Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2018-04-13 · Civilinė byla Nr. e2-1708-589/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-13
Bylos Nr.
e2-1708-589/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00177-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „4finance“
Atsakovas
L. K.
Advokatai
Jonas Povilionis
Civilinė byla Nr. e2-1708-589/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00177-2018-9

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.29.3, 3.2.6.1

(S)PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 13 d.

PanevėžysPanevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė,sekretoriaujant Vilmai Bučaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ atstovui Zigmantui Poviloniui,

dalyvaujant atsakovės L. K. atstovui advokato padėjėjui Jonui Povilioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovei L. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 215,40 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą, 39,51 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir kitas išlaidas, kurių detalizaciją ir pagrindžiančius dokumentus pateiks iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. „PayPost“ klientų aptarnavimo skyriuje su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovei buvo suteiktas 300,00 Eur kreditas 90 dienų terminui su 114.37 procento dydžio metine palūkanų norma. Atsakovė kreditą turėjo grąžinti 2015 m. gruodžio 22 d., tačiau remiantis minėtos sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 papunkčiu, pratęsė skolos grąžinimo terminą iki 2016 m. lapkričio 13 d. Atsakovė savo prievolių tinkamai nevykdė, sutartyje nustatytu laiku ir tvarka kredito negrąžino, grąžino tik dalį kredito, todėl susidarė 215,40 Eur kredito įsiskolinimas. Kadangi skolos grąžinimo terminą atsakovė pratęsė vėluodama, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.874 straipsnio 1 dalį ir sutarties 7.1. papunktį, nuo 2015 m. spalio 24 d. iki 2017 m. birželio 19 d. atsakovė privalo sumokėti ir sutartyje nustatytą metinę palūkanų normą (114.20 procento), skaičiuotiną ne tik nuo negrąžintos kredito sumos, bet ir nuo priskaičiuotų palūkanų. Todėl iš viso pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 39,51 Eur palūkanų sumą už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį ir sutarties 7.1. papunktį apskaičiuota ir prašoma priteisti palūkanų suma iš esmės atitinka minimalius ieškovės nuostolius, patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovės negrąžinto kredito ir palūkanų sumos. Ši suma yra laikytina ir minimaliais ieškovės nuostoliais pagal CK 6.261 straipsnio nuostatas, kompensuojanti tuos praradimus, kuriuos ieškovė patyrė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Atsakovė nėra informavusi apie jokias atsakomybę lengvinančias ar nuo jos atleidžiančias aplinkybes. Šiuo atveju, šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 4.4. papunktis numato, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo atsakovui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas ieškovei, t. y. iki visiško prievolės įvykdymo. Dėl šios priežasties, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir sutarties 4.4. papunkčiu, ieškovė prašo iš atsakovės priteisti ir procesines palūkanas – 5 procentų dydžio per metus už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovės atstovas teismo posėdyje prašė teismo ieškinį tenkinti dalyje dėl 215,40 Eur pagrindinės kredito sumos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur žyminio mokesčio priteisimo, nurodė, kad nuo likusios ieškinio dalies – 39,51 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, ieškovė atsisako. Papildomai paaiškino, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 papunktyje yra numatyta teisė pratęsti kredito grąžinimo terminą. Atsakovė šia teise pasinaudojo 10 kartų, pratęsdama kredito grąžinimo terminą iki 2016 m. lapkričio 13 d. Sutarties šalys privalo griežtai laikytis sutartimi nustatytų įsipareigojimų ir vykdyti juos tiksliai šalių sutartu būdu. Sutartyje nebuvo numatyta galimybė kreditą grąžinti dalimis, taigi atsakovė kreditą turėjo grąžinti visą, todėl atsakovės atlikti mokėjimai buvo įskaityti kaip kredito gražinimo termino pratęsimo mokesčiai ir negalėjo būti įskaityti kredito dengimui. Tame pat sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 papunktyje numatyta kredito davėjo teisė atsisakyti pratęsti terminą, todėl paskutinės trys atsakovės atliktos įmokos buvo įskaitytos kredito grąžinimui. Atsakovė apie artėjantį kredito grąžinimo terminą bei galimybę jį pratęsti kiekvieną kartą buvo informuojama, siunčiant trumpąsias žinutes sutarties sudarymo metu atsakovės nurodytu telefono numeriu. Jose buvo nurodoma tiek grąžintino kredito suma, tiek pratęsimo mokesčio suma.