- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-31
- Bylos Nr.
- 1S-917-383/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38519-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kaltinamasis
- T. J.
- Advokatai
- Diana Višinskienė
- Kategorijos
nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo T. J. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje T. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, perduota prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje T. J. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė prie savęs kelnių kišenėje folijos paketėlyje nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,698 g, o veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,8 %, iki 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 21.20 val., kai pamatęs policijos pareigūnus, (duomenys neskelbtini), numetė šį folijos paketėlį su narkotine medžiaga ant žemės ir šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo tenkintas prokurorės prašymas ir baudžiamoji byla, kurioje T. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, perduota prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant 3 mėnesių terminą.
Šalies argumentai
3. Kaltinamojo T. J. gynėja advokatė Diana Višinskienė skundu apygardos teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
3.1. Skunde nurodo, kad baudžiamoji byla buvo pradėta iš esmės neteisėtai, klastojant tikrąsias įvykio aplinkybes. 2019 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tos pačios dienos patrulio M. S. tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens, įvykio vietos apžiūros protokole, M. S. apklausos protokole užfiksuotos aplinkybės, neva T. J. buvo vienas, išmetė narkotines medžiagas, prisipažino, kad čia yra jo narkotinės medžiagos, yra neatitinkančios tikrovės, surašytos taip, kad pagrįstų T. J. pareikštą įtarimą. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu T. J. apklausos metu buvo daromas spaudimas, neva juo niekas nepatikės, nes yra policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir parodymai, apklausos metu buvo surašytos ne T. J. nurodytos aplinkybės, bet aplinkybės, kurios pagrindė policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime bei apklausos protokole nurodytas aplinkybes. Taigi, ši baudžiamoji byla buvo parengta paneigiant baudžiamojo proceso paskirtį, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas, o siekiu neištyrus bylos, surinkti tik tokią medžiagą, kad asmuo būtų pripažintas kaltu.
3.2. Gynėja skunde pažymi, jog skundžiamoje nutartyje akcentuojama, kad kilo pagrįstų abejonių, jog 2019 m. rugsėjo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole netiksliai užfiksuota įvykio vieta. Bylos nagrinėjimo metu gynėja į bylą pateikė fotonuotraukas, kuriuose buvo fiksuota tikroji įvykio vieta. Tai, kad šiose fotonuotraukose yra fiksuota įvykio vieta, prie kebabinės esantis suoliukas, patvirtino ir policijos pareigūnas, apklaustas teisme M. L.. Kadangi teismui buvo pateikti įrodymai dėl įvykio vietos patikslinimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo grąžinti bylą ikiteisminio tyrimo papildymui, kadangi šias aplinkybes, remiantis teismų praktika, gali patikslinti ir teismas savo iniciatyva. Šiuo atveju, jeigu kaltinimas būtų keičiamas nekeičiant veikos kvalifikavimo, o keičiant tik nusikalstamos veikos padarymo vietą, tai manytina, jog tai nesudaro teisinio pagrindo grąžinti bylą ikiteisminio tyrimo papildymui, nes tikslią įvykio vietą gali nustatyti teismas. Be to, tiksli įvykio vieta, kurioje buvo sulaikytas T. J., nuo vietos, kuri yra fiksuota įvykio vietos apžiūros protokolu, skiriasi tik poros metrų atstumu, įvykio vietos adresas yra tas pats. Šiuo aspektu byla prokurorui yra grąžinama tyrimui papildyti visiškai neargumentuojant šio sprendimo tikslingumo.
3.3. Gynėja akcentuoja, kad skundžiamoje nutartyje keliamas klausimas dėl nepakankamai išsamaus ikiteisminio tyrimo atlikimo (įvykio vietoje buvo daugiau asmenų, ne tik T. J., kaip kad nurodyta policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime, apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole), nors visos faktinės įvykio aplinkybės policijos pareigūnams, buvo žinomos dar prieš perduodant baudžiamąją bylą nagrinėti teisme. Šios aplinkybės buvo nutylėtos ir nuslėptos, policijos pareigūnai tarnybiniame pranešime, apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu, fiksavo, kad T. J. įvykio metu buvo vienas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodo, kad būtina nustatyti visus įvykį mačiusius, buvusius įvykio vietoje asmenis ir juos apklausti. Šiuos veiksmus galima atlikti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kadangi būtent teisme, gynybos iniciatyva, buvo nustatytas asmuo - V. R., kuris buvo įvykio metu ir buvo apklaustas teisme. Įvykis yra įvykęs 2019 m. rugsėjo 7 d., jau yra praėję daugiau, nei metai, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti įvykio vietoje buvę asmenys. Nuo įvykio praėjęs laikotarpis turės įtakos liudytojų galimybei tiksliai prisiminti įvykio aplinkybes, kas atsispindi ir V. R. parodymuose, todėl naujų liudytojų nustatymas ir jų apklausa gali būti netikslinga, kartu tai yra nesuderinama su proceso greitumo reikalavimu.
