Marijampolės apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių taikymo, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, 2017 m. kovo 8 d. nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 straipsnio 2 dalį byloje Nr. 01-1-01104-17, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu kaltininkui V. S. susitaikius su nukentėjusiuoju, 2017 m. gruodžio 11 d. ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-1-29912-17, kurioje V. S. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį perduota Šakių rajono apylinkės teismui, būdamas asmeniu, kuriam taikytinos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 236 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2016 m. liepos 25 d. apie 17 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), inscenizavo vagystę – išmėtydamas savo bute keletą daiktų ir 2016 m. liepos 26 d. 3.35 val. paskambinęs į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, policijos pareigūnams melagingai pranešė apie žinomai nebūtą vagystę, tai yra, jog 2016 m. liepos 26 d. pastebėjo, kad iš buto Šaulių g. 2-22, Šakiuose pagrobti pinigai, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straispnio 2 dalį, bei 2016 m. liepos 27 d., AB „Swedbank P&C Incurance AS“ Lietuvos filialui Pranešime apie turto draudimo įvykį melagingai nurodė, kad 2017 m. liepos 24 d. apie 2.45 val. pastebėjo, kad išlaužus durų spyną buvo įsibrauta į jo butą Šaulių g. 2-22, Šakių mieste, iš kur pavogti pinigai – 1280 Eur, 500 JAV dolerių, odinė striukė bei jam priklausančio automobilio Audi A3, kurio valstybinis numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini) rakteliai ir dokumentai, tokiu būdu draudimo bendrovės AB „Swedbank P&C Incurance AS“ Lietuvos filialui 2016 m. rugsėjo 28 d. jam į “Swedbank” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 833,42 Eur kaip žalos atlyginimą, iš „Swedbank P&C Incurance AS“ apgaule įgijo 833,42 Eur, padarydamas “Swedbank P&C Incurance AS“ Lietuvos filialui 833,42 turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad įstatymo uždraustas veikas padarė V. S., patvirtina teismo posėdžio metu ištirti įrodymai:

teisiamajame posėdyje balsu perskaityti 2017 m. kovo 15 d. įtariamuoju apklausto ir posėdyje dėl svarbių priežasčių nedalyvaujančio V. S. parodymai, kur jis nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2016 m. vasarą turėjo finansinių problemų, todėl sugalvojo apdrausti savo turtą – butą, (duomenys neskelbtini), inscenizuoti vagystę iš buto, apie tai melagingai pranešti policijai, o po to iš draudimo kompanijos gauti draudimo išmoką. Todėl 2016 m. liepos mėnesį, tikslios dienos nepamena, jis imitavo savo bute vagystę – išvertė seifuką iš spintelės, išardė, išlaužė seifuko spynelę. Tą pačią dieną, apie 17-18 val., išvažiavo į Kauną pas draugą. Tai padarė, norėdamas užsitikrinti savo alibi. Buto durų spynos net nereikėjo gadinti, ji jau buvo sugadinta – atidaroma su bet kuo. Pasisvečiavęs pas draugą iki vėlumos, į namus grįžo nakties metu. Kiek buvo valandų nepamena, bet draugui jį palikus prie namo ir išvažiavus, jis iš savo buto, iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino į policiją ir pasakė, kad rado išplėštą, apvogtą savo butą. Atvažiavę policijos pareigūnai įvykį įformino. Jau sekančią dieną, tikslios datos nepamena, bet buvo, kaip jau sakė 2016 m. liepos mėnuo, jis kreipėsi į "Swedbanko" draudimą, melagingai nurodė apie įsibrovimą ir apvogtą butą. Ką tiksliai rašė pranešime draudimo bendrovei – nepamena, žino, kad nurodė, kad iš jo buto yra pavogti pinigai, odinė striukė, automobilio ir dokumentai. Kada buvo apdraudęs turtą nepamena, bet tai padarė kelios dienos, ar savaitės iki vagystės inscenizavimo, tikslios datos nepamena. 2017 m. rugsėjo mėnesyje iš draudimo bendrovės gavo pervedimą – žalos atlyginimą, taip jis sukčiaudamas pasisavino ”Swedbanko” draudimo bendrovės pinigus – 833,42 Eur sumą. Melagingai pranešdamas policijai apie tariamą nusikaltimą – vagystę, buvo vartojęs alkoholio, šiek tiek apsvaigęs jautėsi (1 t., b. l. 146; 150);

