- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-05
- Bylos Nr.
- 2-63-446/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00734-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- įmonės „Intertex“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tomeva“
- Advokatai
- Aistis Damulevičius, Marija Orlovienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės įmonės „Intertex“ Sp. z o. o. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomeva“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomeva“ priešieškinį ieškovei „Intertex“ Sp. z o. o. dėl nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė įmonė „Intertex“ Sp. z o.o. prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomeva“ 136862,29 Lt skolą, 7,54 Lt dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškiniu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Tomeva“ prašo priteisti iš ieškovės „Intertex“ Sp. z o. o. atsakovės naudai 224395,54 Lt nuostolių atlyginimui bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo prievolės neįvykdymo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovės atstovė nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta 2012-06-25 tarp UAB „TOMEVA" ir „Intertex“ Sp. z o.o., atsakovė įsipareigojo surinkti 450 veršelių partiją ir atlikti karantiną iki 2012-07-20, o „Intertex“ Sp. z o.o. įsipareigojo atsiskaityti su UAB „TOMEVA“ pagal pateiktas sąskaitas faktūras. „INTERTEX“ Sp. z o.o. tinkamai ir sąžiningai vykdė sutartimi numatytas prievoles ir sumokėjo UAB „TOMEVA" 360400 eurų. Atsakovė savo prievoles vykdė netinkamai - pateikė kitokio nei sutartimi sutarto asortimento veršelių partiją, veršeliai sirgo tuberkulioze, didžioji dalis jų kelionės metu dėl ligos nugaišo. Ieškovė į atsakovės banko sąskaitą per keletą kartų sumokėjo 360400 eurais. Atsižvelgiant į tai, kad veršelių buvo pateikta už 320761,94 eurų, likusi 39638,06 eurų - 136862,29 Lt (pagal oficialųjį euro bei lito santykį 1:3,4528) suma laikytina atsakovo nepagrįstai gauta. Kadangi atsakovė minėtą sumą įgijo nepagrįstai, neturi jokio teisinio pagrindo jos užlaikyti ir todėl be teisinio pagrindo gautas lėšas privalo grąžinti ieškovei. Atstovė nurodė, kad LR CK 6.332 str. nustato pardavėjo pareigą, jei tai numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje, perduoti pirkėjui numatyto asortimento prekes. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės perduotos prekės neatitiko pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyto prekių asortimento, ieškovės atstovės nuomone, teigtina, kad atsakovė pažeidė ir šią sutartinę pareigą. Ieškovės atstovė šioje byloje prašo taikyti įgyvendinant 2000-06-29 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2000/35 EB „Dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose“ priimtą Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 4 d. nuostatas ir priteisti palūkanas nuo pareiškimo teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 7,54 procentų procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo iš atsakovės ieškovės naudai priteistos sumos. Ieškovės atstovė atstovavimo išlaidas prašė priteisti pagal teismui pateiktas advokatų kontoros „Varul“ sąskaitas faktūras ir apmokėjimo dokumentus.
