Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. Ž., duodamas parodymus 2017-11-07 teismo posėdyje, savo kaltę pripažino. Nurodė, kad įvykio aplinkybių nelabai atsimena. Galimai buvo išgėręs. Buvo žiema. Su nukentėjusiuoju jiedu seniai pažįstami, palaikė draugiškus santykius. Tą kartą buvo susitarę susitikti, iš anksto tai suderino telefonu. Susitarė susitikti, nes jis turėjo grąžinti A. M. skolą apie 10 Eur. Jis su savimi turėjo apie 50 Eur. Susitarė susitikti Šeškinėje. Nukentėjusiajam skambino jis. Nepamena, kada tiksliai susitarė susitikti. Buvo vakaras. Jiedu susipyko. Nelabai pamena, ar nukentėjusysis jį provokavo. Pradėjo muštis. Kažkaip išėjo, kad nukentėjusysis puolė jį, davė į galvą kumščiu, pataikė į pakaušį. Jis gynėsi, ištraukė peilį, kurį turėjo su savimi. Peilis buvo nedidelis, sulankstomas. Paspaudi mygtuką ir peilis iššoka. Su peiliu smogė nukentėjusiajam į kojas, į pečius, krūtinę. Nežino, kodėl tiek kartų smogė. A. M. smurtavo prieš jį, sudavė vien į galvą. Buvo tamsu, nežino, ar tai kas nors matė. Praeivių nebuvo. Viskas vyko kieme, prie „bromo“. Neskaičiavo, kiek kartų sudavė peiliu, buvo afekte. Gal daugiau nei du kartus sudavė. Žmogus nenukrito. Jis (A. Ž.) pirmas pasitraukė. Pagalbos nekvietė, pabėgo. Nematė, ką nukentėjusysis toliau darė. Pabėgęs nuėjo link namų. Tą vakarą prisigėrė. Su nukentėjusiuoju nebandė susisiekti, girdėjo iš draugų, kad šis guli ligoninėje. Draugams nesakė, kad taip padarė, apie tai su niekuo nekalbėjo. Žinučių nukentėjusiajam nerašė. Ikiteisminio tyrimo metu jo pozicija pasikeitė, tačiau nežino kodėl. Pareigūnai jam parodė faktus. Konfliktą šiek tiek pamena. Smūgiavo peiliu, peilį įsidėjo į striukės kišenę. Po įvykio su peiliu nieko nedarė, peilis nebuvo kruvinas. Grįžęs namo, peilį išsitraukė ir įdėjo į vazelę. Nepamena savo mobiliojo ryšio telefono numerio. Telefono numerio, kuris baigiasi skaičiais 91, neturėjo. Nepamena, ar rašė nukentėjusiajam. Atrodo, kad nebandė jo atsiprašyti. Policijos pareigūnams peilį parodė pats. Telefonas, kurį turėjo su savimi nusikaltimo vakarą, buvo su juo apie pusę metų. Galėjo būti padaryta 14 smūgių peiliu kaltinamajame akte nurodytą datą. Gailisi, kad taip gavosi. Nežino, gal jis kitą žmogų papjovė, nukentėjusysis geriau apie tai žino. Policija pasakė, kad turėjo konfliktą su nukentėjusiuoju. Buvo girtas, vartojo narkotikus, nepamena to. Jam nereikia daug išgerti, kad neprisimintų. Jis narkomanas, tačiau 9 mėn. nevartoja. Nepamena, gal tuo metu ir buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Išgėręs tikrai buvo, nes gėrė dvi dienas su draugais, tarp kurių A. M. nebuvo. Draugų pavardžių nežino. Jie gėrė Justiniškėse, bare prie turgelio. Iki Šeškinės atėjo pėsčiomis, kad grąžintų skolą. Nepamena, kodėl skolinosi pinigų. Susitikimo vietą pasiūlė jis, nes ten jo draugės gyvenamoji vieta. Po įvykio nuėjo link savo namų, pas draugę nebuvo užsukęs. Jo buvusi sutuoktinė ten gyvena su vaiku. Jis žino, kad kažką papjovė, bet nežino ką. Pamena, kad naudojo peilį tą dieną. Pamena, kad buvo puolamas kumščiu, kad vienas žmogus buvo sužalotas. Tai jis papjovė A. M. ginčo metu. Yra kaltas dėl šio įvykio, kaltę pripažįsta. Su nukentėjusiuoju sieja draugiški santykiai. Susitikę su nukentėjusiuoju, kalbėjo apie skolą. Apie kitus dalykus kalbos nebuvo. Nebuvo kalbos apie narkotines medžiagas. „Fantikas“ – tai popieriukas. Gal ir kalbėjo apie tai. Su A. M. kartu nevartojo narkotinių medžiagų, nežino, ar šis vartoja. Gal apie saldainius šnekėjosi. Gal, kai davė jam pinigus, padavė „fantikus“ nuo saldainių. Gali būti, kad peilis nebuvo kruvinas. Jis buvo švarus, jo neplovė, tik įsidėjo į kišenę. Tą pačią dieną išėmė peilį ir paliko namie. Peilį atidavė policijai, kai jam pateikė kaltinimą. Tai buvo praėjus maždaug pusantro mėnesio nuo įvykio, per tą laiką jis peilio nejudino. Tuo metu buvo žiema. Nesnigo ir nelijo, bet sniego buvo. Peilis nebuvo nukritęs. Nepamena, kiek kartų susirašinėjo su A. M. tą dieną. Tuo metu jis turėjo du telefonus. Kito telefono numerio nepamena. Kitą telefoną jis pametė jau po įvykio, Vokietijoje. Tai buvo telefonas su „Labas“ kortele. Po įvykio su A. M. nebendravo. Jam atrodo, kad nukentėjusiajam žinučių nesiuntė.