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti, atmetus ieškinį, sumažinti palūkanų normą iki 18,25 procento dydžio, už piktnaudžiavimą, pareiškus nepagrįstą ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsniu, paskirti ieškovei maksimalią baudą ir 50 procentų šios baudos skirti jai kaip kompensaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes jai buvo suteiktas 300,00 Eur kreditas, o ji gražino 426,81 Eur. Ieškovė dar praeitais metais buvo pateikusi pareiškimą teismui dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau ji surašė prieštaravimus ir teismas panaikino išduotą teismo įsakymą. Toje byloje ieškovei tereikėjo primokėti trūkstamą žyminį mokestį ir pateikti kitus dokumentus, tačiau ieškovė to nepadarė, nes prieštaravime ji nurodė, kad bylą ves per advokato padėjėją. Ieškovė paprasčiausiai tikisi, kad ji nepareikš atsiliepimo ir posėdyje nedalyvaus, todėl teismui beliks tik priteisti prašomą nepagrįstą skolą ir palūkanas. Taip pat paaiškino, jog kreditą tvarkingai išmokėjo, iš viso atliko penkiolika mokėjimų: iš jų dvylika kartų mokėjo po 28,45 Eur (viso 341,40 Eur) ir tris kartus po 28,47 Eur (viso 85,41 Eur). Ji pasiskolino 300,00 Eur ir kita sutartimi pratęsė mokėjimus, todėl per metus su trupučiu visą skolą grąžino. Atsakovė visiškai nesutinka su palūkanų, kurias skaičiuoja ieškovė, norma. Motyvuoja tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalį, valstybė gina vartotojo interesus, tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai taip pat įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovei) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, bei į tai, kad šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, akivaizdu, jog prašomos priteisti 114,37 ir 114,20 procento dydžio sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, šitokiu būdu yra pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra ir ekonomiškai silpnesnės sutarties pusės – vartotojo – teisės ir interesai, todėl mažintinos iki 0,05 procento per dieną dydžio, kurios sudaro 18,25 procento dydį per metus (0,05 procento × 365 dienos) (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali sumažinti netesybas – jeigu jos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, mano, kad palūkanų procentai yra aiškiai per dideli. Atsakovė kreditą paėmė 2015 metų rugsėjo mėnesį, o įmokoms mokėti prievolė atsirado spalio mėnesį. Visą skolą, kuri turėjo sudaryti 425,00 Eur, atsakovė gražino 2017 m. kovo 15 d., ieškovės pinigais naudojosi lygiai 500 dienų (300,00 Eur (kredito suma) + 125,00 Eur (palūkanos), (500 (dienų skaičius) x 0,05 procento (VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas dydis) = 125,00 Eur). Taigi, įstatymu nustatytas palūkanas atsakovė gražino kartu su skola, todėl ji neskolinga ieškovei. Kadangi visą skolą ir palūkanas ji grąžino, ieškinys pareikštas be pagrindo. Ieškovė jau antrą kartą kreipiasi į teismą dėl tos pačios sumos – 2017 m. spalio 3 d. civilinėje byloje Nr. eL2-7680-452/2017 teismas nutartimi panaikino teismo įsakymą dėl tos pačios 215,40 Eur neva negražinto kredito. Greitųjų kreditų bendrovės labai dažnai piktnaudžiauja teise, todėl vadovaujantis CPK 95 straipsniu, teismo prašė skirti ieškovei baudą už nesąžiningai pareikštą ieškinį, nes ji jau visą skolą sumokėjo, o ieškovė reikalauja priteisti beveik visą pasiskolintą sumą.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė atsakovės kreditingumo nevertino – nebuvo užklausti viešieji registrai. Atsakovei negalėjo būti suteiktas kreditas, kadangi atsakovės šeimoje auga 4 nepilnamečiai vaikai, atsakovė gauna tik minimalų atlyginimą, o atsakovės sutuoktinis yra neįgalus, jo pajamos taip pat sudaro apie 200,00 Eur per mėnesį. Be to, atsakovei ir jos sutuoktiniui jau buvo suteikta po du kreditus. Taip pat nurodė, jog sutartį atsakovė galbūt ir pasirašė, pranešimai jai gal ir buvo siųsti, tačiau atsakovė dėl termino pratęsimo bei pratęsimo mokesčio nebuvo supažindinta, Sutarties bendrųjų sąlygų ji nematė. Kadangi sutartis nutraukta, jos revizuoti nėra galimybės. Nėra galimybės ginčyti ir netinkamo mokumo įvertinimo, nes sutartiniai santykiai jau pasibaigę. Tačiau teismas, vykdydamas teisingumą, turi taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnį, ginti vartotojų teises, taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuria buvo apginti silpnesniosios šalies interesai, taikyti Lietuvos banko priežiūros tarnybos medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys 2015 m. rugsėjo 23 d. AB Lietuvos paštas „PayPost“ klientų aptarnavimo skyriuje sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 660646001 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 300,00 Eur kreditas 90 dienų terminui su 114.37 procento dydžio vartojimo kredito metine palūkanų norma ir 114.20 procento bendra kredito kainos metine norma. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kredito sumą bei sumokėti palūkanas griežtai laikydamasi Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyto kredito grąžinimo grafiko. Atsakovė kreditą turėjo grąžinti 2015 m. gruodžio 22 d., tačiau remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 3.7. papunkčiu, ji pratęsė kredito grąžinimo terminą iki 2016 m. lapkričio 13 d. Atsakovė paskutinę įmoką atliko 2017 m. kovo 15 d. ir daugiau nebemokėjo, taigi nesilaikė minėto kredito grąžinimo grafiko, todėl ieškovė 2017 m. birželio 12 d. vienašališkai nutraukė Sutartį, vadovaudamasi VKĮ 19 straipsniu. Kadangi atsakovė sumokėjo 56,40 Eur palūkanas bei grąžino 84,60 Eur dydžio kredito dalį, šiuo metu jos skola ieškovei sudaro 215,40 Eur, kuriuos ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.

