Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui, nukentėjusiesiems A. B. ir D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

1. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (buvęs teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį;

2. G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje ieškančiu darbo neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį;

3. L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

13. Dėl kaltinamųjų parodymų vertinimo. Kaltinamasis G. B., prisipažindamas kaltu iš dalies, teisme teigė, kad jis, o ne kaltinamasis R. K., sudavė smūgį nukentėjusiajam A. B., ir neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam D. B. (iš esmės tą teigė ir ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 176, 181). Kaltinamasis R. K., formaliai prisipažindamas iš dalies kaltu, teisme faktiškai paneigė sudavęs smūgius nukentėjusiems, tame tarpe ir pirmąjį smūgį nukentėjusiajam A. B., nors ikiteisminiame tyrime to nepaneigė (2 t., b. l. 8-9, 13). Kaltinamasis L. S., taip pat formaliai prisipažindamas iš dalies kaltu, teisme faktiškai paneigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam D. B. (iš esmės tą teigė ir ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 153-154, 158). Todėl teismas konstatuoja, jog tikrovėje (faktiškai) visi kaltinamieji kaltais pagal byloje jiems pareikštus kaltinimus visiškai neprisipažįstantys. Visgi teismas sprendžia, jog kaltinamųjų parodymai neatitinka faktinių šios bylos aplinkybių, kokias sprendžia šioje byloje nustatęs teismas (punktas 1), šiuos duomenis (kaltinamųjų parodymus tiek, kiek jie prieštarauja minėtoms aplinkybėms), teismo vertinimu, visiškai ir patikimai paneigia visuma visų kitų teisiamajame posėdyje ištirtų ir žemiau vertinamų pastarosios bylos duomenų (nukentėjusiųjų ir tiesioginės nusikaltimo įvykio liudytojos parodymai, įvykio vietos ir nukentėjusiojo A. B. asmens (kūno) apžiūrų rezultatai, teismo medicinos specialisto išvados). Kaltinamieji, būdami tarpusavyje draugais ir labiausiai suinteresuotais jų baudžiamojo persekiojimo proceso rezultatais proceso dalyviais, tyčia pasišalinę iš nusikaltimo įvykio vietos ir iki apklausų ikiteisminio tyrimo įstaigoje susitikę bei apsitarę ir suderinę būsimus savo parodymus dėl nusikaltimo įvykio, teikė byloje tikrovės iš dalies (tiek, kiek jie prieštarauja faktinėms aplinkybėms (punktas 1) neatitinkančius parodymus, kurie teismo vertinami siekiu padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės bendrininkui (kaltinamasis G. B.) arba tokios atsakomybės tiek sau, tiek kitam bendrininkui (kaltinamieji R. K. ir L. S.). Nors kaltinamojo G. B. savęs apkalbėjimo (dėl smūgio nukentėjusiam A. B.) motyvai, apart jo draugiškų santykių su likusiais bendrininkais, teisme ir nepaaiškėjo (nebuvo tiksliau nustatyti), tačiau jų nenustatymas, kaip faktas pats savaime nepaneigia teismo vertinimo šios dalies jo parodymų būtent taip (kaip tikrovę neatitinkančių teiginių).

14. Nukentėjusiųjų A. B. ir D. B. bei tiesioginės nusikaltimo įvykio liudytojos R. Š. parodymai byloje buvo nuoseklūs, neturi nei vidinių prieštaravimų, nei prieštaravimų tarpusavyje ar kitiems faktiniams bylos duomenims, išskyrus aukščiau atmestą dalį kaltinamųjų parodymų. Šių asmenų parodymai iš esmės sutampa, vieni kitus papildo ir patvirtina, jie taip pat neprieštarauja ir iš esmės yra patvirtinti kitais objektyvios prigimties šios bylos duomenimis – įvykio vietos ir nukentėjusio A. B. asmens (kūno) apžiūrų rezultatais, teismo medicinos specialisto išvadomis. Teismas, vienodai kritiškai tikrindamas ir vertindamas šios bylos duomenis, sprendžia nenustatęs ir neturintis bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo šių asmenų (nukentėjusiųjų ir liudytojos) parodymais netikėti. Šių asmenų parodymų patikimumą patvirtina ne tik jų nuoseklumas bei tapatumas tarpusavyje, tačiau ir aplinkybė, kad iki nusikaltimo įvykio nukentėjusieji ir kaltinamieji nebuvo pažįstami ir vieni kitus pamatė pirmą kartą gyvenime, taigi išankstinio motyvo nebūtai apkaltinti, apkalbėti vieni kitus nebūta. Panaši situacija yra ir su liudytoja R. Š. – nors ji kaltinamuosius iš matymo žinojo iš bendro mokyklos lankymo, tačiau jokių asmeninių santykių su jais taip pat nebuvo turėjusi ir neturi. Nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymų patikimumą patvirtina ir dar viena aplinkybė – teismo vertinimu, būtent šių asmenų, o ne kaltinamųjų, nurodyta nusikaltimo įvykio eiga sudaro logišką ir įtikinančią tarpusavyje tiesiogiai priežastingais ryšiais susijusią bylai reikšmingų įvykių grandinę. Kita vertus, nei nukentėjusio A. B., nei tuo labiau liudytojos R. Š. neblaivumas (nustatytas girtumo laipsnis) nusikaltimo įvykio metu nebuvo toks, dėl kokio jie jau nebūtų galėję gebėti įsiminti ir teisingai atpasakoti byloje reikšmingas nusikaltimo įvykio aplinkybes.

