Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutarties R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas R. K., Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovui, 2008 m. gegužės 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis neužtikrina, jog teatro veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų. Protokole nurodyta, kad teatro darbo tvarkos taisyklėse nenustatyta kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko kaita per parą ir savaitę, tuo pažeidžiant Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalį; Darbo tvarkos taisyklės nesuderintos su darbuotojų atstovais, tuo pažeidžiant Darbo kodekso 230 straipsnį; R. K. žinios nepatikrintos iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities, jis neturi darbų saugos pažymėjimo, tuo pažeidžiant Darbo kodekso 268 straipsnio l dalį. R. K. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio l dalį.

Institucija 2008 m. birželio 11 d. nutarimu R. K. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam 1 000 Lt baudą.

R. K. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą.

R. K. nurodė, jog nubaustas nepagrįstai. Teigė, kad Darbo kodekso 147 straipsnio l dalies, 230 straipsnio ir 268 straipsnio l dalies nuostatų nepažeidė, todėl pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio l dalyje, nepadarė. Nurodė, kad Institucija, suformuluodama kaltinimus minėtų straipsnių pagrindu, neišsiaiškino, ar buvo padaryti šie pažeidimai, ar jis kaltas kiekvieno iš jų padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitų turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybių. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad administracinę atsakomybę pagal ATPK 41 straipsnio l dalį užtraukia tik toks darbo įstatymų pažeidimas, kuris tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises į darbą ir poilsį įstatymo nurodytomis sąlygomis. Šiuo atveju nei 2008 m. gegužės 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokole, nei 2008 m. birželio 11 d. nutarime nenurodyta, kaip tiesiogiai buvo ribojamos darbuotojų teisės į darbą ir poilsį bei kaip tai pasireiškė. R. K. manymu, administracinio teisės pažeidimo nepadarė, todėl administracinės bylos teisena nutrauktina, nesant jo veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio l dalyje, sudėties.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartimi R. K. skundą patenkino iš dalies – pakeitė Institucijos nutarimą - nustatė, kad R. K. veikoje yra DK 268 straipsnio l dalies ir, atitinkamai, ATPK 41 straipsnio l dalyje numatytas pažeidimas, tačiau administracinės nuobaudos neskyrė. Kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad Institucija, skirdama R. K. administracinę nuobaudą, jo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsižvelgė į tai, jog R. K. pradėjo šalinti pažeidimus (2008-06-09 užsiregistravo į darbdavių kursus iš saugos ir sveikatos srities). Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas atitinka ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, juos surašiusi pareigūnė tokią teisę turėjo (ATPK 233 str. l d. l p.). Dėl Darbo kodekso 230 straipsnio pažeidimo teismas nustatė, kad Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre galioja buvusios teatro vadovės A. N. 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. T1-43 patvirtintos darbo tvarkos taisyklės. Šias taisykles A. N. derino su Klaipėdos miesto ir apskrities profesine sąjunga, kuri teikime „Dėl vidaus darbo tvarkos taisyklių“ siūlė šias taisykles laikyti galiojančiomis iki 2006 m. lapkričio 1 d., t. y. iki Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvinės sutarties pasirašymo. Duomenų, kad teatras yra pasirašęs kolektyvinę sutartį, nėra. Teismas pažymėjo, kad nuo 2007 m. lapkričio 26 d. teatro vadovu pradėjęs dirbti R. K. toliau derino ir derina šios sutarties projektą su profesinėmis sąjungomis. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, padarė išvadą, kad darbo tvarkos taisyklės teatre galioja ir jos buvo derintos, ir šiuo metu derinamos tikslu sudaryti kolektyvinę sutartį. Teismas pažymėjo, kad kolektyvinės sutarties sudarymas yra gana ilgas ir sudėtingas procesas, šiuo konkrečiu atveju tai patvirtina teatro ir profesinės sąjungos bendradarbiavimas. Taigi Institucijos kaltinimas R. K., kad teatre darbo tvarkos taisyklės nesuderintos su darbuotojų atstovais ir kad taip R. K. pažeidė Darbo kodekso 230 straipsnį, laikytinas nepagrįstu ir R. K. kaltės pažeidus Darbo kodekso 230 straipsnį nėra. Dėl Darbo kodekso 147 straipsnio l dalies pažeidimo teismas nurodė, kad šis Darbo kodekso straipsnis reglamentuoja darbo laiko režimą. R. K. kaltinamas pažeidęs darbo laiko režimą reglamentuojančias nuostatas, nes teatro darbo tvarkos taisyklėse nenustatyta kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko kaita per parą ir savaitę. Iš Institucijos administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojamo kaltinimo R. K. neaišku, kurių teatro darbuotojų (darbuotojo) darbo ir poilsio laiko kaita per parą ir (ar) savaitę nėra nustatyta teatro darbo tvarkos taisyklėse. Iš pateiktų teatro spektaklių ir repeticijų tvarkaraščių matyti, kad teatro darbuotojų darbo ir poilsio laikas per parą ir savaitę buvo paskirstytas. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad Institucijos kaltinimas R. K. - jį pažeidus Darbo kodekso 147 straipsnio l dalį, nepagristas, todėl R. K. kaltės, pažeidus Darbo kodekso 147 straipsnio l dalį, nėra. Dėl Darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalies pažeidimo teismas nurodė, kad Darbo kodekso 268 straipsnio l dalis nustato, jog kiekvieno darbuotojo ar jo įgalioto asmens žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarkos aprašo ir darbdavių, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašo patvirtinimo“ patvirtino darbdavių, darbdaviams atstovaujančių asmenų ir darbdavių įgaliotų asmenų, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašą. Teismas, išanalizavęs šio nutarimo II dalies, 3 punkto, 3.1.- 3.5. papunkčių nuostatas, padarė išvadą, kad Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - nėra viešąjį administravimą vykdanti valstybės institucija ar įstaiga, todėl teatro vadovas nėra atleidžiamas nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo). Atsižvelgiant į tai, R. K. argumentą, kad teatre yra atsakingas už darbų saugą jo, kaip darbdavio, įgaliotas asmuo, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad 2008 m. gegužės 28 d. Institucija protokole ir 2008 m. birželio 11 d. nutarime pagrįstai ir teisėtai nurodė bei nustatė faktą, kad R. K. dirba teatro vadovu, tačiau jo žinios iš saugos ir sveikatos srities nepatikrintos ir jis neturi darbų saugos pažymėjimo. Taigi R. K. yra pažeidęs Darbo kodekso 268 straipsnio l dalį, jo kaltė šiuo pažeidimo padarymu nustatyta teisėtai ir pagrįstai. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 30 str. 2 d., 30 str. l d.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad R. K. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, pažeidimu jokios žalos sau ir (ar) kitiems asmenims, ir (ar) jų turtui nepadarė, iki patikrinimo teatro vadovu dirbo tik pusę metų, pažeidimą pašalino - pateikė Institucijai darbų saugos pažymėjimą ir jo žinios iš saugos ir sveikatos srities patikrintos, konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti neskiriant R. K. administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. l d.).