Atsakovė nesutikimą su ieškovės pareikštais reikalavimais grindžia tuo, kad visą kreditą ir palūkanas ji grąžino, sumokėjo ieškovei iš viso 426,81 Eur, o su sutarties sąlygomis, nustatančiomis kredito grąžinimo termino pratęsimo bei pratęsimo mokesčio nuostatas, nebuvo supažindinta, kadangi Sutarties bendrųjų sąlygų ji nematė. Su tokiais atsakovės argumentais teismas nesutinka.

Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl kiekviena iš šalių privalo griežtai laikytis sutartimi nustatytų įsipareigojimų ir vykdyti juos tiksliai šalių sutartu būdu (CK 6.189 straipsnis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

Sutarties bendrųjų sąlygų 3.7. papunktis numato kredito gavėjo teisę pratęsti kredito ir/ar palūkanų grąžinimo terminą 30 (trisdešimčiai) dienų pagal tinklalapyje https://www.smscredit.lt/ ar kredito davėjo išrašytoje sąskaitoje pateiktus nurodymus. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 3.10. papunktį, pasibaigus kredito ir palūkanų pratęsimo terminui kredito gavėjas gali savo pasirinkimu arba grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas, arba ta pačia tvarka ir sąlygomis pakartotinai pratęsti kredito ir palūkanų grąžinimo terminą. Sutarties bendrųjų sąlygų 3.5. papunktis numato, kad kredito gavėjas mokėjimo pavedimo paskirtyje privalo aiškiai nurodyti mokėjimo paskirtį (pvz. sąskaitos numeris, kredito numeris, paskirtis žodžiais ar pan.). Nenurodžius arba neaiškiai nurodžius mokėjimo paskirtį, kredito davėjas mokėjimą įskaito atsižvelgdamas į mokamą sumą, mokėjimo laiką ir kitas aplinkybes, pagal kurias galima nustatyti kredito gavėjo valią.