15. Kiti įrodymais byloje teismo pripažįstami faktiniai duomenys – įvykio vietos ir nukentėjusiojo A. B. asmens (kūno) apžiūrų rezultatais ir teismo medicinos specialisto išvados, kaip teismas jau pažymėjo aukščiau, savo prigimtimi yra objektyvaus pobūdžio, todėl itin patikimi, jie taip pat papildo ir patvirtina tiek vieni kitus, tiek kaip teisingus abiejų nukentėjusiųjų bei liudytojos parodymus.

16. Aukščiau aprašyti faktiniai šios bylos duomenys (punktai 2-12), išskyrus atmestą dalį jiems prieštaraujančių kaltinamųjų parodymų (punktas 13), teismo pripažįstami kiekvieno iš tarpusavyje bendrininkavusių kaltinamųjų veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamieji dėl savo girtumo (šią aplinkybę jie visi be išimties pripažino tiek ikiteisminiame tyrime, tiek iš esmės ir teisme), o taip pat staiga kilusio noro pasirodyti ne prastesniais, dėl menkavertės dingsties – nukentėjusių ir liudytojos užsienio (anglų) kalbos per telefoną (iš esmės be priežasties) smurtu užpuolė pro šalį ėjusius ir angliškai telefonu su trečiais asmenimis kalbėjusius ir tuo jiems neįtikusius nukentėjusiuosius ir liudytoją, ir, pasinaudodami situacija – kad jų yra daugiau ir jėgos persvara yra jų pusėje, tyčia mušdami rankų kumščiais nukentėjusius: A. B. – kaltinamasis R. K., o D. B. – visi trys kaltinamieji, be to, pastarąjį dar ir spardydami, A. B. sudavė 1 stiprų smūgį kumščiu į veidą, o jų pargriautam D. B. – bendrai nemažiau 10 smūgių kumščiais ir avalyne apautomis kojomis į veidą ir juosmenį, nukentėjusiojo A. B. sveikatą sutrikdė nežymiai, o nukentėjusiojo D. B. – nesunkiai, aprašytais, bendrai įvykdytais veiksmais jie taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

17. Kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu juos visus, ar kurį tai iš jų, nuo tokios atsakomybės atleisti aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.

18. Teismas sprendžia, kad kaltinamųjų veiksmai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl nukentėjusiojo D. B. sumušimo) byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog šį nukentėjusį smurtu užpuolė ir mušė (bendrai (kartu) sudavė jam smūgius kumščiais ir kojomis) būtent kaltinamieji ir niekas daugiau. Antra, kaltinamieji taip aktyviai veikė (sudavė smūgius kumščiais ir kojomis į veidą bei juosmenį) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jų kiekvieno tyčia ir buvo neapibrėžta, - jie kiekvienas turi atsakyti pagal faktiškai kilusias šio nukentėjusio asmens sveikatai pasekmes – už nesunkų jos sutrikdymą. Trečia, daugkartiniai (ne mažiau kaip dešimt) ir labai stiprūs (keliose vietose lūžo žandikaulis bei nosies kaulai) smūgiai kumščiais ir avalyne apautomis kojomis į šio nukentėjusiojo kūną ir išorinių bei vidinių sužalojimų jais padarymas aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusio (kito asmens) fiziniu mušimu ir jo sužalojimu. Ketvirta, kompetentingo specialisto konstatuotos nukentėjusiojo D. B. sumušimo pasekmės šio asmens sveikatai – neabejotinas fizinis skausmas, išorinių ir vidinių kūno sužalojimų padarymas ir nesunkus jais sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai pagrįstos tiek nukentėjusiojo pirminės betarpiškos medicininės apžiūros, tiek jo ir vėlesnių medicininių dokumentų duomenimis. Penkta, iš tarpusavyje šiuo klausimu neprieštaraujančių ir iš esmės sutampančių tiek nukentėjusiojo D. B., tiek ir visų kaltinamųjų parodymų akivaizdu, jog jie iki nusikaltimo įvykio nebuvo vieni kitų matę, nebuvo pažįstami ir jokie asmeninio pobūdžio ryšiai (santykiai) juos nesiejo, jokios logiškai paaiškinamos priežasties kaltinamiesiems taip sudaužyti ir suspardyti šį nukentėjusįjį nebuvo, kas suponuoja pagrindą pripažinti kaltinamuosius nesunkų kūno sužalojimą šiam nukentėjusiajam padarius būtent iš chuliganiškų paskatų.