Ieškovės atstovė nurodė, kad šalys buvo susitarusios dėl dviejų, o ne dėl trijų veršelių partijų, sąskaita Nr. TOM 320, pagal kurią atsakovė reikalauja atlyginti už neva „sutartinę trečią veršelių partiją“, ieškovei pirmą kartą buvo pateikta tik 2012-11-09, ieškovas nei raštu, nei žodžiu neužsakė trečios veršelių partijos, nepripažino ir nepasirašė sąskaitos Nr. TOM 320, o tai reiškia, kad šalys nesusitarė dėl trečios veršelių partijos pardavimo, todėl priešieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai nurodė, kad 2012-06-25 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas UAB „Tomeva“ įsipareigojo surinkti 450 veršelių partiją ir atlikti karantiną iki 2012-07-20, o pirkėjas „Intertex“ Sp. z o.o. įsipareigojo priimti veršelius ir atsiskaityti su pardavėju pagal pateiktas sąskaitas. Iš sutarties 5 punkto sąlygų matyti, kad šalys susitarė dėl trijų veršelių partijų pirkimo-pardavimo. Pagal ieškovės į bylą pateiktus piniginių pavedimų dokumentus matyti, kad ieškovė prieš atsakovui superkant veršelius darydavo avansinius mokėjimus: pirmosios dvi atsakovės pateiktos sąskaitos TOM 271 ir TOM 291 išrašytos 2012-07-26, o ieškovė pirmuosius avansinius bankinius pavedimus atsakovei atliko mėnesiu anksčiau - 2012-06-25 bei 2012-07-03. Gavusi avansinius mokėjimus atsakovė iš įvairių Lietuvoje esančių subjektų supirkinėjo veršelius. Kadangi šalys sutartimi buvo susitarę dėl trijų veršelių partijų pirkimo-pardavimo, supirkinėdamas veršelius vienai partijai, atsakovė iškart rinko juos ir kitoms partijoms, kadangi skirtingoms partijoms buvo reikalingi skirtingų rūšių veršeliai, o paprastai atsakovė iš asmens, iš kurio perka veršelius, turi supirkti visus jo turimus veršelius, todėl supirkimas vienu metu yra žymiai ekonomiškesnis ir racionalesnis. Vėliau atsakovė veršelius atrūšiuodavo pagal kiekvienos partijos reikalavimus ir, jas suformavus, išsiųsdavo ieškovei. Supirkus veršelius iki tol, kol jie būdavo išgabenami ieškovei, atsakovė juos šerdavo, prireikus gydydavo, samdė darbuotojus jų priežiūrai, mokėjo už komunalines, kitas veršelių priežiūrai ir laikymui reikalingas paslaugas. Todėl atsakovei UAB „Tomeva“ esminės reikšmės tinkamam sutarties vykdymui turėjo tai, kad veršeliai būtų laiku paimti (išgabenti) ieškovės. Priešingu atveju, visa jų priežiūra reikštų didelius atsakovės nuostolius, kadangi užsitęstų neplanuotai ilgą laiką. Įprastas ir protingas terminas, kuris buvo aptartas ir įvertintas prieš susitariant dėl veršelių pardavimo kainos, siekė apie 1-1,5 mėn. – tiek atsakovė turėjo veršelius išlaikyti savo žinioje ir jais rūpintis. Terminas skaičiuojamas nuo avanso įmokėjimo iki supirktų veršelių pakrovimo (įteikimo vežėjui) ieškovės užsakytame lėktuve. Šią atsakovės nurodytą aplinkybę patvirtina faktai: avansas už pirmąją veršelių partiją sumokėtas 2012-06-25, o pirmoji partija išsiųsta lygiai po mėnesio - 2012-07-26, avansas už antrąją partiją įmokėtas 2012-07-27, o veršeliai išsiųsti 2012-08-31. Atsakovei supirkus pirmąją veršelių partiją, atitinkamos Turkijos veterinarinės tarnybos atstovai, keletą dienų prieš jos išsiuntimą ieškovei, buvo atvykę į Lietuvą ir apžiūrėjo veršelius. Jokių nukrypimų nuo atitinkamų reikalavimų veršelių eksportui Turkijos atstovai nenustatė. Taigi atsakovė UAB „Tomeva“ pirmąja partija pateikė sveikus veršelius ir tokie visiškai sveiki, neužsikrėtę jokiomis infekcinėmis ar užkrečiamomis ligomis veršeliai sekančią dieną po patikros, t.y. 2012-07-26 buvo pakrauti į veršelių pirkėjo/gavėjo atsiųstą lėktuvą. Pagal CK 6.318 straipsnio 2 dalies 1 punktą, UAB „Tomeva“ yra atsakinga už veršelių fizinę būklę iki jų įteikimo pirmam vežėjui, gabenančiam veršelius į lėktuvą, tačiau tinkamą veršelių būklę transportavimo metu, transportavimo lėktuvu sąlygas užtikrina jau pati ieškovė. Gavusi pirmąją partiją, ieškovė „Intertex“ Sp. z o.o. jokių pretenzijų jokia