- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-14
- Bylos Nr.
- N-575-2740-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimo S. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2008 m. gegužės 23 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI; Institucija) įgaliotas pareigūnas S. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 178544 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Protokole nurodoma, kad 2008 m. gegužės 9 d., 7.40 val., uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus konservai“ (toliau – ir Bendrovė) kepykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), Dūkštos, Vilniaus raj., vykusio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Bendrovės vadovas S. P., būdamas darbdavys, joje V. N. (V. N.) 2008 m. gegužės 9 d. ir J. P. nuo 2008 m. balandžio 7 d. iki 2008 m. balandžio 9 d. leido dirbti nelegalų darbą, nors dėl darbo virėjų pareigose, darbo užmokesčio (1 200 Lt per mėnesį) ir darbo sąlygų užtikrinimo su jais sutarė iš anksto. Su J. P. darbo sutartis Nr. 56 dėl darbo virėjos pareigose (darbo užmokestis – 1 200 Lt per mėnesį) nuo 2008 m. balandžio 10 d. buvo sudaryta 2008 m. balandžio 9 d., o su V. N. darbo sutartis Nr. 68 dėl darbo virėjo pareigose nuo 2008 m. gegužės 14 d. (darbo užmokestis – 1 200 Lt) buvo sudaryta 2008 m. gegužės 12 d.
Protokole pažymima, kad tokia veika S. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnio ir 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
II.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo teiseną, remdamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, S. P. atžvilgiu nutraukė.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi DK 93 straipsniu ir 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pažymėjo, jog nei S. P., nei J. P. neneigia, kad Protokole nurodytomis dienomis J. P. buvo atėjusi į Bendrovę tartis dėl darbo ir pažiūrėti, kas ką daro, tačiau įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad ji laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 7 d. iki 2008 m. balandžio 9 d. realiai atliko darbo funkcijas, nagrinėjamoje byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas abejojo ir dėl to, ar buvo susitarta dėl atlyginimo mokėjimo už šį laikotarpį. J. P. paaiškinime tas konkrečiai irgi nenurodyta. Atkreipė dėmesį į tai, jog ji teigė, kad minėtą paaiškinimą rašė susijaudinusi. Vertino, kad jį paneigia S. P. paaiškinimas, jog 2008 m. balandžio 7 d. kepykla dar nedirbo (pradėjo dirbti 2008 m. balandžio 9 d.), todėl joje darbo funkcijų atlikti nebuvo įmanoma. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 7 d. iki 2008 m. balandžio 9 d. J. P. būtų buvęs mokamas atlyginimas. Vertino, jog tai, kad ji minėtomis dienomis buvo darbo vietoje, bet jokių funkcijų neatliko, neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.
Pažymėjo, kad tai, jog V. N. 2008 m. balandžio 9 d. realiai dirbo, matyti iš patikrinimą atlikusių Vilniaus AVMI pareigūnų darytų nuotraukų. Be to, tiek jis pats, tiek ir liudytojos J. N. ir J. K. neneigė, kad V. N. mokėsi lipdyti bandeles. Akcentavo, jog, idant būtų galima konstatuoti S. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, yra būtina nustatyti, kad jis su V. N. susitarė dėl esminių darbo sutarties sąlygų, o tuo atveju, jeigu toks susitarimas buvo sudarytas, nuo kada jis galioja. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 216-280) ir pabrėžė, jog asmens savarankiškas darbas be darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 41³ straipsnį. Nurodė, kad iš bylos medžiagos ir liudytojų duotų parodymų matyti, jog V. N. į kepyklą atėjo Bendrovės direktoriui nesant, jis atvyko tik Vilniaus AVMI atliekamam patikrinimui besibaigiant. Iki tada V. N. ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vienas kito nepažinojo, dėl konkretaus darbo ir darbo užmokesčio nesitarė. V. N. savo paaiškinime nurodė, kad dėl darbo tarėsi ne su S. P., o su „Vitalijumi“, nors Bendrovės direktorius niekam nėra pavedęs spręsti darbuotojų priėmimo į darbą klausimo. Atsižvelgęs į tai, padarė išvadą, kad V. N. Bendrovės kepykloje dirbo be jos vadovo leidimo. Be to, minėtame paaiškinime V. N. nurodė, jog konkretaus jam mokėsiamo atlyginimo dar nežino, bet tikisi, kad jam bus sumokėta. Tai vertintina kaip susitarimo dėl darbo užmokesčio nebuvimas. Vertindamas, ar V. N. pakluso nustatytai darbo tvarkai, pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog jis vienintelis buvo be specialių darbo drabužių. Taip pat pažymėjo, jog savo paaiškinime V. N. nenurodė konkretaus darbo pabaigos laiko, o siejo jį su savo motinos J. N. darbo pabaigos laiku.
Konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog V. N. ir J. P. Bendrovėje dirbo nelegaliai.
III.
Institucija apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog tai, kad Bendrovės patalpose be jos vadovo žinios dirbo asmuo, su kuriuo nebuvo sudaryta darbo sutartis, neatleidžia Bendrovės vadovo nuo atsakomybės už tinkamą Bendrovės veiklos organizavimą. Atkreipė dėmesį į tai, jog Bendrovės darbuotojai, apklausti liudytojais, parodė, kad pašaliniai asmenys į kepyklos patalpas nėra įleidžiami, todėl V. N. be darbdavio ar jo įgalioto asmens leidimo ten patekti ir dirbti negalėjo. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino to, kad darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai yra taikomi ir išbandymo laikotarpiui (DK 105 straipsnio 1 dalis). Akcentuoja, jog sąlyga dėl išbandymo yra tik viena iš galimų papildomų darbo sutarties sąlygų. Teigia, kad darbdavys gali leisti darbuotojui išbandyti darbą, pasitikrinti savo gebėjimus tik po darbo sutarties sudarymo (administracinė byla Nr. N18-1639/2007). Laikosi pozicijos, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime neobjektyviai nurodyta, jog V. N. nepakluso Bendrovėje nustatytai darbo tvarkai, nes iš nuotraukų matyti, kad jis vilkėjo specialią darbo aprangą, išskyrus kepuraitę. Be to, jis atliko tuos pačius darbus kaip ir kiti kepyklos darbuotojai, atvyko į darbą 6 val. ir darbą pradėjo su kitais Bendrovės darbuotojais. Mano, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojos J. P. duoti parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes ji juos pakeitė. Be to, tuo metu ji dar buvo Bendrovės darbuotoja, t. y. priklausoma nuo savo darbdavio. Teigia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, kad kepykla pradėjo dirbti tik 2008 m. balandžio 9 d., nepagrįsti jokiais įrodymais.
Atsiliepimas
S. P. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime pabrėžia, kad Institucijos kaltinimas dėl J. P. nelegalaus darbo yra nesuprantamas, nes patikrinimas kepykloje buvo atliekamas jai ten dirbant jau visą mėnesį. Atkreipia dėmesį į tai, 2008 m. balandžio 7-9 d. Vilniaus AVMI jokių patikrinimų Bendrovėje neatliko. Pabrėžia, jog jis nebuvo leidęs V. N. dirbti, todėl jo atvejis negali būti laikomas nelegaliu darbu (DK 98 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnio 3 dalis). Be to, tai, kad patikrinimo metu S. P. nebuvo kepykloje, patvirtina, jog jis negalėjo dėl jo išreikšti savo valios. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad patikrinimo metu V. N. vilkėjo specialią darbo aprangą, nes tai neatitinka tikrovės, be to, prieštarauja patikrinimo medžiagai. Nesutinka ir su Institucijos išvada, kad V. N. laikėsi nurodymų dėl darbo organizavimo ir pan., nes jis jokių nurodymų nebuvo gavęs. Vertina, kad nėra pagrindo konstatuoti ir nelegalaus darbo subjektyviųjų požymių buvimo. Pabrėžia, jog V. N. bandė lipdyti bandeles savo iniciatyva.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Protokole S. P. inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje: nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3 000 iki 10 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną S. P. atžvilgiu nutraukė.
Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes, dėl ko skundžiamas nutarimas naikintinas.
Protokole nurodoma, kad S. P. savo veika pažeidė DK 93 straipsnį, kuriame apibrėžta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, ir 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 230-235).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog S. P. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, kadangi pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neišsiaiškino nagrinėjamos bylos aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į tai, jog J. P. davė skirtingus parodymus operatyvaus patikrinimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu: iš pradžių ji teigė, kad Bendrovės kepykloje pardėjo dirbti 2008 m. balandžio 7 d. (2008 m. gegužės 19 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. 185-544/1 (b. l. 6-8), J. P. 2008 m. gegužės 9 d. paaiškinimas Nr. 185-544 (b. l. 15, 17)), vėliau nurodė, kad tokį paaiškinimą jai liepė surašyti, o dirbti ji pradėjo 2008 m. balandžio 10 d. (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d./2008 m. liepos 14 d./2008 m. rugsėjo 9 d./2008 m. rugsėjo 23 d. posėdžių protokolas, b. l. 40-42, 70-72, 75-77, 79). Taip pat netinkamai buvo įvertinti ir V. N. operatyvaus patikrinimo duoti paaiškinimai (2008 m. gegužės 19 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. 185-544/1 (b. l. 6-8), V. N. 2008 m. gegužės 9 d. paaiškinimas Nr. 185-544 (b. l. 14)), jog jis 2008 m. gegužės 9 d. Bendrovės kepykloje dirbo nuo 6 val. ryto, kad darbo sutartis su juo nėra sudaryta, bet jis tikisi, kad už darbą jam bus užmokėta, bei teisminio bylos nagrinėjimo metu jo, apklausto liudytoju, duotus parodymus, jog jis dėl galimo įdarbinimo Bendrovės kepykloje nesitarė, o 2008 m. gegužės 9 d. tiesiog mokėsi lipdyti bandeles (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d./2008 m. liepos 14 d./2008 m. rugsėjo 9 d./2008 m. rugsėjo 23 d. posėdžių protokolas, b. l. 40-42, 70-72, 75-77, 79).
Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad J. K. operatyvaus patikrinimo metu nurodė, jog 2008 m. gegužės 9 d. yra pirmoji V. N. darbo Bendrovės kepykloje diena (J. K. 2008 m. gegužės 9 d. paaiškinimas Nr. 185-544, b. l. 18), tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu laikėsi jau kiek kitokios pozicijos, t. y. kad tą dieną V. N. nieko nepagamino (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d./2008 m. liepos 14 d./2008 m. rugsėjo 9 d./2008 m. rugsėjo 23 d. posėdžių protokolas, b. l. 40-42, 70-72, 75-77, 79), bei to, jog tuo metu ji dirbo Bendrovės kepykloje ir buvo priklausoma nuo darbdavio, t. y. S. P.. Dėl tos pačios priežasties ir to, kad ji yra V. N. motina, J. N. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad jos sūnus 2008 m. gegužės 9 d. į Bendrovės kepyklą atėjo tiesiog apsidairyti (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d./2008 m. liepos 14 d./2008 m. rugsėjo 9 d./2008 m. rugsėjo 23 d. posėdžių protokolas, b. l. 40-42, 70-72, 75-77, 79), reikėtų vertinti kritiškai.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojais nebuvo apklausti institucijos pareigūnai (Rasa Bielinienė ir Jurgita Ramanauskaitė), atlikę operatyvų Bendrovės veiklos patikrinimą jos veiklos vietoje – kepykloje (2008 m. gegužės 19 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. 185-544/1, b. l. 6-8). Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino operatyvaus patikrinimo metu padarytose fotonuotraukose (b. l. 26-29) užfiksuotus faktus.
Atsižvelgus į pirmiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesilaikė ATPK 248, 256, 257 straipsnių ir 284 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl ko apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.