., nuteistojo sesers liudytojos E. S., liudytojos R. I. parodymai, kuriais netikėti kolegija neturi pagrindo. Liudytojos buvo perspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, prisaikdintos, o apelianto G. G. laisvė duoti parodymus tokiais suvaržymais apribota nebuvo.

Kaip neįrodyta neginčytinais įrodymais, inkriminuota pažeidžiant BPK 256 straipsnio nuostatas, nepagrįstai išplečianti kaltinimo ribas, šalinama iš nuosprendžio ir ta aplinkybė, kad G. G., sugriebęs už kaklo, įsodino nukentėjusįjį į automobilį.

Aplinkybė, kad G. G. R. Š. apipylė vandeniu – supylė ant R. Š. du kibirus vandens, nuosprendžio nustatomojoje dalyje įrodyta nepripažinta, toje nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepaminėta, todėl ji plačiau neaptarinėjama.

Taigi kolegija mano, jog nustatyta, kad G. G. 2011-08-15, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), A. S. sodyboje, pavėsinėje, konflikto metu tyčia kumščiais sudavė keturis kartus R. Š. į galvą, taip padarė jam poodines kraujosruvas už dešinės ausies tragelio, kairės ausies tragelyje, odos nubrozdinimus kaklo kairėje pusėje, taip R. Š. sužalojo nežymiai.

Skirdamas bausmę, apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus taikė tinkamai, bausmės rūšį, jos dydį nustatė teisingai, paskirta bausmė ir įpareigojimai nėra aiškiai per griežti, todėl nešvelnintini.

Iš nukentėjusiojo prašytos priteisti 15000 Lt neturtinės žalos teismas priteisė tik 2500 Lt. Apylinkės teismo nuosprendyje priteistos neturtinės žalos dydis motyvuotas ir pagrįstas, nuo vyraujančios teismų praktikos nenukrypta, todėl priteista suma nemažintina.

Proceso išlaidų nukentėjusysis turėjo tik dėl nuteistojo kaltės. Teismas atsižvelgė į kai kurias aplinkybes ir proceso išlaidoms atlyginti prašomą sumą nuo 3630 Lt sumažino iki 2000 Lt. Daugiau mažinti šią sumą nėra jokio pagrindo.

Nukentėjusiojo R. Š. atstovas kolegijai pateikė PVM sąskaitą faktūrą bei kasos pajamų kvitą, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis advokatui už jo paslaugas sumokėjo 1210 Lt. Šią sumą prašoma priteisti iš apelianto nuteistojo G. G.. Atsižvelgiant į tai, kad G. G. pripažintas kaltu, kad apeliacinis bylos nagrinėjimo procesas vyko nuteistojo G. G. iniciatyva, atsižvelgiant į tai, kad G. G. dirba bendrovės direktoriumi, yra ūkininkas, valdo apie 26 ha žemės (t. 1, b. l. 57, 58, 60), jo turtinė padėtis nėra tokia, kad prašomos priteisti sumos nepajėgtų atlyginti, nukentėjusiojo atstovo prašymas tenkinamas, prašoma priteisti suma nukentėjusiajam priteistina (BPK 106 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendį, kuriuo G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti šias neįrodytas kaltinimo dalis: „būdamas neblaivus“, „po to sugriebęs už kaklo įsodino į automobilį“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo G. G. nukentėjusiajam R. Š. 1210 Lt advokato darbo apmokėjimui atlyginti (BPK 106 str.).