Iš Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodyto kredito grąžinimo grafiko matyti, jog dėl galimybės grąžinti kreditą dalimis šalys nebuvo susitarusios. Taigi pagal kredito grąžinimo grafiką atsakovė 2015 m. spalio 23 d. ir 2015 lapkričio 22 d. turėjo atlikti dvi 28,20 Eur dydžio įmokas, susidedančias tik iš priskaičiuotų palūkanų, o 2015 m. gruodžio 22 d. – turėjo grąžinti visą 300,00 Eur dydžio kreditą. Atsakovės į bylą pateiktų mokėjimo kvitų bei ieškovės pateiktos detalios atsakovės atliktų mokėjimų istorijos duomenys patvirtina, kad atsakovė AB Lietuvos paštas „PayPost“ klientų aptarnavimo skyriuje laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2017 m. kovo 15 d. atliko penkiolika mokėjimų po 28,20 Eur. Minėtuose mokėjimo kvituose nurodyta, kad mokėjimai atlikti už SMScredit.lt paslaugas. Iš ieškovės pateiktos detalios atsakovės atliktų mokėjimų istorijos taip pat matyti, jog ieškovė pirmus du atsakovės atliktus mokėjimus (bendrai 56,40 Eur sumai) įskaitė kaip dvi pirmas įmokas pagal sutartį, kitus dešimt mokėjimų (bendrai 282,00 Eur sumai) – kaip mokestį už kredito grąžinimo termino pratęsimus, o paskutinius tris mokėjimus (bendrai 84,60 Eur sumai) – kredito apmokėjimui. Remiantis ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais duomenimis, jos atstovo paaiškinimais, išsakytais teismo posėdžio metu, atsakovė apie artėjantį kredito grąžinimo terminą bei galimybę jį pratęsti kiekvieną kartą buvo informuojama, siunčiant trumpąsias žinutes sutarties sudarymo metu atsakovės nurodytu telefono numeriu. Jose buvo nurodoma tiek grąžintino kredito suma, tiek pratęsimo mokesčio suma. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esančių atsakovei siųstų trumpųjų žinučių suvestinių duomenys. Todėl atsižvelgiant į pirmiau aptartas šalių sudarytos Sutarties sąlygų nuostatas, ieškovė, išsiuntusi trumpąsias žinutes sutarties sudarymo metu atsakovės nurodytu telefono numeriu, tokiu būdu informuodama atsakovę apie artėjantį kredito grąžinimo terminą bei galimybę jį pratęsti, sumokėjus 28,20 Eur mokestį, ir kiekvieną kartą gavusi atsakovės apmokėjimą 28,20 Eur sumai, o ne 300,00 Eur grąžintino kredito sumai, mokėjimo paskirtyje atsakovei aiškiai nenurodžius mokėjimo paskirties, pagrįstai 28,20 Eur dydžio įmokas įskaitė kaip kredito grąžinimo termino pratęsimo mokestį.

