- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- II-76-749/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00163-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Pažeidėjas
- V. P.
- Pareiškėjas
- P. P.
- Kategorijos
- 21.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.8.6Skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimas apylinkės teisme (ANK 626 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Dainorai Sruogienei, dalyvaujant administracine tvarka nubaustojo asmens V. P. įstatyminiam atstovui P. P., jo įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui O. J., nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo P. P., veikiančio neveiksnaus V. P. vardu, skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2019 m. kovo 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 45-ANR_N-335-2019 panaikinimo bei medžiagos gražinimo Institucijai nagrinėti iš naujo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Skundžiamu 2019 m. kovo 4 d. nutarimu V. P., gimęs 1950-01-17, buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį administracine nuobauda – 300 eurų bauda už tai, kad jis 2019 m. vasario 10 d., 16 val. 49 min. iš prekybos centro „Maxima“, esančio Panevėžyje, Ramygalos g. 94A-1A, pavogė 1 butelį alaus „Vilkmergės“ 1,09 EUR vertės.
Per įstatymu nustatytą 20 dienų laikotarpį V. P. įstatyminis atstovas P. P. per Instituciją padavė apeliacinį skundą dėl paminėto nutarimo, prašydamas įvertinti, jog skundžiamas nutarimas priimtas visiškai neanalizuojant įrodymų byloje, kuriuos jis buvo pateikęs. Pareigūnas priėmė neteisėtą nutarimą, nes nevertino, jog jo tėvas V. P. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0791-52/2005 yra pripažintas neveiksniu, o to paties teismo 2005 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje neveiksnaus V. P. globėju ir turto administratoriumi paskirtas sūnus P. P.. Atstovas prašė panaikinti nutarimą vadovaujantis ANK 591 straipsnio 3 punkto pagrindu ir medžiagą gražinti institucijai, kad ji skirtų ekspertizę tikslu nustatyti, ar V. P. administracinio nusižengimo padarymo metu (2019-02-10) sirgo psichikos sveikatos liga ir ar suprato savo veiksmų esmę bei gebėjo juos valdyti.
Atsiliepimas
Skundas su Institucijos atsiliepimu bei administracinio nusižengimo medžiaga buvo persiųstas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams ir rūmuose gautas 2019 m. balandžio 2 d. Institucijos atstovas M. M. atsiliepime į skundą nurodė, jog nutarimas priimtas atsižvelgus į visus esančius byloje duomenis, yra teisėtas bei teisingas ir jo naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas P. P. bei atstovas advokato padėjėjas O Juška palaikė skundą, prašė jį tenkinti.
Ginčo dėl administracinio nusižengimo įvykio nėra, todėl teismas jo duomenų neanalizuoja.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, jog P. P. tėvas V. P. turi psichikos sutrikimą – šizoafektinį sutrikimą (mišrų tipą), dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 8 d. sprendimu V. P. pripažintas neveiksniu. Dėl psichikos veiklos sutrikimo V. P. negali pasirūpinti savimi, todėl to paties teismo 2005 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje neveiksnaus V. P. globėju ir turto administratoriumi paskirtas P. P.. 2018 metais V. P. buvo gydomas stacionarioje gydymo įstaigoje, iš kurios 2018 m. liepos 5 d. pasišalino. Buvo paskelbta paieška, jis buvo surastas pas giminaičius Ukmergėje. 2019 m. vasario mėnesį V. P. vėl dingo, todėl globėjas P. P. 2019 m. vasario 22 d. nuvyko į policijos įstaigą ir pranešė apie dingusį asmenį, turintį psichikos sveikatos sutrikimų. Policija paskelbė paiešką. Kai V. P. buvo surastas, 2019 m. kovo 5 d. jis buvo pristatytas į gydymo įstaigą ir iki šiol gydomas stacionare.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką, kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 10 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, už padarytą administracinį nusižengimą pagal šį kodeksą neatsako. Nepakaltinamas yra asmuo, kuris, darydamas šiame kodekse uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 3 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo tvarka neveiksniu gali būti pripažintas fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti. Iš teismui kartu su skundu pateiktos Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 8 d. sprendimo byloje Nr. 2-0791-52/2005 kopijos matyti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. pripažintas neveiksniu, nes jis dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jiems vadovauti (jų valdyti). To paties teismo 2005 m. gegužės 2 d. nutartimi neveiksniam V. P. nustatyta globa ir jo globėju paskirtas sūnus P. P.. Teismo posėdžio metu atsakomybėn patraukto asmens atstovas P. P. paaiškino, kad V. P. būklė tik blogėja, atsakomybėn traukiamas asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Įvertinus bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. 2019 m. vasario 10 d. jam inkriminuojamą įstatymo uždraustą veiką, numatytą ANK 484 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamu. Jis, atlikdamas priešingus teisei veiksmus, negalėjo suprasti jų reikšmės ir jų valdyti. Esant šioms aplinkybėms, administracinio nusižengimo bylos teisena negalėjo būti pradėta, o pradėjus - turėjo būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 3 punktas). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog Institucija šioje byloje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, kuris turi būti naikinamas.
Netenkintinas pareiškėjo prašymas medžiagą gražinti Institucijai iš naujo tirti. ANK 569 straipsnyje „Įrodymai“ nustatyta, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.
Taigi, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).
Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi, iš aukščiau paminėto matyti, jog įstatymas neskirsto įrodymų į svarbesnius (kaip kad ekspertizė) ar ne taip svarbius. Svarbu, jog pakaktų duomenų, kurie patvirtintų arba paneigtų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, visų šios bylos duomenų pakanka padaryti išvadai, jog nėra būtina atlikti kiekvienu atveju ekspertizę, jeigu pakanka kitų patikrintų duomenų nustatyti faktui, jog V. P. serga psichikos sveikatos liga ir yra nepakaltinamas (negali suprasti savo veiksmų esmė bei jų valdyti).
Esant tokiai išvadai, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, teismui pačiam priimant sprendimą ir nutarimu bylą nutraukiant.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 591 straipsnio 3 punktu, teismas
nutaria:
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. kovo 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 45-ANR-N-335-2019 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Įsiteisėjus nutarimui, medžiagą gražinti Institucijai.
Nutarimo nuorašus per 3 darbo dienas išsiųsti nedalyvavusiems jo paskelbime proceso dalyviams.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.