Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau - Komisija) 2024 m. liepos 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. G. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2020 m. kovo 12 d., bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 10 d.

2. Komisija 2024 m. liepos 29 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. G. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. G. skundas atmetamas.

5. BVK 82 straipsnyje yra nurodyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. G. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo M. G. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, yra priskiriama žemai. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. G. už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, sąžiningą darbą bausmės atlikimo metu buvo skatintas vienuolika kartų, drausmine tvarka nebuvo baustas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis baigė vienuoliktą ir dvyliktą klasę, mokėsi (duomenys neskelbtini), įgijo staliaus, staklininko, dailidės, apdailininko profesijas. Atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą, nuteistasis sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą ir nuo 2021 m. birželio 30 d. dirbo VĮ ,,M. A.“ siuvyklos darbininku, o nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki šiol dirba UAB ,,M.“. Bausmės atlikimo metu nuteistasis M. G. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra lankomas pasimatymų metu. M. G. laisvės atėmimo vietų įstaigoje taip pat aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo prasmingai išnaudojamą laiką bausmės atlikimo metu, tvirtą darbinę motyvaciją ir asmeninio tobulėjimo siekį.

8. Sutiktina su nuteistuoju, kad jo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi duomenys kelia abejonių išimtinai tik teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir sėkminga probacijos taikymo galimybe. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis M. G. praeityje teistas vieną kartą už įsibrovimą į patalpas, dabartinė nusikalstama veika yra sunkiausias nusikaltimas jo kriminalinėje istorijoje, padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis stokojo atsakingumo, nepasimokė iš praeities klaidų, pakartotinai nusikalsdamas. Minėta, kad nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, M. G. įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, o tai kelia abejonių, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, sugebės susitvarkyti su problemomis dėl alkoholio vartojimo ir su tuo susijusių neigiamų pasekmių, juo labiau, kad nuteistasis praeityje baustas už administracinius nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio bei savo problemų nesprendė, stengdamasis nuo jų atsiriboti vartojant alkoholį. Nors šiuo metu ši sritis yra valdoma, nuteistasis dalyvavo ir baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, tačiau piktnaudžiavimo alkoholiu sritis išlieka aktualus kriminogeninis veiksnys, turintis glaudžias sąsajas su nusikalstamo elgesio raiška. Sėkminga probacijos taikymo galimybe abejoti verčia ir tai, kad nustatyti šeši kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas, asocialios grupės įtaka praeityje, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu ir ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu. Nagrinėjamu atveju nustatyti trys statiniai kriminogeniniai veiksniai ir trys dinaminiai, o pastaruosius nuteistasis, tęsdamas bausmės atlikimą, gali eliminuoti savo kryptingu teigiamu elgesiu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis, siekdamas, kad kiti paklustų, yra naudojęs smurtą, būdamas piktas ir apsvaigęs nuo alkoholio, užpuolė savo vaikystės draugą ir jį nužudė. Šios aplinkybės taip pat verčia abejoti, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, gebės tarpusavyje kylančius konfliktus spręsti taikiai, nenaudojant fizinio smurto, juo labiau, kad iki inkriminuojamo nusikaltimo pats pripažino bendravęs su bloga kompanija, lankėsi vietose, lemiančiose problemų atsiradimą.

9. Kaip minėta, nuteistasis M. G. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už nužudymą, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Sutiktina su nuteistuoju, kad ankstesni teistumai, padarytų nusikalstamų veikų sunkumas jau buvo įvertinti nuosprendį priėmusio teismo, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvu, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų, paskirta bausmė – 8 metai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, todėl jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam M. G. jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Kartu pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam M. G. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Visiškai nesutiktina su skundo argumentu, kad apylinkės teismo nutartis neobjektyvi, netinkamai įvertintos visos šiuo metu egzistuojančios ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, neatsižvelgta į jo asmenybę. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad, priešingai, nei teigiama skunde, apylinkės teismas savo sprendimą grindė objektyviais byloje esančiais duomenimis, vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nurodyti motyvai, pagrindžiantys teismo manymą, kad šiuo metu nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra akivaizdi ir įtikinanti dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Pažymėtina, kad vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgiama į lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, tarp jų ir į nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius. Šie pokyčiai turi būti akivaizdūs ir pakankami išvadai, kad nuteistajam taikomos resocializacijos priemonės jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangos ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam M. G. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 2 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo M. G. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.