Nukentėjusysis A. M. teisme parodė, kad tą vakarą jis turėjo susitikti su A., išėjo anksčiau, prie laiptinės stovėjo vaikinas, rūkė, paprašė telefono paskambinti. Jis nedavė ir nuėjo, tačiau vyriškis ėjo iš paskos. Jiedu susimušė. Jis daužė vyrą, o šis jį. Paskui kažkaip jis buvo subadytas. Nuėjo pas B. G.. To vaikino atpažinti negalėtų, nes buvo su gobtuvu. Jis prašė nukentėjusiojo telefono, sakė, kad anksčiau telefoną buvo davęs, tačiau jis vaikinui atsakė, kad jo nepažįsta. Vaikinas ėjo iš paskos, griebė jį, tada jis pasisuko ir ėmė mušti. Tą dieną su A. Ž. tarėsi susitikti telefonu, nes A. Ž. jam buvo skolingas 10 eurų. Jis išėjo į lauką anksčiau. A. Ž. vadina vardu. Jis buvo šoke, subadytas. Negalėjo sakyti, kad tai padarė A. Ž.. Po įvykio nuėjo pas B. G., kuris gyvena prie darželio. Pas G. paliko savo striukę ir telefoną, paskui tą telefoną atgavo, žinučių, skambučių netikrino. Su kuo jį sužalojo nematė. Norėjo susisegti striukę ir pamatė, kad jo megztinis kruvinas. Civilinio ieškinio nereiškia. Nežino, kas tai padarė. Nepamena, ar po įvykio bendravo su A. Ž.. Tą dieną su A. Ž. buvo susiskambinę, jis paskambino, nežinia iš kokio telefono. Pažino jį iš balso. Turėjo susitikti prie J. Š. namų, kieme. Kaltinamąjį vadina vardu, kiti jį vadina „Ž.“. Jis kitų taip vadinamų asmenų nepažįsta. Tai buvo abipusės muštynės. Jis pirmas trenkė užpuolikui, užspaudė jį arkoje ir daužė, o vyriškis daužė jam į pilvą. Ten kitų žmonių nebuvo.

Liudytoja J. S. teisme nurodė, kad buvo vakaras, ji girdėjo triukšmą. Žiūrėjo filmą, buvo didelis triukšmas, pažiūrėjo pro langą, pamatė žmogaus siluetą su šviesia striuke. Matė tik žmogų, stovintį su šviesia striuke, paskui atvyko pareigūnai.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos J. S. parodymai, kuriuos ji patvirtino. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, nurodė, kad Nematė, kiek buvo vyrų, tačiau girdėjo triukšmą, kažką kalbant. Girdėjosi kažkokie balsai. Buvo kalbama pakeltais balsais.