II.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį, o Institucijos nutarimą palikti galioti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Darbo kodekso 230 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Jas tvirtina darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais. Kad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbo tvarkos taisyklės nesuderintos su darbuotojų atstovais, bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytojas E. Š. Derybos dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo ar kolektyvinės sutarties pasirašymas nesietinas su darbo tvarkos taisyklių suderinimu su darbuotojų atstovais. Jas tvirtina darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais.

2. Darbo kodekso 147 straipsnio l dalies nuostatos reglamentuoja kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymą (kaitą) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą, kuri nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Teismas neteisingai vertino aplinkybes, kurias nurodė bylos nagrinėjimo metu R. K., nes į teatro spektaklių ir repeticijų tvarkaraščius neįtraukiami visi teatre dirbantys darbuotojai, be to, atsižvelgiant į darbuotojų grupes įtrauktas į teatro darbo tvarkos taisykles (kurios net nesuderintos su darbuotojų atstovais), jose nenurodyti gaisrininkai. Tokiu būdu gaisrininkams nenustatytas darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę pagal DK 147 straipsnio l dalies nuostatas. Kita vertus, gaisrininkams darbo ir poilsio laiko režimas įmonėje jokiu vidaus norminiu dokumentu nenustatytas, nes darbo sutartys su gaisrininkais nesudarytos (jie priimti pagal įsakymus), todėl jie nėra užtikrinti, kad darbo grafikai sudaromi teisingai.