forma atsakovei nepateikė. Apie tai, kad ieškovę tenkino tiek veršelių asortimentas, tiek jų fizinė būklė (kokybė) ir ieškovė siekė tęsti bendradarbiavimą, liudija jos avansiniai pinigų pervedimai 2012-07-27, 2012-08-06, 2012-08-13, 2012-08-22, 2012-08-30 antrajai ir trečiajai veršelių partijoms supirkti. Antrosios ir trečiosios partijos supirkimo metu, kuris prasidėjo 2012-08-02, atsakovė taip pat negavo jokių pastabų, pretenzijų ar pasiūlymų, ieškovė nuolat darė mokėjimus. Tai reiškė, kad ieškovę tenkino tai, kaip atsakovė vykdo sutartį – tiek dėl veršelių rūšies, tiek dėl jų sveikatos būklės. Tuo ieškovė leido atsakovei pagrįstai tikėtis, kad ieškovė sutartį vykdys iki joje numatytų įsipareigojimų visiško įvykdymo. Antrosios partijos išsiuntimo dienai atsakovė už 39638,06 EUR (136862,29 Lt) avansą, kurį ieškiniu reikalauja priteisti ieškovė, jau buvo supirkusi 195 veršelius trečiajai partijai, tačiau, nesulaukdama sekančių avansinių mokėjimų (paskutinis atliktas 2012-08-30), atsakovė sustabdė trečiosios partijos veršelių rinkimą. Tuomet susisiekė su ieškovės atstovu ir paragino (pareikalavo) šį organizuoti ir pasiimti veršelius. Žodinių pokalbių metu ieškovės atstovas nuolat žadėjo paimti veršelius, todėl atsakovė vis laukė ir savo lėšomis laikė bei prižiūrėjo veršelius maždaug mėnesiu ilgiau nei turėjo. Be šio sutarties pažeidimo, ieškovė nesilaikė ir sutarties 5 punkto, numatančio, jog pirkėjas sutinka sumokėti pirmos veršelių partijos PVM. Už pirmąją veršelių partiją 2012-07-26 išrašytų sąskaitų TOM 271 ir TOM 291 bendra suma yra 543779,01 Lt. PVM nuo jų sudaro 114193,59 Lt (543779,01x21%), tačiau ieškovė nei sumokėjo atsakovei 114193,59 Lt PVM sumą, kaip tai numatyta sutartyje, nei atsiėmė trečiosios partijos gyvulius, o 2012-09-27 surašė atsakovei prašymą, kuriuo paprašė grąžinti 40000 EUR permoką, kurią įmonė „Intertex“ sumokėjo atsakovei tolimesniems bendradarbiavimo santykiams pratęsti. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo avansui grąžinti – sutartis numatė trijų veršelių partijų surinkimą ir pardavimą, ji nutraukta nebuvo, veršelių partijos ieškovei pateiktos laikantis visų sutarties sąlygų, terminų ir kokybės reikalavimų, ieškovė naudojosi prekių patikrinimo teise, pretenzijų dėl jų negauta, už ieškovės pervestą avansą jau buvo supirkti dalis trečiosios partijos veršelių, laikydama trečiosios partijos veršelius ilgiau nei buvo sutarta, atsakovė patyrė didelių nuostolių. Ieškovė sutartį nutraukė tik 2012-10-16, gyvuliai buvo parduoti ne rugsėjo mėnesio pradžioje, kaip turėjo būti tinkamai laikantis sutarties sąlygų, bet spalio pabaigoje ir ne ieškovei, bet kitam atsakovės surastam asmeniui. Maža to, gyvuliai jau buvo „pasenę“ ir nebebuvo tinkami parduoti už tokią kainą, kokia būtų buvusi, jei tai būtų padaryta laiku. UAB „Tomeva“ patyrė dideles pinigines sąnaudas veršelių šėrimui, gydymui, priežiūrai, iš viso 189644,09 Lt, tegalėjo juos parduoti žymiai mažesne kaina nei buvo supirkę. Veršelių savikaina buvo 184815,16 Lt, o atsakovė juos pardavė už 127395,01 Lt, dėl to atsakovė patyrė 57420,15 Lt tiesioginių nuostolių. Atsakovė patyrė ir netiesioginių nuostolių – negavo realiai planuoto grynojo pelno, tačiau nereikalauja jo priteisimo. Be jau minėtų 57420,15 Lt praradimo, UAB „Tomeva“ patyrė didelius 189644,09 Lt nuostolius trečiosios partijos veršelių išlaikymui – jų šėrimui, vaistams, darbuotojams, mokėjo už komunalines, kitas veršelių priežiūrai ir laikymui reikalingas paslaugas. Patyręs šias sąnaudas, atsakovas negavo jokio pelno, todėl šie nuostoliai taip pat yra tiesioginiai. Atsakovė negavo 114193,59 Lt PVM ir patyrė 247064,24 Lt (57420,15+189644,09) nuostolių, tačiau įvertinus, jog ieškovė buvo sumokėjusi 136862,29 Lt avansą, todėl iš ieškovės prašo priteisti 224395,54 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai, priešieškinys atmestinas.
