- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 2S-1362-480/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- R. S., O.S., M. N.
- Ieškovas
- Ž. S.
- Trečiasis asmuo
- B. Z.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. S., atstovaujamo advokatės D. V., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7265-199/2014 pagal ieškovės Ž. S. ieškinį atsakovams O.S., R. S., M. N. dėl nuosavybės teisės gynimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovo R. S. priešieškinį ieškovei Ž. S., atsakovams O. S., M. N. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo bei atsakovės O.S. priešieškinį ieškovei Ž. S., atsakovams R. S., M. N., trečiasis asmuo B. Z., dėl nuosavybės gynimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Ž. S. ieškinį atsakovams O.S., R. S., A. B.(M. N.), ir atsakovų R. S., O. S. A.B. priešieškinius dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
Atsakovė O. S. 2014-03-17 pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti iš šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra butas (duomenys neskelbtini), jai priklausančią turto dalį taip, kaip yra nurodyta jos užsakymu paruoštame V. S. IĮ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atidalijimo turtiniais vienetais projekte, paskiriant jai asmeninės nuosavybės teise tam tikras patalpas ir paliekant dalį patalpų bendram naudojimui. Taip pat atsakovė prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui R. S. atlikti bet kokius sandorius su jam nuosavybės teise priklausančia nekilnojamojo turto dalimi (patalpomis), esančia name, (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas bei įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje. Nurodė, kad atsakovas R. S. ketina savo dalį nekilnojamojo turto parduoti tretiesiems asmenims. Toks veiksmas, kai patalpos nėra atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės, pakenktų sėkmingai bylos išnagrinėjimui, sudarytų kliūtis būsimam teismo sprendimui įvykdyti arba teismo sprendimo įvykdymas taptų nebegalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartimi atsakovės O. S. priešieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti, nurodė padaryti įrašą viešajame registre, kad atsakovui R. S. draudžiama perleisti nuosavybės teises į 79/300 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 137 str. 6 d., teismas, priėmęs ieškinį dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, praneša apie tai viešojo registro tvarkytojui. Siekiant užtikrinti sprendimo įvykdymą, padarytinas įrašas viešajame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą, bei informuotinas VĮ Registrų centras apie teisme iškeltą bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas R. S., atstovaujamas advokatės D. V., atskiruoju skundu (b. l. 50-53) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį. Apeliantas nurodo, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemone, nesant jų taikymui būtinų materialinių sąlygų. Pritaikytos taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl R. S. priklausančios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje perleidimo draudimo nepagrįstai riboja atsakovo nuosavybės teisę, nors toks ribojimas neturi nieko bendro su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto atidalijimo tvarkos, todėl pasikeitus vienam iš buto dalies savininkų, šio turto atidalinimas natūra nepasunkėtų ir nepasidarytų neįmanomas - naujasis savininkas taptų R. S. procesinių teisių perėmėju (buto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje savininku), kuriam būsimas teismo sprendimas būtų privalomas.
2014-05-28 atsakovas R. S., atstovaujamas advokatės D. V., pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus - Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį, Darbo ieškančio asmens atmintinę. Papildomai nurodė, jog iš atmintinės matyti, kad R. S. nuo 2014 m. gegužės 19 d. yra registruotas Kauno teritorinėje darbo biržoje, pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimą atsakovui yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui V. S., gim. (duomenys neskelbtini)., mokant 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2011 m. vasario 18 d.) iki jo pilnametystės. Dėl nedarbo, kuomet atsakovas yra priverstas gyventi iš sukauptų santaupų, ir kas mėnesį mokamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui, R. S. finansinė situacija yra sunki, apribojant R. S. teisę į 79/300 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudžiant perleisti jam priklausančias nuosavybės teises, taip užkertamas kelias jam pagerinti savo finansinę situaciją, įgyti pajamų, reikalingų užtikrinti savo turtinius įsipareigojimus, taip pat atsakovui užkraunama nepagrįstai didelė finansinė našta, pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčas tarp šalių kilo dėl patalpų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės pastate 1A4p, kurių bendras plotas 813,28 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat naudojimosi tvarkos patalpomis nustatymo. Atsakovė O. S. pateikusi priešieškinį dėl jos turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui R. S. atlikti bet kokius sandorius su jam nuosavybės teise priklausančia nekilnojamojo turto dalimi iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Atsakovė O. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė aplinkybe, kad apeliantas jam nuosavybės teise priklausančias patalpas ketina parduoti trečiajam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto veiksmai, siunčiant atsakovei O. S. pasiūlymą dėl apeliantui priklausančios turto dalies pirkimo (b. l. 15), rodo, kad R. S. siekia parduoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir atlieka CK 4.79 straipsnio antrojoje dalyje numatytus veiksmus. Pažymėtina, kad aplinkybės dėl ketinimo parduoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą apeliantas neneigia ir atskirajame skunde, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas, jeigu apelianto nuosavybės teisė į dalinamą turtą būtų perleista tretiesiems asmenims (CPK 185 str., 144 str. 1 d.).
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyrą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada neišvengiamai susijęs su atitinkamų neigiamų padarinių kilimu. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neuždraudė atsakovui R. S. ginčo turtą valdyti ar naudoti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Aplinkybės, kad apeliantas yra bedarbis ir turi teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, neturi reikšmės pirmosios instancijos priimtos nutarties teisėtumui, nes nėra šios civilinės bylos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo, dalykas.
Remiantis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.