Sutarties bendrųjų sąlygų 3.7. bei 3.10. papunkčiuose numatyta kredito davėjo teisė atsisakyti pratęsti terminą ir Sutarties bendrųjų sąlygų 6.4. papunktyje nustatyta tvarka nutraukti Sutartį, kredito gavėjui vėluojant vykdyti savo įsipareigojimus, taip pat pasibaigus kredito ir palūkanų pratęsimo terminui, jei nuo pradinio termino, kada turėjo būti grąžintas kreditas, praėjo daugiau kaip 365 dienos. Šių Sutarties nuostatų pagrindu ieškovė paskutinius tris atsakovės atliktus mokėjimus (bendrai 84,60 Eur sumai) įskaitė kredito apmokėjimui, todėl atsakovės argumentas, jog ieškovei visą 300,00 Eur kreditą ji grąžino, vertintinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 2.3. papunkčiu, kreditui gauti atsakovė privalėjo Sutartyje ir www.smscredit.lt sistemos naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka bei sąlygomis tinkamai pateikti paraišką (prašymą) kreditui gauti (toliau – ir Paraiška). Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 2.5. papunktį, Paraišką kreditui gauti atsakovė galėjo teikti tik iš anksto susipažinusi su Standartine informacija, kuri yra pateikiama https://www.smscredit.lt/ arba gali būti gauta iš vartojimo kredito tarpininkų. Pateikdama Paraišką atsakovė patvirtino, jog įdėmiai ir atidžiai perskaitė Standartinę informaciją iki Paraiškos pateikimo ir ją suprato. Atsakovė, pasirašydama vartojimo kredito sutartį, savo parašu taip pat patvirtino, kad įdėmiai ir atidžiai perskaitė https://www.smscredit.lt/ paskelbtą arba iš vartojimo kredito tarpininkų gautą Standartinę informaciją apie vartojimo kreditą iki šios Sutarties sudarymo momento, įdėmiai ir atidžiai perskaitė Sutarties sąlygas, jas supranta, o atlikdamas šioje Sutartyje nurodytus veiksmus aiškiai pareiškia, jog su Sutarties sąlygomis sutinka laisva valia, supranta savo pareigas bei įsipareigoja jas vykdyti; patvirtino, jog turėjo galimybę konsultuotis su nepriklausomais teisės ir finansų patarėjais dėl Sutarties sudarymo joje numatytomis sąlygomis, o sprendimas sudaryti Sutartį yra priimtas racionaliai, apgalvotai ir atsakingai (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.3.2., 1.3.5., 1.3.6. papunkčiai). Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė Sutarties bendrųjų sąlygų nematė ir su sutarties sąlygomis, nustatančiomis kredito grąžinimo termino pratęsimo bei tokio pratęsimo mokesčio nuostatas, nebuvo supažindinta.

Ieškovė nuo ieškinio reikalavimo dėl 39,51 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atsisakė, patvirtindama, kad atsisakymo teisinės pasekmės jai yra žinomos. Todėl šis atsisakymas priimtinas, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Kadangi ieškovė nuo ieškinio reikalavimo dėl 39,51 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atsisakė, byloje nebeaktualios VKĮ 8 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl dėl atsakovės argumentų, susijusių su atsakovės kreditingumo netinkamu vertinimu, teismas plačiau nepasisako. Teismas taip pat nepasisako ir dėl sutartinių palūkanų mažinimo atsakovės nurodytų argumentų, kadangi sutartinį įsipareigojimą – sumokėti palūkanas bendrai 56,40 Eur sumai atsakovė yra įvykdžiusi ir byloje iš esmės buvo sprendžiama dėl atsakovės atliktų mokėjimų įskaitymo ir kredito grąžinimo termino pratęsimų.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu.

Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutarties pagrindu atsiradusią piniginę prievolę grąžinti ieškovei vartojimo kreditą tarp šalių sudarytos sutarties sąlygomis ir terminais, todėl ieškinys dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo tenkintinas visiškai CK 6.37 straipsnio, 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 6.200, 6.205 straipsnių, 6.210 straipsnio 1 dalies, 6.261, 6.870, 6.872, 6.874 straipsnių, 6.886 straipsnio pagrindais. Iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 215,40 Eur negrąžinta vartojimo kredito suma, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir rašytiniais įrodymais pagrįstos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės nepriteistinos, kadangi nežymiai viršija nustatytą minimalų 3,00 Eur dydį (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti akto redakcija), CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Patenkinus ieškinį, atmestinas atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesant CPK 95 straipsnyje numatytų pagrindų, nenustačius, jog ieškinys pareikštas nepagrįstai ar kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 215,40 Eur (dviejų šimtų penkiolikos eurų 40 centų) negrąžintą vartojimo kredito sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 215,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 centų) žyminį mokestį ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, naudai.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 39,51 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo priimti. Civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti ieškovei, kad civilinę bylą dalyje dėl 39,51 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Rita Dambrauskaitė