Liudytoja J. S., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) namo pirmame aukšte. Jos buto langai yra prie „nišos“, jungiančios namus Nr. 12 ir Nr. 14, tačiau buto langai yra ne priešais nišą, o šone, t. y. išėjus į balkoną pačios nišos nesimato. 2017-02-23, apie 19.30 val., ji išgirdo triukšmą. Iš pradžių nesuprato, kad tai vyksta lauke, manė, jog per televizorių, todėl kas tai per triukšmas, net paaiškinti negali. Kai ji išėjo į balkoną, išgirdo triukšmą nišoje. Pokalbis vyko pakeltu tonu, bet ji nežino apie ką buvo šnekama, nes tik pažiūrėjusi jog triukšmas lauke, tuoj pat grįžo į kambarį. Ji nesiklausė apie ką šnekama ir, kas ten vyko, nežino. Prie nišos nėra jokio apšvietimo, vienu momentu tik pamatė, jog prie nišos stovi siluetas su šviesia striuke, pagal balsus suprato, kad šnekasi vyrai. Apie įvykį ji sužinojo, tik atvykus policijai (1 t., b. l. 59-61).

Liudytojas B. G. teisme nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, nukentėjusysis jo draugas. Tikslaus laiko neatsimena. Buvo vakaras, atėjo visas kruvinas A. M., jis iškvietė greitąją pagalbą. A. pasakė, kad jį netoli kažkas užpuolė. Nesakė, kas jį užpuolė, lygtai sakė, kad trys jaunuoliai Pas jį atėjo, nes užpuolimas įvyko netoli jo namų. Sakė, kad jį pripjovė ir dar vijosi, kol jis atsidūrė netoli liudytojo namų. Kokie nukentėjusiojo ir kaltinamojo santykiai jis nežino. Jam A. M. nesakė, kur ėjo, su kuo turėjo susitikti. A. M. pas jį buvo striukę palikęs, paskui pareigūnai ją paėmė, striukės neapžiūrinėjo, nežino, ar ten buvo kokie daiktai. Žino tai, kad A. Ž. Justiniškėse gyveno, bet nieko bendro su juo neturėjo. Kada jį paskutinį kartą matė, nežino. Jam A. M. sakė, kad j į nepažįstamas sužalojo. Nežino A. Ž. pravardės. Pats jį vadina A. Tą vakarą buvo blaivus, nežino, ką reiškia žodis „fantikas“.

Liudytojas B. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-02-23, apie 19.40 val., pas jį į namus atėjo A. M. ir pasakė, kad jį kažkas "pripjovė", subadė peiliu praėjime tarp Nr. 12 ir 14 namų. Jis pakėlė A. M. drabužius ir pamatė apie keturis dūrius į pilvo ir krūtinės sritį. Apie tai nedelsiant pranešė greitajai medicinos pagalbai ir toliau vykdė medikų nurodymus. Kol atvyko medikai A. M. daugiau nieko nekalbėjo, tačiau sąmonės nebuvo praradęs. Kas galėjo sužaloti A. M., nežino. Kai A. M. išvežė medikai, pas jį liko A. M. striukė ir mobiliojo ryšio telefonas Huawei (1 t., b. l. 49).

Liudytoja A. K. teisme parodė, kad salėje esančių asmenų nėra mačiusi. Atsimena tą vakarą, buvo tamsu. Ji išėjo parūkyti į balkoną ir išgirdo vyriškus balsus. Vyrai kalbėjo rusiškai, rėkė vienas ant kito. Sakė: „pasidalink fantikais“. Jai pasirodė įdomu. Paskui prasidėjo muštynės „bromoje“. Viskas truko apie 3 minutes. Vienas daugiau rėkė, prašė, kad pasidalinti, o kitas sakė: „atstok“. Pirmasis sakė, duoti bent pusę „fantiko“, o kitas dar kartą atsakė: „atstok“. Paskui prasidėjo muštynės bromoje. Ji viską matė iš balkono, iš trečio aukšto. Viską girdėjo aiškiai. Vėliau suprato, kas ten įvyko. Paskui viskas baigėsi, galvojo, kad apsiramino. Stumdėsi abu. Jie buvo plono kūno sudėjimo. Muštynių pabaigos nematė. Po kokių dviejų minučių pažiūrėjo – nieko nebevyko. Pamanė, kad viskas baigėsi. Vėliau atvažiavo policija ir ji viską sužinojo.

Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 53-54), A. K. juos patvirtino. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad vienas iš vyrų stovėjo labiau prie mano namo, jis nelabai matėsi. Ji labiau matė kitą vyrą, kuris mušėsi, taikė į galvą, buvo atstumtas, vėl pribėgo ir smūgiavo. Pirmasis – tai tas, kuris mušė, o kito nelabai matė. Muštynės pradssidėjo iš karto po pokalbio. „Fantikų“ prašė tas, kuris mušė pirmas. Ji matė du smūgius pirmojo žmogaus bei antrojo žmogaus atstūmimus. Mušimasis buvo jiems einant į bromą, o pačios muštynės vyko brome. Ji iš bromo girdėjo smūgius. Pirmasis, kuris prašė „fantikų“, smūgiavo antrajam. Girdėjo garsus, kurie buvo panašūs į čežėjimus, griuvimo garsų nebuvo.

Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-02-23 apie 19.30 val., ji išėjo į balkoną parūkyti. Sėdėjo balkone, rūkė, kai netrukus išgirdo kalbančius du vyriškius, kurie ėjo šalia namo takeliu. Jie abu šnekėjosi rusiškai ir vienas iš jų sako „tu su manimi pasidalinsi „fantiku“, o antrasis atsakė „Atstok“. Tada pirmasis vėl pasakė „aš su tavimi dalinausi, tai duok nors pusę“, o antrasis vėl atsakė „Atstok“. Tada jai pasidarė įdomu, nes pagal balsus suprato, kad šnekasi du suaugę vyrai, o šneka apie kažkokius „fantikus“ ir atsistojusi nuo kėdės balkone, pažiūrėjo pro langą. Ji gyvena trečiame aukšte, o balkonas yra įstiklintas, tad atsidariusi langą norėjo pažiūrėti kas tokie šneka, tačiau spėjo tik pamatyti, jog eina du vyriškiai, abu buvo apsirengę tamsiais rūbais, striukės buvo lyg „pūkinės“- išpūstos. Kaip jai pasirodė, abu vyriškiai atrodė panašiai, buvo vienodo ūgio ir kūno sudėjimo. Juos spėjo pamatyti tik iš nugaros, nes tuo metu kai išlindo pro langą pasižiūrėti, jie abu jau įėjo į „bromą“. Tuomet viskas vyko labai greitai. Ji spėjo pamatyti, kad vienas iš vyriškių sudavė kitam į veidą ir antrasis atstūmė pirmąjį. Pirmasis tada staiga puolė prie antrojo ir vėl užsimojo. Ar jis turėjo ką rankose, nematė, nes jie jau visiškai po to įėjo į „bromą“ ir matėsi tik šešėliai. Suprato, kad pirmasis suduoda antrajam smūgius, nes „bromoje“ gerai sklido garsas, o mušamasis net nesipriešino. Jai pasirodė keista, bet ji pagalvojo, kad kai jam trenkė pirmą kartą į veidą, jis galva trenkėsi į sieną ir tiesiog prarado orientaciją. Tuomet ji grįžo į kambarį, bet pagalvojusi, jog galbūt kuriam nors reiks pagalbos, vėl išėjo į balkoną, tačiau jau nieko nematė. „Bromoje“ buvo ramu, jokių šešėlių, jog ten kažkas būtų, nebuvo. Ji nematė kur jie nuėjo ir kas vyko toliau, tačiau netrukus atvyko į kiemą policija ir ji sužinojo, jog vienas iš vyriškių buvo sužalotas peiliu. (1 t., b. l. 53-55).