liudytoja L. T., Šakių rajono savivaldybės administracijos Šakių seniūnijos socialinio darbo organizatorė, parodė, kad V. S. pažįsta dėl savo atliekamo darbo pobūdžio. Nuo 2011 m., kada V. S. atvyko gyventi į Šakius ir deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), keletą kartų per metus jis apsilanko seniūnijoje dėl dalinio kompensavimo už buto šildymą prašymų pateikimo. Niekada nepastebėta, kad jis būtų pavojingas ar neadekvatus. Gyvena vienas, nedirba. Liudytoja dirba toje teritorijoje pati, keisdamasi su dar viena kolege. Jei teismo bus nutarta V. S. skirti ambulatorinį gydymą, seniūnija turės tai omenyje ir esant reikalui derins galimus veiksmus su UAB “Šakių psichikos sveikatos centro” socialine darbuotoja (2 t., b. l. 62);

2016 m. liepos 26 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, foto kortelė prie protokolo, iš kurių matyti, kad įtariamasis V. S. 2016 m. liepos 26 d. kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pareigūnus melagingai pranešdamas apie neva pastebėtą patekimą į jo butą, (duomenys neskelbtini), Šakiai ir neva iš jo įvykdytą pinigų, automobilio Audi A3, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) raktelių ir dokumentų vagystę, nurodydamas, kad jo butas ir turtas yra draustas draudimo bendrovėje "Swedbank P&C Insurance AS"; apžiūrėta įvykio vieta – V. S. butas, kuomet nebuvo užfiksuota įsibrovimo į butą požymių – nepažeista, be jokių sugadinimo ar laužimo pėdsakų buto durų įleidžiama spyna. Bute įvykio vietos apžiūros metu tvarkinga – visame bute suverstų, išmėtytų daiktų nebuvo, tik atidarytos vienos konkrečios spintelės durelės, kurioje buvo laikomi dingę minimi daiktai ir ant grindų guli atsegta ir tuščia vyriška rankinė, netoli jos ant grindų padėta metalinė dėžutė atidarytu dangčiu, kuriose, pasak V. S., buvo pinigai ir automobilio dokumentai, rakteliai (1 t., b. l. 21-23; 24-29);

2016 m. liepos 26 d. Policijos registruojamų įvykių registro duomenys, kuriuose užfiksuotas 2016 m. liepos 26 d. 03.35 val. V. S. pranešimas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojui, jog pastebėjo, kad iš jo buto dingo pinigai (1 t, b. l. 33);

2017 m. vasario 1 d. "Swedbank" AB pateikti V. S. banko sąskaitų išrašai, kuriuose matoma, kad V. S. melagingai pranešdamas apie vagystę iš jo buto turėjo finansinių sunkumų, 2016 m. liepos 14 d. – 2016 m. rugpjūčio 16 d. sąskaitų išrašuose matyti, kad V. S. paėmęs 900 Eur paskolą, kuri tuojau pat per kelis kartus išgryninta, o piniginių lėšų įnašų į sąskaitą dengiant paskolą nedaryta (1 t., b. l. 61; 62; 63);

2017 m. kovo 7 d. „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialo pateikta 2016 m. liepos 27 d. Pranešimo apie turto draudimo įvykį kopija, kurioje matoma, kad V. S., kaip pranešėjas, kreipėsi į „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, pranešdamas, kad 2016 m. liepos 24 d. apie 2.45 val. grįžęs į namus pastebėjo išlaužtą buto durų spyną, bute pasigedo pinigų, lėktuvo bilieto, automobilio dokumentų ir raktelių (1 t., b. l. 92-93);

2017 m kovo 7 d. „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialo pateikta 2016 m. liepos 11 d. Gyventojų draudimo liudijimo (poliso) Nr. GTD17451816 (identifikacinis Nr. 10038915636) kopija, kurioje matyti, kad įtariamasis V. S. namų turtą apdraudė prieš pat tariamą vagystę – 2016 m. liepos 11 d. (1 t., b. l. 94);

2017 m. kovo 7 d. „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialo pateikta Mokėjimo nurodymo Nr. 38927 kopija, kuri patvirtina „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialo pinigų – 833,42 Eur pervedimą 2016 m. birželio 8 d. į V. S.„Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 100);

civilinis ieškovas „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialas reiškia V. S. 833,42 Eur turtinės žalos civilinį ieškinį nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti (1 t., b. l. 91-101).

