Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

V. S. įstatyminio atstovo (duomenys neskelbtini) socialinei darbuotojai I. V. ir psichologei S. J.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių tolesnio taikymo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, lietuvei, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), netekėjusiai, besimokančiai (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-03-08 teisme gautas Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimas dėl priverstinio pobūdžio medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitimo į priverstinį stacionarinį gydimą. Konsultacinė gydytojų komisija nurodo, kad V. S. elgesys neprognozuojamas, socialiai dezadaptuota, nesilaiko priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo sąlygų.

Teismo posėdyje Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytoja vaikų paauglių psichiatrė gydanti V. S. nuo 2016 m. paaiškino, kad po teismo nutarties priėmimo pas ją nuolat lankėsi socialinė darbuotoja. Taikant ambulatorinį gydimą V. S. turėjo kas savaitę lankytis pas Klaipėdos psichikos sveikatos centro psichologą ir kartą į mėnesį pas psichiatrą. V. S. nevykdė įpareigojimo lankytis. Globos namų atstovės du kartus pristatė ją pas psichiatrą (2018 m. spalio mėn ir 2019 m. vasario mėn.). V. S. nustatytas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, neprognozuojamas ir neadekvatus elgesys, agresyvus elgesys nukreiptas į išorę, priešiškumas, impulsyvumas. Paskirtas medikamentinis gydimas. Vaistų nevartoja. Pagal galimybes vaistų vartojimą turi užtikrinti globos namai. Jos būklė negydant blogėja, elgesys kelia pavojų jai pačiai ir aplinkiniams, todėl siūlo taikyti jai stacionarų gydimą.

(duomenys neskelbtini) psichologė S. J., parodė, kad nuo 2019-01-01 su V. S. dirbo 6 k. po valandą laiko ir 17 k. trumpais pokalbiais iki 20 min. V. S. sutrikusi socialinė adaptacija – pozityviai vertina neigiamus dalykus. Ji nuolat bėgioja iš globos namų, negrįžta naktimis, nesilaiko vidaus tvarkos. Neleidžiant išeiti ji gali iššokti pro langą, žaloja save, kalba apie savižudybę. Grįžus į globos namus pas ją atsiranda nauji brangūs daiktai. Ji teigia, kad tuos daiktus padovanojo teta, draugė, senelis. Aiškinantis aplinkybes paaiškėja, kad tokie žmonės neegzistuoja. Ji elgiasi agresyviai, smurtauja prieš kitus, naikina turtą, vartoja daug keiksmažodžių, nelanko mokyklos, nuo sausio 1 d. buvo 2 pamokose, bendrauja tik su aukštos socialinės rizikos asmenimis, paaugliais grįžusiais iš socializacijos centrų, pataisos namų. V. S. vartoja alkoholį ir narkotikus, pati tai pripažįsta. Neseniai atliktas narkotikų testas patvirtino, kad ji vartojo marihuaną ir amfetaminą. Trumpu laikotarpiu kol ji vartojo vaistus buvo stebimas elgesio pagerėjimas.

(duomenys neskelbtini) socialinė darbuotojai I. V. davė analogiškus parodymus kaip ir psichologė. Teigia, kad V. S. nuo sausio 1 d. negrįžo namo 31 kartą, buvo ieškoma su policijos pagalba. Visiškai nelanko mokyklos, neformali užklasinė veikla jos nedomina. Išreikšta nuotaikų kaita, labai emocionali, neprognozuojama. Pykčio priepuolių metu daužo daiktus, agresyviai elgiasi, linkusi žalotis. Paklausta kodėl žalojasi, sako, kad visi taip daro. Neįmanoma sukontroliuoti, kad ji išgertų vaistus, arba atsisako gerti arba nebūna jos namie. Dažnai keičia telefono numerius tam, kad jos negalėtų rasti, arba užblokuoja globos namų darbuotojus. Skambinant neatsiliepia, meluoja kur yra.

Prokuroras ir gynėja palaiko teikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalį priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas, todėl teismas, pratęsdamas, pakeisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, turi įvertinti du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą.

Iš priverstinio ambulatorinio gydymo psichikos sveikatos centre išvados matyti, kad V. S. diagnozuotas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu. V. S. nepripažįsta psichinės negalios, nesigydo, nevartoja gydytojo paskirtų vaistų ir nesilanko pas psichologą ir psichiatrą. Anot gydančios gydytojos jos būklė blogėja. Vertinant jos pavojingumą matyti, kad jos elgesys kelia pavojų tiek savo sveikatai ir gyvybei tiek ir kitiems žmonėms, turtui.

Iš teismui pateiktų duomenų ir paaiškinimų visumos darytina išvada, kad V. S. sveikatos būklė prastėja, V. S. nesigydant kelią grėsmę sau ir visuomenei, todėl tikslinga jai taikyti griežtesnę priverčiamąją medicinos poveikio priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

nutaria:

tenkinti Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą.

Pakeisti V. S. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-02 nutartimi paskirta priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą į griežtesnę ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo, o asmeniui, kurio atžvilgiu priimta nutartis – nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos – gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, gynėjas ir prokuroras.