Sutartys, kaip dvišaliai ar daugiašaliai sandoriai, yra civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ar pareigų atsiradimo pagrindas. Sutartis - dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Nuo sutarties sudarymo momento sutartis jos šalims įgyja įstatymo galią - sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.).
Iš šalių pasirašytos 2012 m. birželio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties (5 b. l. 1 t.) matyti, kad pardavėjas UAB „Tomeva“ įsipareigojo surinkti 450 veršelių partiją ir atlikti karantiną iki 2012 m. liepos 20 d. Šios sutarties 3 ir 4 punktais šalys susitarė, kad, jeigu ši partija (450 veršelių) netilptų į lėktuvą, likusieji veršeliai bus perkelti antrajam karantinui, pirkėjas įsipareigoja likusią pinigų sumą pagal sąskaitą faktūrą Nr. 271, išrašymo data 2012-06-21, už veršelius sumokėti iki 2012-07-17 – 2012-07-18. Penktame šios sutarties punkte buvo numatyta, kad pirkėjas įsipareigoja sumokėti pirmos veršelių partijos PVM, o pardavėjas sutinka grąžinti PVM sumą, parduodant trečiąją veršelių partiją, pinigai bus grąžinti išskaičiuojant PVM pinigų sumą iš bendros sumos. Taigi, iš šios sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl 450 veršelių pirkimo-pardavimo, apmokėjimo terimų pagal vieną sąskaitą, dėl veršelių pardavimo partijų skaičiaus, pirkėjas (ieškovė) įsipareigojo sumokėti pardavėjui (atsakovei) pirmosios veršelių pardavimo kainos PVM, o pardavėjas PVM sumą grąžinti parduodant trečiąją veršelių partiją. Tačiau abi šalys nukrypo nuo raštu sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų.
Kaip matyti iš UAB „Tomeva“ sąskaitų (45, 46, 47, 48, 49 b. l. 1 t.) atsakovė pardavė ne 450 veršelius, o 839. Iš sąskaitose nurodytų sumų matyti, kad šių veršelių pardavimo kaina 320761,94 eurų – 1107524,82 litų. Ginčo tarp šalių dėl šiose sąskaitose nurodyto parduotų veršelių kiekio ir kainos nekilo. Pavedimais per banką ieškovė pervedė atsakovei : 2012-07-07 – 30000 eurų (14, 19 b. l. 1 t.), 2012-07-13 – 25000 eurų (15, 20 b. l. 1 t.), 2012-07-24 – 40000 eurų (7-8 b. l. 1 t.), 2012-07-18 – 25000 eurų (11, 16 b. l. 1 t.), 2012-07-27 – 60000 eurų (12, 17 b. l. 1 t.), 2012-08-06 – 68000 eurų (13, 18 b. l. 1 t.). Iš ieškovės sąskaitos ir atliktų operacijų išrašų (32-37 b. l. 1 t.) matyti, kad ieškovė 2012-06-25 pavedimu pervedė atsakovei 50000 eurų už prekes, 2012-08-30 atliko keturis pavedimus ir pervedė atsakovei 14000 eurų už transportą, 20000 eurų už prekes, 6000 eurų ir 35000 eurų avanso už prekes. Taigi, nuo 2012-06-25 iki 2012-08-30 ieškovė atsakovei pervedė 360400 eurų. Atsakovės atstovas elektroniniu laišku patvirtino ieškovei, kad tokią sumą pinigų UAB „Tomeva“ yra gavusi (41, 42 b. l. 1 t.), ginčo teisme tarp šalių dėl šios sumos taip pat nekilo.
