Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-142-517/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-08
Bylos Nr.
1-142-517/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
G. L.
Kaltinamasis
L. L.
Baudž. byla Nr. 1-142-517/2012m
(Proceso Nr. 1-88-1-00167-2012-7)
Bylos kategorija Nr. 4.8
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.1.6.3, 1.2.4.8.1, 1.2.4.8.2 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUUkmergė, 2012m. birželio 08d.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis,sekretoriaujant K. Stamulienei,dalyvaujant prokurorui D. Krogertui,gynėjai V. Budrevičienei,nukentėjusiajai G. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. L., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jusiškių km., Anykščių raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 4 kl. išsilavinimą, vedęs, ne karo prievolininkas, neįgalus asmuo, turintis II gr. invalidumą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam L. L. buvo pareikštas kaltinimas dėl fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimo ir nežymaus jo sužalojimo, padaryto mušant, t.y. nežymaus sveikatos sutrikdymo, o būtent:

2012m. vasario 16d., apie 19⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis L. L. savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini) kilusio šeimyninio konflikto metu užsipuolė savo sutuoktinę-pil. G. L., kurią tyčia vieną kartą pastūmė, kuri, atsitrenkusi įsofos-lovos kampą, susitrenkė dešinįjį šoną, o po to, tęsiantis konfliktui, nukentėjusiajai G. L. laiptais leidžiantis žemyn iš antro gyvenamojo namo aukšto į pirmąjį aukštą, jai prasilenkiant su ant laiptų stovėjusiu kaltinamuoju L. L., pastarasis tyčia dar kartą pastūmė nukentėjusiąją, kuri parkrito nuo laiptų ant kairiojo šono ir klubo, po ko kaltinamasis ėmė smaugti nukentėjusiąją ir draskyti rankomis veidą, tokiu būdu mėgindamas sužeisti nukentėjusiosios G. L. akis, ko pasekoje, pavartojus fizinį smurtą pries nukentėjusiosios G. L. asmenį, pastarajai buvo padaryti nubrozdinimai dešiniame skruoste ir dešinės pažandės srityje ir kraujosruva kairėje klubinėje srityje, kas nukentėjusiajai G. L. ne tik sukėlė fizinį skausmą, bet ir nežymiai sužalojo jos sveikatą, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis L. L. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, jis buvo namuose ir rankomis norėjo prisukti vaikiškos lovytės varžtus, nes susilaukė anūko. Nepavykus to padaryti, atsinešė elektrinį atsuktuvą ir vėl mėgino užbaigti pradėtą darbą, tačiau dėl turimų sveikatos problemų jam iki galo prisukti varžtų nepavyko, nes jis nemato viena akimi ir nevaldo buvusios nupjautos dešinės rankos. Šalia buvusi žmona G. ėmė jam priekaištauti, jį barti, sakydama, kad jis nenori anūko ir jo nemyli. Įvyko šeimyninis konfliktas, kurio metu jis, būdamas labai supykęs dėl žmonos pasakytų žodžių, pastarąją pastūmė. Ar žmona nukrito ant pačios lovos ar ant lovos krašto, jis pasakyti negali, nes dėl atminties sutrikimų neatsimena. Įsikarščiavęs jis galėjo žmoną ir pastumti nuo laiptų bei ją smaugti, rankų pirštais draskydamas jos veidą, ką nurodė pati žmona G., tačiau visų savo atliktų veiksmų dėl prastos sveikatos būklės jis dabar neatsimena.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis L. L. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintais nukentėjusiosios G. L. apklausos protokolu, surašytu ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 7), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo kompiuterinio įvykių registracijos žurnalo išrašu(b.l. 60-64), teismo medicinos specialisto išvadomis(b.l. 9, 44-46) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis L. L. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėjas) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 4d. pagrindu.

Iš teisme išvardinto nukentėjusiosios G. L. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2012m. vasario 16d., apie 18⁰⁰ val., ji po darbo grįžo į namus. Jos vyras L. žiūrėjo televizorių. Išvakarėse jie buvo susitarę su vyru L., kad šis susuks vaikišką lovytę, kadangi susilaukė anūko. Pašėrusi gyvulius, savo vyrui pasakė, kad reikia susukti lovytės varžtus. Vyras agresyviai, pakeltu tonu atsakė, kad darbas jau padarytas. Norėdama po lovyte patiesti kilimą, paprašė vyro L. pagalbos, tačiau šis jai pasakė įžeidžiančius žodžius. Jie abu susiginčijo. Kadangi kilimas buvo patiestas, vyras L. jai pasakė, kad jis ją dabar auklės taip, kaip rodė per televizorių, ir iš karto griebė už gerklės, o po to pastūmė. Ji parkrito ant šalia stovėjusios sofos-lovos kampo ir susimušė dešinįjį šoną. Pamačiusi, kad vyras yra agresyviai nusiteikęs, ji laiptais iš antro aukšto lipo žemyn, tačiau vyras ją prisivijo ir užstojo jai kelią. Kada ji prasilenkinėjo su vyru ant laiptų, šis vėl ją pastūmė. Krito nuo laiptelių ant kairės pusės šono, užsigaudama ir kairįjį klubą. Tada vyras L., sugriebęs abejomis rankomis už veido ir jį spausdamas, pirštų nagais ėmė jį draskyti, kartodamas žodžius, kad „ aš dabar tau subjaurosiu tavo grąžų veidelį ir iškabinsiu akis “. Ant veido ir kaklo liko raudonos žymės-juostos, kurios matėsi visą savaitę, kurios vėliau pagelto(b.l. 7). Įvykusio šeimyninio konflikto aplinkybes nukentėjusioji G. L. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju L. L. metu(b.l. 30-31).