19. Teismas taip pat sprendžia, kad visų kaltinamųjų veiksmai pagal BK 284 straipsnį (idealioje sutaptyje su aukščiau aptartu BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktu) byloje kvalifikuoti irgi teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš abu nuketėjusius to paties nusikaltimo įvykio metu ir toje pačioje vietoje vartojo būtent kaltinamieji ir niekas kitas daugiau – prieš nukentėjusįjį A. B. – kaltinamasis R. K., prieš nukentėjusįjį D. B. – kaltinamieji visi trys. Antra, kaltinamieji taip aktyviai veikė (sudavė nukentėjusiems smūgius kumščiais ir kojomis) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jų kiekvieno tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, viešas fizinis smurtas, akivaizdžių kūno sužalojimų (tiek išorinių, tiek vidinių) juo (fiziniu smurtu) padarymas, neabejotino fizinio skausmo abiem nukentėjusiems tuo sukėlimas ir atitinkamai nežymus bei nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai darant dar ir mažiausiai vieno pašalinio konfliktui asmens (liudytojos R. Š.) akivaizdoje, pagrįstai byloje įvertintas įžūliu elgesiu. Ketvirta, kaltinamieji įžūliai elgėsi miesto tankiai apgyventoje zonoje stovinčio daugiabučio gyvenamojo namo prieigose, atviroje ir apšviestoje vietoje, girdint ir matant mažiausiai vienam pašaliniam konfliktui asmeniui (įvardinta aukščiau), kaltinamųjų pavartotas staigus, intensyvus ir netikėtas fizinis smurtas sukėlė skausmą ir išgąstį ne tik patiems nukentėjusiems vienas kito akivaizdoje, kurie be kita ko yra broliai (artimi giminaičiai), tačiau ir minėtai visiškai greta buvusiai liudytojai, realiai sutrikdė jų ne tik to vakaro, bet ir eilės artimiausių dienų planus, privertė vykti medicininės pagalbos į ligoninę, be to, čia, atvirame daugiabučio namo kieme kad ir vėlyvo vakaro laiku, bet kuriuo metu galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių incidentui žmonių (namo gyventojų, juos aplankiusių ar atsitiktinių praeivių), kuriems tokie kaltinamųjų veiksmai būtų taip pat sukėlę išgąstį, nepatogumus, emocinį šoką ir pan., todėl spręstina, jog kaltinamieji nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik nukentėjusiųjų asmeniui, bet ir pačiai aplinkai - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nepažinojimas kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų vieni kitų ir neturėjimas absoliučiai jokių tarpusavio ryšių ir santykių (matėsi pirmą kartą gyvenime), teismo vertinimu, patikimai paneigia gynybos argumentą, jog šiuo atveju kaltinamieji veikė (buvo nukreipta jų tyčia) ne į viešos tvarkos sutrikdymą, o vien tik į kenkimą nukentėjusiųjų asmeniui dėl asmeninių konfliktiškų santykių ar pan.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

20. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kiekvienam iš kaltinamųjų individualiai paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veiksmų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį bei kilusias iš jų pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Pastarąjį teismas kvalifikuoja kiek didesniu nei rūšinių baudžiamojo įstatymo (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 284 straipsnio) sudėčių lygmeniu, atsižvelgdamas tiek į sužalojimus sukėlusių padidintą grėsmę sveikatai kėlusių smurtinių veiksmų pobūdį (spyriai kojomis nesirenkant į kur nukentėjusiajam D. B.) bei jų skaičių (ne mažiau 10), tiek į skausmingų jais sukeltų pasekmių aplinkybę dėl nosies kaulų ir žandikaulio sulaužymo, pastarojo net keliose vietose, tiek į aplinkybę, kad buvo mušami vienu metu du asmenys ir trijų asmenų (kaltinamųjų) kartu.