Motyvuojamoji dalis
4. Kaltinamojo T. J. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, įvertinęs kaltinamojo gynėjos skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra jokio pagrindo.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 3 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimis, prokuroro prašymu, byla gali būti perduota jam ikiteisminiam tyrimui papildyti. BPK nenumato, kokioms aplinkybėms esant, prokuroras, būdamas atsakingas už tinkamai parengtos ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimą į teismą, nagrinėjimo teisme metu gali prašyti papildyti ikiteisminį tyrimą. Prokuroro, kaip ir bet kurio kito prašymą pateikusio bylos nagrinėjimo teisme dalyvio, prašymas turi būti konkretus ir motyvuotas, todėl, kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėjant bylą teisme, gavus prokuroro prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą, teismas turi spręsti, ar tai yra tikslinga, ar prokuroro prašymas yra pagrįstas. Kartu pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo organizavimas yra prokuroro prerogatyva, todėl jo teisė prašyti grąžinti bylą tyrimui papildyti, iš esmės neturėtų būti varžoma, esant pagrindui.
7. Nagrinėjamu atveju prokurorė savo prašymą grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, motyvavo tuo, kad tiksliai nenustatyta vieta, kurioje galimai rasta narkotinė medžiaga, todėl būtina atlikti papildomą tyrimą. Be to, bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, paaiškėjo naujos aplinkybės, kad įvykio vietoje be kaltinamojo T. J. galimai buvo daugiau asmenų, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti ir apklausti. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad tiriant baudžiamąją bylą nebuvo nustatyti nei tuo metu dirbusi užkandinės darbuotoja, nei pareigūnai, reagavę į pranešimą apie V. R. administracinį nusižengimą ir jį tyrę, nors akivaizdu, kad jiems gali būti žinomos aplinkybės apie kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes.
8. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, manant, kad papildžius ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kiltų klausimas dėl T. J. pateiktų kaltinimų patikslinimo (nagrinėjamu atveju – įvykio vietos, kas yra viena iš esminių faktinių veikos aplinkybių), kas gali būti nustatyta tik byloje atlikus tam tikrus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, nesutikti su apylinkės teismo sprendimu pagal prokurorės prašymą grąžinti baudžiamąją bylą tyrimui papildyti, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pažymėtina, kad priešingai, nei teigiama skunde, šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamo ir objektyvaus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytinų aplinkybių ištyrimo, pats patikslinti įvykio vietą, atliekant papildomą tyrimą, atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą ar parodymų patikrinimą vietoje, procesinės galimybės neturi. Šių veiksmų atlikimas galimas tik ikiteisminio tyrimo metu, grąžinus nagrinėjamą baudžiamąją bylą prokurorui tyrimo papildymui, kas visiškai pagrįstai ir buvo padaryta skundžiama apylinkės teismo nutartimi. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pagal BPK 164 straipsnio 1 dalį, būtent prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, todėl, jau perdavęs baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teismui, tačiau pastebėjęs, jog ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ar bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, prokuroras turi teisę prašyti bylą nagrinėjančio teismo grąžinti baudžiamąją bylą tyrimui papildyti. Netenkinti tokio prašymo pirmosios instancijos teismas galėtų tik tokiu atveju, jei prašymas būtų akivaizdžiai nepagrįstas ir nesusijęs su nagrinėjama byla.
9. Gynėja skunde ginčija ikiteisminio tyrimo pradėjimo aplinkybes, nurodydama, kad tyrimo metu buvo klastojami įrodymai, tačiau pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui tyrimui papildyti, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jų pripažinimas ar nepripažinimas įrodymais ar jų vertinimas, nėra atliekamas. Apie tai bus pasisakyta priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą, išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Tokiu būdu, kaltinamojo T. J. gynėjos skundo argumentai, kiek jie susiję su ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimu, šioje nutartyje išsamiau neanalizuojami.
10. Skunde gynėja nurodo, kad nustatyti visus įvykį mačiusius, buvusius įvykio vietoje asmenis, juos apklausti gali ir teismas savo iniciatyva. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, tačiau įvertinus, kad byla šiuo atveju prokurorui perduota ir dėl bylos faktinių aplinkybių patikslinimo, apygardos teismo vertinimu, šiuos veiksmus tikslinga pavesti ikiteisminį tyrimą organizuojančiai prokurorei, siekiant proceso greitumo ir operatyvumo.
11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o kaltinamojo gynėjos skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
kaltinamojo T. J. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.