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2017-02-23, apie 19.30 val., jis nusprendė išeiti į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Išėjo iš laiptinės kalbėdamas telefonu ir lauke, netoli laiptinės pamatė stovintį vyriški, dėvintį gobtuvą ant galvos. Pastarasis paprašė telefono paskambinti ir jis priėjo prie šio vyriškio. Manė, kad jis koks nors pažįstamas, tačiau priėjęs prie jo pamatė, kad tai nepažįstamas ir atsakęs, kad neduos paskambinti, pradėjo eiti link namus jungiančios arkos, o šis vyriškis pradėjo sekti jį, vis aiškindamas, kad jau ne kartą buvo davęs telefoną paskambinti, o jis dabar neduoda. Tuomet šis vyriškis griebė jam už kapišono, matyt taip norėdamas sulaikyti, nes jis nestojo. Tada jis atsisuko į šį vyriškį, vyriškis paleido kapišoną ir jis vyriškiui sudavė apie 20 smūgių kumščiu į galvą, o vyriškis tuo metu taip pat jam pradėjo daužyti ranka į pilvą, į krūtinę. Jis net nesuprato, kad tas vyriškis jam šiuos smūgius suduoda ne kumščiu, o peiliu, nematė peilio. Jis nesuprato, kad yra subadytas. Vyriškis nubėgo. Tik po to pamatė, kad jo visas šonas yra kruvinas ir suprato, kad yra subadytas. Savo kūne išvis suskaičiavo 19 durtinių žaizdų. Kadangi buvo šoke, nesuprato ką daro ir pats greitosios pagalbos nekvietė, o nuėjo pas draugą B. G. ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Atvykę medikai jį išvežė į ligoninę, kur gydėsi savaitę. Civilinio ieškinio atsisako. Kas jį sužalojo nežino. A. Ž. jis pažįsta, tačiau su juo nebendrauja, jo telefono numerio neturi ir kada su juo matėsi paskutinį kartą, nežino. (T. 1, b. l. 22-24 ).

Liudytoja J. Š. parodė, kad pas ją kartais į svečius ateina draugas A. M., kurį pažįsta apie 10 metų. Paskutines dvi savaites su A. M. bendrauja kiekvieną dieną. 2017-02-23, apie 17.00 val., pas ją į svečius atėjo A. M. su kuriuo išgėrė arbatos ir kalbėjosi. Apie 19.30 val., A. M. nusprendė nueiti į parduotuvę "Maxima", esančią Dūkštų g. 1, Vilniuje. Ji liko namuose. Praėjus apie 20 min., jai paskambino A. M. ir pasakė, kad jį kažkas "pripjovė" ir jis šiuo metu yra pas draugą "B.". Pokalbio metu nieko daugiau nepavyko sužinoti. Kas jį galėjo sužaloti, nežino ir nieko neįtaria. (T. 1, b. l. 46).

Liudytoja A. T. parodė, kad 2017-02-23 ji buvo namuose, apie 19.30 val., jai į mobilųjį telefoną paskambino draugė J. Š.. Tačiau ji neatsiliepė ir paprastai J. Š. laukdavo kol ji jai perskambins, tačiau jai neatsiliepus, J. Š. vėl ir vėl skambinėjo, o galiausia atėjo pas ją į namus. Atėjusi, pradėjo prašyti eiti pas ją, nes jai baisu, todėl, kad subadė jos draugą A. M.. J. Š. nieko nesakė, kas subadė, kodėl. Išėjus iš namų su J. Š., jas sustabdė policijos darbuotojai, dirbę įvykio vietoje, užsirašė duomenis. (T. 1, b. l. 57).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra pėsčiųjų praėjimas (arka) tarp Musninkų g. 12 ir 14 gyvenamųjų namų, Vilniuje ir šalia esanti teritorija. Ant praėjimo grindinio (plytelių) aptiktos panašios į kraują dėmės. (T. 1, b. l. 7-13).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1246/2017 matyti, kad A. M. nustatytos durtinės- pjautinės žaizdos: krūtinėje – dvi dešinėje ir šešios žaizdos kairėje, iš kurių dvi kiauryminės, atsiveriančios į kairę krūtinplėvės ertmę; pilve – keturios kiauryminės su didžiosios taukinės, kasos, tuščiosios ir storosios žarnų sužalojimais; kairiame žaste. Nustatyti dešinės pusės VI, VII šonkaulių lūžiai.

Sužalojimai – žaizdos padarytos duriančiai- pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, galimai peiliu, dešinės pusės VI, VII šonkaulių lūžiai - kietu buku daiktu (daiktais).

Sužalojimai dėl durtinių pjautinių, kiauryminių kairės krūtinės ląstos ir pilvo sienos žaizdų su pilvo organų sužalojimu vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kitos žaizdos atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, šonkaulių lūžiai - nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą.