21. Kaltės forma ir rūšis bei ir aiškių motyvų nebuvimas šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamųjų veiksmų kvalifikaciją, todėl bausmių individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai papildomai nevertinama, tačiau reikalinga pažymėti, jog šiuo atveju buvo smurtauta ne tik iš esmės chuliganiškų paskatų, bet ir viešoje vietoje bei realiai sutrikdant viešąją tvarką, - tai didina kaltinamųjų veiksmų pavojingumą (dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos veikos). Dėl tos pačios aukščiau jai minėtos priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų byloje kaltinamųjų veiksmų stadija (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nagrinėjamu atveju tyčiniai nesunkus ir apysunkis nusikaltimai buvo visiškai baigti nuo nusikalstamų pasekmių (kūno sužalojimų padarymo ir jais nukentėjusiųjų sveikatos bei kartu ir viešosios tvarkos sutrikdymo) atsiradimo, kas iš esmės laike sutapo su pačių nusikalstamais pripažįstamų kaltinamųjų smurtinių veiksmų (smūgių) sudavimo momentu. Aptariamu aspektu švelninti ar griežtinti skirtinas kaltinamiesiems bausmes faktinio pagrindo nėra.

22. Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurias vertina panašiomis ir dar kaip labiau teigiamas : a) baudžiamojo įstatymo požiūriu (BK 97 straipsnio 1 ir 6 dalys) visi kaltinamieji laikomi nusikaltusiais ir teisiamais pirmą kartą (ankstesni teistumai arba išnykę arba teistumo aplamai nesukėlė) (1 t., b. l. 159-160, 186-189; 2 t., b. l. 21-24); b) kaltinamasis L. S. administracinėmis nuobaudomis ir (ar) administracinio poveikio priemonėmis nebaustas (1 t., b. l. 161), kaltinamieji G. B. ir R. K. buvo nubausti atitinkamai 3 ir 6 kartus, tarp nusižengimų nėra itin šiurkščių, dominuoja nusižengimai kelių eismo saugumui (1 t., b. l. 190-192; 2 t., b. l. 25-29); c) kaltinamieji savo šeimų dar nesukūrę, išlaikytinių neturi, yra sveiki ir visiškai darbingi, L. S. ir R. K. dirba nuolatinį darbą, G. B. deklaruoja planus vykti dirbti į užsienį, kai leis šio proceso rezultatai. Kita vertus, visi trys kaltinamieji jau turėjo kriminalinės praeities, atliko bausmes ir (ar) baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, tačiau visam ar ilgesniam laikui iš to nepasimokė ir vėl nusikalto.

23. Kaltinamųjų R. K. ir G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja laisvanorišką ir visišką nusikalstamais veiksmais padarytos netiesioginės žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo nei Sveikatos draudimo fondams atlyginimą (kaltinamasi G. B. tai padarė su šeimos narių pagalba) (2 t., b. l. 74-75, 76-77) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nors reikalinga pažymėti, jog ir jis laisvanoriškai ėmėsi tam tikrų veiksmų padarytos žalos sureguliavimui (susitiko tam su nukentėjusiuoju D. B.). Visų trijų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis byloje teismas kvalifikuoja : a) bylos duomenimis, įskaitant pačių kaltinamųjų pareiškimus savo parodymais ikiteisminiame tyrime, buvusį ženklų girtumą, kuris, kaip yra pagrindo spręsti pagal bylos duomenis, tame tarpe ir pačių kaltinamųjų pirminius paaiškinimus, tiesiogiai ir sąlygojo staigų ir netikėtą fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusius ir jų sužalojimą; b) aplinkybę, kad visi trys kaltinamieji dėl abiejų inkriminuotų nusikalstamų veikų veikė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai, 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

24. Teismas sprendžia, jog byloje nustatytos dvi kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės savo visuma kiek persveria nustatytos dviem kaltinamiesiems lengvinančios aplinkybės reikšmę bausmių individualizavimui, todėl bendras šių aplinkybių santykis yra labiau sunkinančių naudai. Tokiu būdu nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus taip pat ne mažesniu nei rūšiniai lygmeniu, tačiau atsižvelgiant į jauną kaltinamųjų amžių ir dar labiau teigiamas kaltinamųjų asmenybes, motyvaciją dirbti, bus teisinga paskirti dar kiek mažesnio nei baudžiamojo įstatymo sankcijų vidurkiai dydžio bausmes (BK 61 straipsnio 2 dalis).

25. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcija numato vienintelės rūšies terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios vidurkis sudaro maždaug 2 m. 6 mėn., BK 284 straipsnio sankcija numato tos pačios terminuoto laisvės atėmimo ir dar 4 švelnesnių rūšių bausmes. Atsižvelgiant į aukščiau padarytas išvadas dėl skirtinų bausmių dydžio (punktas 24), kaltinamiesiems paskirtinos, kaip teismo vertinimu teisingos, tokios bausmės : 1) už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą veiką – visiems kaltinamiesiems po 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo; 2) už BK 284 straipsnyje numatytą veiką – kaltinamajam L. S. – 3 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, kaltinamajam G. B. – 4 mėn. terminuoto laisvės atėmimo; kaltinamajam R. K. – 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo (pradėjo fizinį smurtą ir sumušė du žmones). Bausmės už idealiąją nusikaltimų sutaptį tarpusavyje sudarančias veikas subendrintinos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taisyklę, griežtesne apimant švelnesnę, ir tokiu būdu kaip galutinės subendrintos bausmės kaltinamiesiems paskirtina po 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo. Šioms bausmėms papildomai taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas nėra faktinio pagrindo, kaip ir skirti kaltinamiesiems švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, tokios aukščiau parinktos kaltinamiesiems bausmės visiškai atitiks jų paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankamos tiek savo rūšimi, tiek dydžiu jos skyrimui nustatytiems tikslams pasiekti. Kartu teismas sprendžia, jog aukščiau analizuotos aplinkybės, susiję su dar labiau teigiamomis įvertintomis kaltinamųjų asmenybėmis, jų darbine veikla, elgesiu po nusikalstamų veikų padarymo (aktyvūs laisvanoriški veiksmai nusikaltimais padarytoms žaloms sureguliuoti, netiesioginės žalos atlyginimas) teikia pagrindo manyti, kad kiekvienam iš kaltinamųjų skiriamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl jiems kiekvienam taikytinos BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos ir paskiriamų terminuoto laisvės atėmimo bausmių vykdymas kiekvienam atidėtinas 1 m. 6 mėn. laikui. Probacijos laikui kaltinamiesiems nustatytinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktuose numatytos pareigos, taip pat BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte bei 71 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 16 MGL/BBND (800 Eur) Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuriai sumokėti nustatytinas 6 mėn. terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kitokios baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamiesiems neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Pagal šią bylą kaltinamieji sulaikyti ir (ar) suimti nebuvo, todėl įskaitymams pagrindo taip pat nėra.

26. Kaltinamiesiems byloje yra paskirtos ir taikomos tokios kardomosios priemonės : R. K. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (2 t., b. l. 14-16, 17-20); G. B. – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (1 t., b. l. 182-185); L. S. – kardomoji priemonė nepaskirta ir nėra taikoma. Pagrindo šias procesines prievartos priemones keisti, naikinti ar skirti naujai (L. S.) nenustatyta, todėl jos paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, kardomosios priemonės kaltinamiesiems panaikintinos.

27. Dėl civilinių ieškinių. Byloje dėl patirtų išlaidų, kaip netiesioginių nuostolių, susijusių su apmokėjimu sveikatos priežiūros įstaigoms už abiem nukentėjusiems nuo nusikaltimų A. B. ir D. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (turtinės žalos atlyginimo) Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi 639,92 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 132-137), kurio nėra atsisakiusi. Tačiau, kaip teismo jau buvo nurodyta aukščiau šie nuostoliai yra laisvanoriškai visiškai atlyginti kaltinamojo R. K. iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios (2 t., b. l. 76-77), todėl šio ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo antrą kartą nepatenkintinas (jo ieškinys atmestinas). Iš esmės tuo pačiu faktiniu ir juridiniu pagrindais byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl netiesioginių 631,90 Eur nuostolių, patirtų išmokant nukentėjusiajam A. B. nedarbingumo draudimo išmokas, atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau ir – VSDFV) (1 t., b. l. 109-123). Pastarasis reikalavimas taip pat buvo laisvanoriškai ir visiškai patenkintas kaltinamojo G. B. (2 t., b. l. 74-75), dėl to VSDFV savo ieškinio atsisakė dar iki jo nagrinėjimo teisme (2 t., b. l. 73). Kadangi pastarojo ieškinio atsakymas atitinka bylos duomenis bei neprieštarauja įstatymams, kitai viešai tvarkai bei gerai moralei, jis priimtinas ir procesas dėl šio ieškinio byloje nutrauktinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