3. Teismo sprendimas administracinės nuobaudos neskirti yra nepagrįstas, nes atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (ATPK 30 str. 2 d., 30¹ str. l d.) bei į Institucijos nutarimu paskirtą 1 000 Lt baudos dydį, bauda skirtina proporcingai sumažinant.

R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

R. K. nurodo, kad teismas tinkamai įvertino pateiktus įrodymus bei taikė teisės aktų nuostatas. Nurodo, kad teatro darbo tvarkos taisyklės suderintos su profesine sąjunga. Teatro vadovė A. N. 2006 m. balandžio 27 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro profesinės sąjungos skyriaus pirmininką A. S. dėl darbo tvarkos taisyklių suderinimo. Skyriaus pirmininkas 2006 m. gegužės 10 d. teikime Nr. A-3-453 ,,Dėl vidaus darbo tvarkos taisyklių“ nurodė, kad siūlo gautą projektą patvirtinti ir laikyti taisykles galiojančias iki 2006 m. lapkričio 1 d., t. y. iki kolektyvinės sutarties pasirašymo dienos. Teatro vadovė A. N. 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. T1-42 ,,Dėl darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtino teatro darbo tvarkos taisykles. Taisyklės yra galiojančios, kadangi kolektyvinė sutartis iki šio skundo surašymo dienos nepatvirtinta (vyksta jos derinimas su profesinėmis sąjungomis). Dėl Darbo kodekso 147 straipsnio l dalies pažeidimo nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyti konkretūs darbuotojai, kurių teisės pažeidžiamos, į bylą, kaip įrodymai, yra pateikti tik dalies darbuotojų suderinti darbo grafikai tvarkaraščiai. Teismas pažymėjo, kad darbo tvarkos taisyklėse visiems teatro darbuotojams darbo ir poilsio laikas nustatytas (IV skyrius). Be to minėtų taisyklių 38 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad priklausomai nuo spektaklių laiko skaičiaus darbo laikas gali keistis ir jis nustatomas darbo grafikuose, kuriuos tvirtina administracija prieš tai suderinusi su darbuotojų atstovais. Kaip matyti iš teismui pateiktų gaisrininkų budėjimo grafiko, gaisrininkų budėjimo grafikas suderintas su ūkio dalies vedėja, profesinės sąjungos komiteto pirmininku R. T. Teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus ir bylos aplinkybes, administracinės nuobaudos R. K. neskyrė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad administracinę atsakomybę pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį užtraukia tik toks darbo įstatymų pažeidimas, kuris tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises į darbą ir poilsį įstatymo nurodytomis sąlygomis. Šiuo atveju nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime nenurodyta, kaip tiesiogiai buvo ribojamos darbuotojų teisės į darbą ir poilsį, bei, kaip tai pasireiškė. Byloje nepateikta duomenų, kad teatro vadovas savo veika būtų pažeidęs darbuotojų teises į darbą ar poilsį, būtų ribojęs jų teisę į darbą ar poilsį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

Administracinio teisės pažeidimo protokole R. K. kaltinamas pažeidęs Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalį, t. y. kad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbo tvarkos taisyklėse nenustatyta kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko kaita per parą ir savaitę; Darbo kodekso 230 straipsnį, t. y. kad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbo tvarkos taisyklės nesuderintos su darbuotojų atstovais; Darbo kodekso 268 straipsnio l dalį, t. y. kad R. K. žinios nepatikrintos iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities, jis neturi darbų saugos pažymėjimo. Visi trys atvejai gali būti vertinami kaip savarankiški ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyti teisės pažeidimai. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl kiekvieno pareikšto kaltinimo atskirai.