Iš aptartų rašytinių įrodymų visumos matyti, kad ieškovė pervesdavo atsakovei pinigus iš anksto, avansu – iki prekės (veršelių) gavimo, pirmasis pavedimas padarytas 2012-06-25, t. y. prieš pasirašant veršelių pirkimo-paravimo sutartį, atsakovė pardavė, ieškovė nupirko didesnį nei sutartimi sulygtą veršelių kiekį, ginčo dėl pirkimo-pardavimo kainos nekilo, vadinasi – abiem šalims priimtina kaina. Sutarties dėl didesnio nei 450 vnt. veršelių kiekio pirkimo-pardavimo šalys nesudarė, nesusitarė nei dėl konkretaus veršelių kiekio, nei dėl pirkimo-pardavimo kainos. Iš sutarties penkto punkto turinio galima spręsti, kad šalys tarėsi dėl trečiosios veršelių partijos, tačiau jokių įrodymų nėra pateikta, kad šalys susitarė dėl trečiosios partijos kiekio ir kainos. Liudytojai D. R., UAB ,,Tomeva“ administracijos vadovas, ir V. P., kaip matyti iš jo parodymų, dalyvavęs šalių derybose dėl veršelių pirkimo-pardavimo, patvirtino, kad dėl trečiosios veršelių partijos su ieškovės atstovu tarėsi tik žodžiu. Sutartis - jos dalyvių suderintos valios - konsensuso - išraiška. Įstatyme konsensualinės sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 str. 2 d.); jeigu šalys nesusitarė dėl esminių sutarties sąlygų, sutartis laikoma nesudaryta. Kokios sutarties sąlygos yra esminės, priklauso nuo sutarties rūšies. Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl pirkimo - pardavimo sutarties, kuri savo pobūdžiu yra konsensualinė, vykdymo. Pirkimo - pardavimo sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Esminė pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga – susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. daikto (prekės) perdavimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnis). Kadangi šalys nesudarė sutarties, nesusitarė dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalyko – trečiosios veršelių partijos - didesnio nei 450 veršelių kiekio, veršelių veislės, kainos, - vadinasi sutartis dėl trečiosios veršelių partijos sudaryta nebuvo, todėl nei viena iš šalių negali reikalauti ir tinkamo sutarties įvykdymo. Penktame šalių pasirašytos sutarties punkte yra numatytas ieškovės įsipareigojimas sumokėti pirmosios partijos veršelių pardavimo kainos PVM, o atsakovės įsipareigojimas grąžinti šią sumą parduodant trečią partiją, tačiau jokiame sutarties punkte, jokiame šalių susitarime nėra numatyta, kad atsakovė gali PVM dydžio sumos negrąžinti ieškovei. Tiek ieškovė, tiek atsakovė – juridiniai asmenys, verslo įmonės, todėl vystydami verslą privalo sudaryti įstatymo reikalavimus atitinkančius sandorius ir sutartis, o tokių sutarčių nesudarę, privalo prisiimti neigiamas tokios veiklos pasekmes.
Lietuvos Respublikos CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Kaip jau aptarta anksčiau, ieškovė į atsakovės banko sąskaitą per keletą kartų pervedė 360400 eurų, veršelių jai buvo pateikta už 320761,94 eurų, likusi 39638,06 eurų, t. y. 136862,29 Lt (pagal oficialųjį euro bei lito santykį 1:3,4528) suma laikytina atsakovės nepagrįstai gauta, todėl priteistina ieškovei.
