Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-05-25 · Civilinė byla Nr. 2S-340-357/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-25
Bylos Nr.
2S-340-357/2012
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01228-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Pareiškėjas
UAB „Snoro lizingas“
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla 2S-340-124/2012

Teisėja D. Kregždienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01228-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 129.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 25 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-81-237/2012 pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliui Tomui Ubartui ir Kauno apskrities VMI dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Snoro lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti skolininką vykdomojoje byloje Nr. 0136/07/05176/1 iš V. K. į valstybę, atstovaujamą Kauno apskrities VMI. Pareiškėjas nurodė, kad V. K. mirė 2006-03-11, palikėja testamento nepaliko, visas palikėjos turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei. Šiai dienai skola pareiškėjui nėra sumokėta. Kreditoriniai reikalavimai paveldėtojui pareikšti 2011-06-14.

Žemesnės instancijos teismas

Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi (41–42 b. l.) netenkino pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ pareiškimo dėl skolininko pakeitimo. Teismas nurodė, kad nuo skolininkės mirties praėjo daugiau nei penkeri metai, nei antstolis, nei kreditorius nesiėmė jokių veiksmų, kol negavo Kauno apskrities VMI prašymo panaikinti turto areštą. Tik gavus antstoliui šį prašymą, kreditorius pareiškė kreditorinius reikalavimus. Teismas gali pratęsti 3 mėnesių terminą, jei nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kreditorius savo reikalavimus pateikė 2011-06-14, praėjus daugiau nei penkeriems metams po skolininkės V. K. mirties (2006-03-11). Teismas nurodė, kad įpėdinis (valstybė) nebuvo informuotas apie kreditoriaus reikalavimą, o kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (47–50 b. l.) pareiškėjas UAB „Snoro lizingas“ prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį ir klausimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese išspręsti iš esmės – V. K. pakeisti palikimą priėmusia valstybe, atstovaujama Kauno AVMI. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teisės doktrinoje pripažįstama, jog CK 5.63 straipsnis netaikomas reikalavimams įvykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus, nutarimus ar nutartis, nes įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys ar nutarimai vykdomi vadovaujantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis. Be to, civiliniame procese laikomasi civilinės bylos tęstinumo ir teismo sprendimų privalomumo principo, kai tuo tarpu šioje byloje akivaizdu, jog teismas, atsisakęs pakeisti pradinį skolininką jo teisių perėmėju, šiuos principus pažeidė.

2. Esant situacijai, kai valstybė negali rinktis paveldėti palikėjo turtą ar ne, ir esant tokiam teisiniam reguliavimui, kai valstybė paveldi tik sudarant paveldimo turto apyrašą, informavimas pagal CK 5.63 str. 1 dalį iš esmės netenka prasmės. Valstybė, privalėdama paveldėti kitų paveldėtojų nepriimtą turtą, yra apsaugota įstatymo, t. y. atsako pagal palikėjo skolines prievoles tik paveldėtu turtu. Todėl informavimas apie kreditorinius reikalavimus aktualus tik tuo atveju, kai turtą paveldi fizinis asmuo. Ši norma netaikoma specifiniam subjektui – valstybei, nes ji negali atsisakyti paveldėti palikėjo turtą.

3. Valstybė, kreipdamasi dėl palikimo priėmimo, nesusidūrė su būsimų skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trūkumo problema. Valstybė negalėjo nežinoti apie galimus V. K. kreditorinius įsipareigojimus, kadangi apelianto (išieškotojo) reikalavimo teisė buvo patvirtina įsiteisėjusiu teismo įsakymu, vykdomojoje byloje buvo pritaikytas turto areštas ir šis faktas išviešintas. Paveldėtojui turint duomenų apie galimus kreditorius ir turtinius įsipareigojimus, atskiras informavimas pagal CK 5.63 str. nėra būtinas.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Antstolio Tomo Ubarto kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla dėl 1879,65 Lt išieškojimo iš V. K. UAB „Snoro lizingas“ naudai. Išieškojimas vykdomas vadovaujantis Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 15 d. teismo įsakymu Nr. L2-1241-0674/2005. Iš bylos dokumentų matyti, kad skolininkei V. K. 2006 m. kovo 11 d. mirus, pareiškėjas UAB „Snoro lizingas“ tik 2011-12-06 kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydamas pakeisti skolininką valstybei perėmus palikimą.

Skolininko pakeitimo klausimą ir jo teisių perėmimą jam mirus, reglamentuoja LR CK 596 straipsnis. Pagal CPK 596 str. 1 d. pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Aiškindamas CPK 596 str. taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 str. yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 str., turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 str. sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 str. 1 d. nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, SĮ ,,Namų priežiūra“, kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusios skolininkės turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei CK 5.62 straipsnio pagrindu. Skolininko pakeitimui pagal CPK 596 str. būtina nustatyti, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti laikomas perėjusiu naujam skolininkui.

LR CK 5.63 str. nustatytas palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto teisme. Kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar yra suėjęs jų patenkinimo terminas. Taigi, šiuo reglamentavimu siekiama, kad kreditoriai išviešintų savo reikalavimus įpėdiniams. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 str. prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V.). CK 5.63 str. tikslas, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (CK 5.63 str. 1 d., 4 d.). Dėl to, kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Pažymėtina, kad CK 5.63 str. normos informacinė funkcija šiuo atveju nėra reikšminga, nes valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą, tačiau reikšmingas maksimalus trijų metų naikinamasis terminas kreditorių reikalavimams pareikšti.