Iš Administracinių teisės pažeidimų registro duomenų apie galiojančias nuobaudas matyti, kad V. S. baustas 7 kartus: 1) 2016 m. gegužės 12 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 124 straipsnio 5 dalį paskirta nuobauda – 86 Eur bauda; 2) 2016 m. gegužės 12 d. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda – 28 Eur bauda; 3) 2016 m. spalio 20 d. pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – 10 Eur bauda; 4) 2016 m. lapkričio 23 d. pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda – 86 Eur bauda; 5) 2016 m. gruodžio 22 d. pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda 100 Eur bauda; 6) 2017 m, vasario 3 d. pagal ATPK 50³ str. paskirta nuobauda – 14 Eur bauda; 7) 2017 m. sausio 3 dalį pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 1 d. paskirta nuobauda – įspėjimas (1 t., b. l. 164-166).

Iš gyvenamosios vietos seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 4 d charakteristikos (1 t., b. l. 168) matyti, kad V. S. iš esmės charakterizuojamas neutraliai, yra išsiskyręs, pensininkas, nedirbantis, turi nęįgalumo grupę, kreipėsi į seniūniją dėl dalies kompensavimo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymą. Seniūnija iš gyventojų jokių nusiskundimų nėra gavusi.

Iš UAB “Šakių psichikos sveikatos centras” 2017 m. vasario 15 d. pažymos (1 t., b. l. 169) matyti, kad V. S. yra gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje.

Iš neįgaliojo pažymėjimo, Darbingumo lygio pažymos ir Išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (1 t., b. l. 170-171; 173) matyti, kad V. S. nustatytas 40 procentų darbingumas neterminuotam laikotarpiui.

V. S. psichinės sveikatos būklę nusikaltimų padarymo ir ekspertizės atlikimo metu patvirtina byloje esantis 2017 m. rugsėjo 25 d. Valstybinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-67/2017, kuriame nurodyta, kad nors ir nėra objektyvių medicininių duomenų apie kaltinamojo psichikos būseną 2016 m. liepos 25 d. laikui, komisija mano, jog V. S. nusikaltimų padarymo metu dėl jam konstatuoto bipolinio afektinio sutrikimo, manijos be psichozės simptomų galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu V. S. konstatuojamas bipolinis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų, V. S. savo veiksmų nesupranta ir negali jų valdyti, yra socialiai pavojingas, todėl jam reikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – ambulatorinį priverstinį gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Su V. S. dėl jo psichikos būsenos negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teisme, atlikti bausmės (2 t., b. l. 21-26).

Iš teismo psichiatrės ekspertės N. Mačiūnienės paaiškinimų matyti, kad ekspertė ekspertizės išvadą palaiko. Įvertinus visus duomenis komisijos buvo nustatyta, kad V. S. nusikaltimų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nors ir buvo jam konstatuoti bipolinis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų ir nebuvo pakankamai medicininių duomenų tokiai išvadai padaryti – V. S. ilgą laiką nesigydė, nevartojo vaistų. Tačiau praėjus nemažai laiko nuo nusikaltimų padarymo, V. S. psichinė būsena, komisijos manymu, pablogėjo ir komisija, išanalizavusi visą pateiktą medžiagą, bendravimo su V. S. patirtį, nusprendė, kad jis ekpsertizės darymo laikui negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Kaltinamasis kalbėjo apie save ir padarytus nusikaltimus kaip apie trečią asmenį, tarsi jo tai neliestų. Nurodo, kad gailisi dėl padarytų nuskaltimų, tačiau tai formalus, paviršutiniškas vertinimas ir bausmė, paskirta tokiam asmeniui, neatliktų savo paskirties, nes jis tinkamai jos ir nesuvoktų. Mano, kad šiuo metu V. S. turėtų pakakti priverstinio ambulatorinio gydymo, kadangi jis, būdamas socialiai pavojingas, nėra pavojingas fiziškai jį supantiems žmonėms dėl galimai agresyvaus elgesio iš V. S. pusės. Svarbu, kad jis vartotų reikiamus vaistus, nes ilgą laiką jų buvo nevartojęs. Ekspertų buvo padaryta išvada, jog su V. S. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teisme, negali atlikti bausmės (2 t., b. l. 62).

Ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad V. S., ne tik po nusikalstamų veikų padarymo ir šiuo metu, tačiau ir nusikalstamų veikų darymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl yra pripažįstamas nepakaltinamu. BK 17 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą užpadarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos poveikio priemones.