Neigiami teisiniai padariniai atsiranda neįvykdžius prievolės pagal sutartį, šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais: sustabdyti savo prievolės vykdymą, nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, reikalauti įvykdyti prievolę natūra, reikalauti ištaisyti vykdymo trūkumus, nutraukti sutartį, kt. (CK 6.6.207- 6.217 straipsniai), taip pat reikalauti, kad kaltoji šalis atlygintų nuostolius ir sumokėtų netesybas (sutartinė atsakomybė) (CK 6.256 straipsnis). Kadangi sutarties tarp šalių dėl didesnės nei 450 veršelių partijos sudarytos nebuvo, iš šalių atstovų paaiškinimų, liudytojų D. R. ir V. P. parodymų matyti, kad šalys žodiniu susitarimu vykdė abiems šalims priimtiną veiklą – prekybą veršeliais, šio susitarimo nevykdymo ar netinkamo vykdymo, žodinio susitarimo nutraukimo pasekmės nebuvo aptartos, todėl atsakovės reikalavimas atlyginti nuostolius, kuriuos ji patyrė nupirkusi 195 veršelius, yra nepagrįstas, priešieškinys dėl nuostolių atlyginimo atmestinas.
Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas reglamentuoja palūkanas dėl atliekamų pagal komercinius sandorius pavėluotų mokėjimų už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, kreditoriaus teises, kai apmokama pavėluotai. Ieškovei šioje byloje priteistina skolos suma nėra apmokėjimas už parduotas prekes ar paslaugas, tai nepagrįstai įgytos svetimos lėšos, kurias atsakovė privalo grąžinti, todėl ieškovės nurodytas įstatymas šioje byloje netaikytinas.
Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai sutarties šalys yra verslininkai, už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos. Remiantis šiomis įstatymo nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumuos nuo pareiškimo dėl įsakymo išdavimo teismui pateikimo dienos – 2012-11-16 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tačiau šios išlaidos taip pat turi būti pagrįstos ir realios. Kreipdamasi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir pareikšdama ieškinį ieškovė yra sumokėjusi 3736 Lt (77 b. l. 1 t.; 1 b. l. 2 t.), ieškinio reikalavimą, už kurį sumokėtas šis žyminis mokestis, patenkinus visiškai, jis priteistinas ieškovei iš atsakovės. Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultaciją. Iš teismui pateiktos atstovavimo sutarties (96 b. l. 1 t.), sąskaitos išrašų (11, 12, 13 b. l. 4 t.) matyti, kad advokatų kontorai „Varul“ už šioje byloje teiktas paslaugas ieškovė sumokėjo 2500 eurų, t. y. 8632 Lt. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro (kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku) 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal šių Rekomendacijų 8.2. punktą maksimalus advokato užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą yra 3 MMA, t. y. 3000 Lt, tačiau remiantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Tokiu būdu, advokato atstovavimo išlaidos turi būti ne tik pagrįstos, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijus atitinkančios išlaidos. Ši byla sudėtinga, kadangi byloje buvo pareikštas ieškinys ir priešieškinys, reikalaujamos priteisti didelės pinigų sumos, dėl šalių pateiktų dokumentų – didelės apimties, ieškovę atstovaujantys advokatų padėjėjai dalyvavo visuose vykusiuose teismo posėdžiuose, rengė ne vieną procesinį dokumentą – pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, ieškovę atstovaujanti advokatų kontora yra kitoje vietoje nei teismas, todėl būtina atsižvelgti ir į sugaištą laiką kelionėje (atstumas nuo Vilniaus iki Kelmės 224 km), todėl, ieškinį iš esmės patenkinus, teismas laiko tikslingu priteisti ieškovei turėtas išlaidas, susijusias su jos atstovavimu byloje – advokatų kontorai sumokėtą 8632 Lt atlyginimą.
Ieškinį patenkinus, priešieškinį atmetus valstybei bylinėjimosi išlaidos, kurias šioje byloje sudaro 58 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įtekimu, priteistinos iš pralaimėjusios šalies – atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.237 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, CPK 178 straipsniu, 185 straipsnio 1 dalimi, 259, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Tomeva“ įmonei „Intertex“ Sp. z o. o. 136862,29 Lt (vieno šimto trisdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt dviejų litų 29 ct) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2012 m. lapkričio 16 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12368 Lt (dvylika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.
UAB „Tomeva“ priešieškinį įmonei „Intertex“ Sp. z o. o. dėl nuostolių atlyginimo atmesti.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Tomeva“ 58 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.