28. Daiktinių įrodymų byloje nėra, kitas daiktas – CD diskas su policijos pareigūnų dėvėtais išoriniais vaizdo ir garso įrašymo įrenginiais (Bodycam) padarytais vaizdo ir garso įrašais (1 t., b. l. 28), paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priteistinų atlyginti valstybei proceso išlaidų byloje nėra. Pripažintinas pagrįstu ir patenkintinas liudytojos R. Š. prašymas pripažinti proceso išlaidomis jos turėtas (patirtas) bylos procese išlaidas atstovo advokato Tado Račiaus teisinėms paslaugoms (atstovavimui ikiteisminiame tyrime ir teisme bei teisines konsultacijas) apmokėti, šios išlaidos (450 Eur) priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 150 Eur, iš pripažįstamų kaltais kaltinamųjų (BPK 8¹, 81, 104-105 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį nuteisti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo.

R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir jį nuteisti 6 (šešiems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo.

Skiriamas bausmes subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taisyklę (idealioji nusikaltimų sutaptis), griežtesne apimant švelnesnę, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metu 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas ir paskiriamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikui. Visam probacijos laikui nustatyti pareigas : 1) dirbti (tęsti darbą) arba registruotis ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktai). Taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 16 MGL/BBND (800 Eur) dydžio Įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigoti sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, abi kardomąsias priemones panaikinti, dokumentą (asmens tapatybės kortelę) grąžinti nuteistajam R. K.

G. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį nuteisti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo.

G. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir jį nuteisti 4 (keturiems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo.

Skiriamas bausmes subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taisyklę (idealioji nusikaltimų sutaptis), griežtesne apimant švelnesnę, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metu 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas ir paskiriamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikui. Visam probacijos laikui nustatyti pareigas : 1) dirbti (tęsti darbą) arba registruotis ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktai). Taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 16 MGL/BBND (800 Eur) dydžio Įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigoti sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę dokumento paėmimą palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, šią kardomąją priemonę panaikinti, dokumentą (asmens tapatybės kortelę) grąžinti nuteistajam G. B.

L. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį nuteisti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo.

L. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir jį nuteisti 3 (trims) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo.

Skiriamas bausmes subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taisyklę (idealioji nusikaltimų sutaptis), griežtesne apimant švelnesnę, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metu 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas ir paskiriamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikui. Visam probacijos laikui nustatyti pareigas : 1) dirbti (tęsti darbą) arba registruotis ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktai). Taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 16 MGL/BBND (800 Eur) dydžio Įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigoti sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios neskirti.

Kauno teritorinės ligonių kasos, kodas – 188783839, buveinės adresas – Aukštaičių g. 10, Kauno m., civilinį ieškinį dėl 639,92 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo atmesti, kadangi šis reikalavimas yra visiškai patenkintas iki ieškinio nagrinėjimo teisme pradžios.

Priimti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atsisakymą nuo ieškinio dėl 631,90 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo (reikalavimas patenkintas iki ieškinio nagrinėjimo teisme pradžios) ir bylos procesą dėl šio ieškinio nutraukti.

Byloje taikytą procesinę prievartos priemonę – laikiną R. K. nuosavybės teisių į automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimą, panaikinti kaip nebereikalingą.

Reikšmingą bylai daiktą – CD diską su policijos pareigūnų dėvėtais išoriniais vaizdo ir garso įrašymo įrenginiais (Bodycam) padarytais vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Liudytojos R. Š. prašymu pripažinti proceso išlaidomis jos turėtas (patirtas) šios bylos procese išlaidas jos atstovo advokato Tado Račiaus teisinėms paslaugoms (atstovavimui ikiteisminiame tyrime ir teisme bei teisines konsultacijas) apmokėti, ir šias išlaidas jai, R. Š., priteisti lygiomis dalimis iš nuteistųjų R. K., G. B. ir L. S., - po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų iš kiekvieno.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.