Dėl Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalies pažeidimo

Pažeidimo padarymo metu galiojusio Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbo laiko pradžią ir pabaigą valstybių ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose nustato Vyriausybė, vadovaudamasi šio skyriaus nuostatomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas. Šiuo dokumentu pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Protokole apibrėžtas kaltinimas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas. Šiuo atveju apeliantas iš esmės teigia, kad teismas neteisingai vertino aplinkybes, kurias nurodė bylos nagrinėjimo metu R. K., nes į teatro spektaklių ir repeticijų tvarkaraščius neįtraukiami visi teatre dirbantys darbuotojai, be to, atsižvelgiant į darbuotojų grupes įtrauktas į teatro darbo tvarkos taisykles, jose nenurodyti gaisrininkai, bet toks kaltinimas R. K. administracinio teisės pažeidimo protokole nepareikštas. Taigi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad R. K. kaltės, pažeidus Darbo kodekso 147 straipsnio l dalį, nėra.

Dėl Darbo kodekso 230 straipsnio pažeidimo

Pažeidimo padarymo metu galiojusio Darbo kodekso 230 straipsnyje numatyta, kad darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Jas tvirtina darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė reikšmingus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kad kaltinimas, jog R. K. pažeidė Darbo kodekso 230 straipsnį, laikytinas nepagrįstu, ir R. K. kaltės, pažeidus Darbo kodekso 230 straipsnį, nėra.

Administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) apibrėžiamas kaip priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.), todėl ne kiekviena veika, nors ir formaliai neatitinkanti darbo įstatymų reikalavimų, yra administracinis teisės pažeidimas. Administracinės atsakomybės atsiradimui ši veika turi atitikti administracinio teisės pažeidimo sąvoką.

Kai matyti iš bylos medžiagos, R. K. į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pareigas priimtas nuo 2007 m. lapkričio 26 d. Buvusi teatro vadovė A. N. 2006 m. balandžio 27 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro profesinės sąjungos skyriaus pirmininką A. S. dėl darbo tvarkos taisyklių suderinimo. Skyriaus pirmininkas 2006 m. gegužės 10 d. teikime Nr. A-3-453 ,,Dėl vidaus darbo tvarkos taisyklių“ nurodė, kad siūlo gautą projektą patvirtinti ir laikyti taisykles galiojančias iki 2006 m. lapkričio 1 d., t. y. iki kolektyvinės sutarties pasirašymo dienos. Teatro vadovė A. N. 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. T1-42 ,,Dėl darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtino teatro darbo tvarkos taisykles. Duomenų, kad teatras yra pasirašęs kolektyvinę sutartį, nėra. Nuo 2007 m. lapkričio 26 d. teatro vadovu pradėjęs dirbti R. K. toliau derino ir derina šios sutarties projektą su profesinėmis sąjungomis. Taigi, įvertinus bylos medžiagą, R. K. veikimas arba neveikimas negali būti pripažįstami administraciniu teisės pažeidimu, kadangi neatitinka jo požymių. Nenustatyti veikos pavojingumas, teisės ar interesai, kurie tokia veika (neveikimu) pažeidžiami.

Dėl Darbo kodekso 268 straipsnio l dalies pažeidimo

Pažeidimo padarymo metu galiojusio Darbo kodekso 268 straipsnio l dalyje nustatyta, kad kiekvieno darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka.

Darbo kodekso 268 straipsnio paskirtis nustatyti įtvirtintos pareigos įgyvendinimo periodiškumą ir tvarką. Darbdavio įgaliotų asmenų žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 292 ,,Dėl darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarkos aprašo ir darbdavių, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašo patvirtinimo“ 4 punkte, kuriame nurodyta, jog darbdavys, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo turi išmanyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus ir mokėti juos įgyvendinti įmonėje. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. K. padaryta veika pagal ATPK 268 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl administracinės nuobaudos neskyrimo

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nedidelį padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad R. K. padarė tik vieną iš Institucijos nutarime nurodytų pažeidimų, kuriuo nesukėlė jokių pasekmių, pažeidimą pašalino, R. K. anksčiau nėra baustas administracine tvarka už darbo įstatymų ar darbų saugos norminių aktų pažeidimus bei, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas R. K. pagrįstai neskyrė administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis yra pagrįsta, todėl ją panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinio skundo nepatenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.