Teismas vertina, kad V. S. veiksmuose yra jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 236 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėtys, kadangi V. S. 2016 m. liepos 25 d. apie 17 val. savo bute inscenizavo vagystę – išmėtydamas jame keletą daiktų ir 2016 m. liepos 26 d. 3.35 val. paskambino į RPK kur policijos pareigūnams melagingai pranešė apie žinomai nebūtą vagystę, tai yra, jog 2016 m. liepos 26 d. pastebėjęs, kad iš jo buto pagrobti pinigai, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straispnio 2 dalį; bei 2016 m. liepos 27 d. AB „Swedbank P&C Incurance AS“ Lietuvos filialui Pranešime apie turto draudimo įvykį melagingai nurodė, kad 2017 m. liepos 24 d. apie 2.45 val. pastebėjo, kad išlaužus durų spyną buvo įsibrauta į jo butą, iš kurio pavogti pinigai – 1280 Eur, 500 JAV dolerių, odinė striukė bei jam priklausančio automobilio Audi A3, kurio valstybinis numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini) rakteliai ir dokumentai, tokiu būdu draudimo bendrovės AB „Swedbank P&C Incurance AS“ Lietuvos filialas 2016 m. rugsėjo 28 d. jam į “Swedbank” sąskaitą pervedė 833,42 Eur kaip žalos atlyginimą – taip V. S. iš „Swedbank P&C Incurance AS“ apgaule įgijo 833,42 Eur, padarydamas “Swedbank P&C Incurance AS“ Lietuvos filialui 833,42 turtinę žalą

Atsižvelgdamas į tai, kad V. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, atitinkančias BK 236 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimų sudėtis, į tai, kad nusikaltimų padarymo metu ir šiuo metu serga psichikos sutrikimais – bipoliniu afektiniu sutrikimu, manija be psichozės simptomų, dėl ko negalėjo ir negali suvokti ir valdyti savo veiksmų ir yra laikytinas socialiai pavojingu, į psichiatrijos specialistų komisijos rekomendacijas, į ekspertės išvadą teisiamajame posėdyje – teismas konstatuoja, kad V. S. būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę.

Teismas vertina, kad ekspertų komisija, konstatavusi V. S. analogiškus psichikos sutrikimus ne tik ekspertizės atlikimo, bet ir nusikaltimų darymo metu, tačiau iš esmės ne medicininių dokumentų pagrindu nutarusi, kad vienu atveju jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti (nusikalstamų veikų darymo metu), o jau po nusikaltimų padarymo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti negali, iš esmės pablogina V. S. veiksmų teisinę padėtį abejotinu pagrindu. Tokiais atvejais, kaip kaltinamasis nusikaltimo darymo metu ar po jo padarymo pripažįstamas galėjęs suprasti ir valdyti savo veiksmus, BPK 403 straipsnis skirtingai reglamentuoja ir priverčiamųjų medicininių priemonių taikymą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Visos abejonės nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vertinamos kaltinamojo naudai – kertinis baudžiamojo proceso principas. Kadangi nei ekspertų komisija akte, nei ekspertė teisiamajame posėdyje nesvarstė ir nepasisakė šiuo aspektu, teismas sprendžia, jog ekspertams akte taip atsakius į pirmą jiems pateiktą klausimą, jų tik manytina nuomonė apie V. S. galimybę suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, visos baudžiamosios bylos duomenų kontekste teismo negali būti įvertinta kaip kategoriška. Teismas sprendžia, kad V. S. ne tik ekspertizės jam atlikimo laikotarpiu, bet ir darydamas BK uždraustas veikas dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Teismas atkreipia dėmesį, kad V. S. psichinių ligų pobūdis nėra laikino pobūdžio, jos trunka jau ilgą laiką ir jų negydant turi tendenciją gilėti. Teismas sutinka su ekspertų nuomone, jog šiuo metu pagal V. S. ligos pobūdį jam taikyti tinkamiausia iš įstatyme numatytų priemonių – priverstinis ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Baudžiamojoje byloje civilinio ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančiam per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, V. S. reiškiamas 833,42 Eur civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. S., kuris būdamas nepakaltinamu padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 236 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir šiuo metu yra nepakaltinamas, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš V. S. civiliniam ieškovui „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančiam per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, 833,42 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus 42 centus) nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus. Nutartį turi teisę apskųsti proceso dalyviai, taip pat V. S. šeimos nariai ar artimieji giminaičiai.