Žaizdos padarytos mažiausiai penkiolika trauminių poveikių, šonkaulių lūžiai - mažiausiai vienu (T. 1, b. l. 32-34).

Iš specialistės (teismo medikės) R. G. paaiškinimo matyti, kad A. M., remiantis VšĮ RVUL gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2017/4757 duomenimis, nustatyta aštuonios žaizdos krūtinėje, kurios padarytos aštuoniais trauminiais poveikiais, žaizda kairiame žaste - vienu trauminiu poveikiu, dešinės pusės šonkaulių lūžiai – mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Iš gydytojo pasisakymo: „žaizdos pilve, iš kurių keturios kiauryminės“, darytina išvadą, kad žaizdų yra daugiau nei keturios, t. y. mažiausiai penkios. Kadangi sužalojimų makromorfologiniai požymiai detaliau nėra aprašyti, darytina išvada, kad visos žaizdos padarytos neilgai trukus viena po kitos. Šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką, ribotą paviršių (T. 1, b. l. 63-64).

Iš 2017-09-25 specialisto išvados Nr. 140-(4239)-IS1-5906 matyti, kad ant peilio, kurį parodymų patikrinimo vietoje parodė A. Ž., rankenos žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR tinkami vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A. Ž. genotipu (T. 2, b. l 18-19).

Iš B. G. pateikto A. M. mobiliojo ryšio telefono „Huawei“ apžiūros protokolo matyti, kad 2017-02-23, 20.03 val., buvo gauta įeinanti SMS žinutė iš Nr. (duomenys neskelbtini), kurios turinys patvirtina įtariamojo ir nukentėjusiojo konflikto faktą (2 t., b. l. 26-35)

Iš A. Ž. priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ apžiūros protokolo matyti, kad telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus minėto IMEI priklausomybę nustatyta, kad į šį telefoną buvo įstatyta SIM kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini). (T. 2, b. l. 37-41, 42-47).

Iš 2017-03-27 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jo fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad A. M. mobiliojo ryšio abonento kontrolės metu buvo užfiksuotas 2017-03-15 pokalbis, kurio metu A. M. pasakojo savo sužalojimo aplinkybes ir įvardino sužalojimą padariusį asmenį, pravarde „Ž.“, kuris po įvykio pabėgo į Vokietiją (T. 2, b. l. 100-114).

Nors nukentėjusysis neigė, kad jį sužalojo būtent A. Ž., nurodydamas, kad tai padariusio vaikino nepažino, nes tas buvo su gobtuvu ant galvos, tačiau tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tą vakarą įvykio vietoje jis turėjo susitikti būtent su A. Ž., kurį pažįstami vadina „Ž.“. Kaltinamasis tą dieną jam skambino nežinia iš kokio telefono, jis A. Ž. pažino iš balso. Jiedu turėjo susitikti prie J. Š. namų, kieme, kad A. Ž. grąžintų skolą. Jis į susitikimą išėjo anksčiau. Prie laiptinės stovėjęs vaikinas, kurio neatpažino, nes tas buvo su gobtuvu, paprašė telefono paskambinti, papriekaištavo jam, kodėl neduoda, juk visada duodavo, tačiau jis nedavė ir nuėjo, bet tas vaikinas ėjo iš paskos, griebė nukentėjusįjį, o jis atsisukęs sudavė smūgį užpuolikui ranka į veidą. Jiedu susimušė: jis daužė vyrą, prispaudęs prie sienos, o šis jį daužė į pilvą. Tai buvo abipusės muštynės, suduodami abipusiai smūgiai. Nukentėjusysis parklupo, nes buvo neblaivus, be to buvo šlapia, o vyras pabėgo. Po įvykio nuėjo pas savo draugą B. G., kuris gyvena prie darželio. Norėjo susisegti striukę ir pamatė, kad jo megztinis kruvinas. Su kuo jį sužalojo, nematė. Pas B. G. paliko savo striukę ir mobiliojo ryšio telefoną, paskui tą telefoną atgavo, žinučių, skambučių netikrino. Nepamena, ar po įvykio bendravo su A. Ž.. Kas jį sužalojo, nežino.