Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos įmonei atlyginimo, tretieji asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas buvo vienintelis BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, nevykdė tiesioginių įmonės vadovo pareigų, nesiėmė jokių veiksmų, kad metinės finansinės ataskaitos būtų teikiamos sistemingai, jis nepateikė finansinių atskaitomybių už 2015; 2017; 2018 metų įmonės veiklos laikotarpį. Kaip įmonės vadovas ir savininkas atsakovas A. B., žinodamas apie blogą įmonės finansinę padėtį, nevykdė pareigos nustatytos Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – IBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nevykdė 2019-01-21 Klaipėdos apygardos teismo nutarties įpareigojimo per 15 dienų nuo nutarties įsigaliojimo termino (2019-02-01) perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, neteikė metinių finansinių atskaitomybių Registro tvarkytojui, slėpė tikrąją įmonės finansinę padėtį, ir įmonės turtą. Ieškovė remiantis turima dokumentacija paskaičiavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto neturėjo, o jos turtą sudarė trumpalaikis turtas, susidedantis iš „atsargų“ kurių vertė – 2343 Eur, per vienerius metus gautinų sumų – 298 Eur ir pinigų ir pinigų ekvivalentų – 3164 Eur, iš viso įmonėje priskaičiuota nuosavo kapitalo už 3164 Eur. Šią sumą ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovo.

Trečiųjų asmenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, gauti atsiliepimai, kuriuose tretieji asmenys prašo tenkinti ieškinį ir nagrinėti bylą jų atstovams nedalyvaujant.

Ieškinys atsakovui įteiktas asmeniškai, atsakovo atsiliepimas į ieškinį negautas. Ieškovo atstovė prašo priimti sprendimą už akių, sprendimas už akių priimtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre įregistruota 2012-08-08, finansinės atskaitomybės dokumentai (metinė finansinė atskaitomybė ir aiškinamieji raštai) juridinių asmenų registrų tvarkytojui buvo teikiama tik už 2012; 2013; 2014; 2016.

2016-08-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas atsakovas A. B..

2019-01-21 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB2-808-513/2019 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta V. V..

2019-04-08 Klaipėdos apygardos teismas, nutartimi pripažindamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje pareikšti kreditoriniai reikalavimai yra pagrįsti ir tvirtintini, patvirtino bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, o būtent Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos – 2339,26 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui – 582,68 Eur. Bankroto procedūros metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto neturėjo, o jos turtą sudarė trumpalaikis turtas, susidedantis iš „atsargų“ kurių vertė – 2343 Eur, per vienerius metus gautinų sumų – 298 Eur ir pinigų ir pinigų ekvivalentų – 3164 Eur, iš viso įmonėje priskaičiuota nuosavo kapitalo už 3164 Eur.

Juridinio asmens dalyvio (akcininko, dalininko) civilinę atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalis; juridinio asmens vadovo (valdymo organo) civilinę atsakomybę reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 7 dalis. Šių asmenų civilinė atsakomybė atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, kvalifikuojant akcininkų ir vadovų atsakomybės konkurencijos atvejus, reikia nustatyti, ar žala kilo pažeidus vadovo pareigas (CK 2.87 straipsnis) ar akcininko pareigą nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.50 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Akcininkui, nevykdžiusiam bendrovės valdymo funkcijos, atsakomybė kyla, jei teismas konstatuoja, kad jis pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai. Atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Jei akcininkas de jure arba de facto vykdė įmonės valdymo funkciją, atsakomybė jam kyla kaip bendrovės vadovui pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015). Taigi priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir atsakomybės teisinio pagrindo juridinio asmens dalyviui civilinė atsakomybė gali kilti tiek kaip dalyviui pagal CK 2.50 straipsnį, tiek kaip vadovui pagal CK 2.87 straipsnį.

Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016, 42 punktas).

Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši pareiga įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis) kaip įmonės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal galiojusią ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies redakciją, pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei buvo nustatyta vadovui ir įmonės savininkui (savininkams), kuriais buvo laikomi įmonės dalyvis (dalyviai), t. y. akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam (kuriems) priklausančios akcijos suteikė ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualiosios įmonės savininkas, dalininkas (dalininkai), narys (nariai) ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalis). Atsakovas A. B. nuo 2016-08-05 būdamas įmonės vienasmeniu savininku bei vadovu, tik vieną kartą – t.y. 2017-05-07 pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus, nuo to laiko jis tokių dokumentų nebeteikė. 2017-04-20 sudaryto finansinių ataskaitų sutrumpinto balanso pagrindu (el. b. l. 15-16) nustatyta, kad balanso sudarymo dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai sudarė 3164 Eur. Prastėjant įmonės veiklai, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų įmonės gelbėjimui, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, nevykdė teismo nutarties perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, todėl jo kaltė dėl įmonei padarytos žalos teismo nuomone laikytina įrodyta.

CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys) ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvės, veiklą.

Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę saisto pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai.

Atsakovas savo, kaip vadovo prievolę pažeidė, sudarė sąlygas dėl ko jo vadovaujama įmonė pasidarė nemoki, dėl jo kaltės (neveikimo) atsirado žala įmonei, todėl ši žala iš atsakovo priteistina ieškovei (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 71 Eur žyminio mokesčio 1,66 Eur pašto išlaidų, priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-287 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai ir priimti sprendimą už akių.

Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3164,00 Eur žalos atlyginimo, nuo priteistos sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas: 302835728.

Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 72,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas A. B. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas sprendimą per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali apskųsti apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.