Pasisakydamas dėl CK 5.63 str. taikymo, kai sprendžiamas procesinių teisių perėmimo klausimas vykdymo procese, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nustatant, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011antstolė L. U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, SĮ ,,Namų priežiūra“, kt.). Tokia išvada grindžiama tuo, kad aplinkybė, jog prieš palikėją taikoma priverstinio išieškojimo tvarka, savaime netampa žinoma įpėdiniams. Nėra ir tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo. Taigi spręsdamas dėl palikimo priėmimo įpėdinis a priori negali būti laikomas informuotas apie palikėjo skolas, net ir kai tokios skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka. Minėta, kad įpėdiniui yra svarbu žinoti apie palikėjo kreditorius, jog jis galėtų pasirinkti kokiu būdu priimti palikimą, taip nustatydamas atsakomybės turtu apimtis. Tačiau tuo atveju, kai teismo kreditoriaus reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir vykdomas, atsižvelgiant į sprendimo res judicata galią, kreditorius neprivalo iš naujo reikšti ieškinio teisme, tačiau, kaip nurodyta CK 5.63 str. 1 d., turi per tris mėnesius pranešti palikėjo įpėdiniui, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui apie iš skolininko teismo sprendimu priteistą skolą. Pagal CK 5.63 str. reglamentavimą informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132 str., 2.137 str.), tarp jų asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 str.), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto. Tinkamu pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris vykdo kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą.

Iš bylos duomenų matyti, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2005-11-15 įsakymu kreditoriui UAB „Snoro lizingas“ buvo priteistas 1515,01 Lt įsiskolinimas, 350, 65 Lt delspinigiai, 5 proc. dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos (v. b. 1 b. l.). Teismo įsakymas 2006-01-24 priimtas vykdyti antstolės Ritos Razminienės kontoroje, 2006-01-31 išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, užklausti bankai apie turimas pinigines lėšas (2–6 b. l.), palikėjai priklausęs nekilnojamasis turtas – butas ir žemės sklypas, areštuoti 2008 m. vasario 8 d. turto arešto aktu (v. b. 14–16 b. l.), turto arešto aktų registre įregistruotu 2008 m. vasario 8 d. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad palikėjos butui nuo 2006-03-06 antstolė R. Vaišvilaitė apribojo disponavimo teisę (11–12 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad palikėjai 2006-03-11 mirus ir testamento nepalikus, jos turtą 2009-02-24 paveldėjo valstybė (v. b. 34 b. l.). Kauno apskrities VMI prašymu, 2011-05-19 antstolis T. Ubartas patvarkymu panaikino areštą, įregistruotą 2008-02-08, ir pranešė kreditoriui UAB „Snoro lizingas“, kad jis, vadovaudamasis LR CK 5.63 straipsniu, gali pareikšti paveldėtojui kreditorinius reikalavimus (28, 31 b. l.).

Iš vykdomosios bylos matyti, kad kreditorius UAB „Snoro lizingas“ tik 2011 m. birželio 14 d. kreipėsi į Kauno apskrities VMI dėl skolos sumokėjimo, praleidęs CK 5.63 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą kreditoriams reikalavimas pareikšti (32 b. l.). LR CK 5. 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas šį terminą gali pratęsti, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Vykdomojoje byloje Nr. 5176/07 nėra duomenų, kad kreditorius UAB „Snoro lizingas“, ar vykdymą atlikęs antstolis, per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos būtų kreipęsi į Kauno AVMI, notarą ar pareiškęs ieškinį teisme, taip informuodamas apie palikėjos įsiskolinimą jo naudai. Darytina išvada, kad įpėdinis, šiuo atveju valstybė, nebuvo tinkamai informuota apie kreditoriaus reikalavimus, tai reiškia, kad kreditorius nebuvo tinkamai įvykdęs savo pareigos – pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams. Kreditorius UAB „Snoro lizingas“ tik 2011 m. birželio 14 d. raštu kreipėsi į Kauno AVMI, reikalaudamas sumokėti 1879,65 Lt ir nurodė, kad neįvykdžius šio reikalavimo, jis kreipsis į teismą dėl skolininko pakeitimo (v. b. 32 b. l.). Kreditorius UAB „Snoro lizingas“ kreipėsi į Kauno AVMI, tokiu būdu informavo apie savo kreditorinį reikalavimą 2011-06-14, praėjus daugiau nei 3 metams nuo palikimo atsiradimo dienos (2006-03-11). LR CK 5. 63 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali pratęsti 3 mėnesių terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Pažymėtina, kad reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pareiškimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka, yra informavimo veiksmas ir jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymui. Nustatytas trijų metų terminas yra naikinamasis terminas, kadangi kreditorius UAB „Snoro lizingas“ praleido 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimas pareikšti, o taip pat praleido ir naikinamąjį 3 metų terminą, teismas neturi teisinio pagrindo apelianto atskirąjį skundą tenkinti.

Įvertinus tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra įstatyminio pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u taria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Bartašienė