Iš teisme išvardintos byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo kompiuterinio įvykių registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2012m. vasario 22d., 15²⁶ val., buvo užregistruotas pil. G. L. telefoninis pranešimas apie smurtavimą šeimoje, pastarajai nurodžius, kad 2012m. vasario 16d., 19⁰⁰ val., jos sutuoktinis-kaltinamasis L. L. namuose smurtavo prieš jos asmenį(b.l. 60-64).

Iš teisme išvardintos byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, įvertinus gydymo įstaigų darytus įrašus medicininiuose dokumentuose ir atlikus pačios fizinį smurtą patyrusios G. L. asmens medicininę apžiūrą, buvo nustatyta, kad pil. G. L., kaip nukentėjusiam asmeniui, nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais trijų trauminių poveikių rezultate prieš 6-8 paras iki apžiūros. Nukentėjusiajai G. L. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 9). Kilus abejonėms dėl kaltinamojo L. L., kaip neįgalaus asmens, 1995m. liepos 21d. įvykusio nelamingo atsitikimo metu pačiam su elektropjūklu susižalojus dešinę plaštaką, t.y. įstrižu pjūviu per apatinį dilbio trečdalį nupjovus plaštaką su riešu, galimybės prieš nukentėjusiosios G. L. asmenį atlikti jos nurodytus veiksmus(stūmimas rankomis ir veido apdraskymas rankų pirštais), įvykio situacijai nustatyti 2012m. balandžio 05d. buvo atliktas medicinis tyrimas. Atlikus kaltinamojo L. L. asmens medicininę apžiūrą ir įvertinus iš Ukmergės raj. Žemaitkiemio ambulatorijos gautosjekaltinamojo asmens sveikatos istorijoje esančius medicininius įrašus, buvo konstatuota, kad kaltinamasis dėl savo sveikatos būklės galėjo atlikti stūmimo ir apdraskymo pirštų nagais veiksmus(b.l. 44-46).

Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo L. L. kaltė dėl jo pavartoto fizinio smurto prieš savo sutuoktinės-nukentėjusiosios G. L. asmenį kilusio šeimyninio konflikto metu, kas pastarajai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymiai nukentėjusiąją sužalojo, yra pilnai įrodyta, todėl kaltinamojo L. L. dėl asmeninių paskatų padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d., požymius, t.y. fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padarytas mušant(nežymus sveikatos sutrikdymas), kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo laiką ir pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios G. L. asmenį aplinkybes.

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas nukentėjusiosios G. L. civilinis ieškinys bendrai 3.635,- Lt.(trijų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt penkių litų ir 00 ct.)sumai jai nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti(b.l. 10, 13-14).

Atliekant įrodymų tyrimą baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji G. L. pateikė teismui susitaikymo protokolą, iš kurio matyti kad nukentėjusioji turtinių reikalavimų kaltinamajam nebereiškia ir pastarajam daugiau jokių turtinių pretenzijų neturi(b.l. 81), šias aplinkybes dar kartą žodžiu patvirtindama ir teisme. Kadangi šiame susitarime yra pilnai ir laisvanoriškai išreikšta šalių valia, kuris nepažeidžia nei proceso dalyvių, nei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, šis susitarimas dalyje dėl turtinių reikalavimų atsisakymo baudžiamojoje byloje yra tvirtintinas, o baudžiamoji byla nukentėjusiosios G. L. civilinio ieškinio dalyje yra nutrauktina(LR CPK 293 str. 4p.).

Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji G. L., patvirtindama teismui pateiktame susitarime nurodomas aplinkybes, pareiškė, kad ji savo sutuoktiniui-kaltinamajam L. L. dovanoja, su juo susitaikė, todėl neprieštarauja, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo L. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant. Savo ruožtu pats kaltinamasis L. L., kuris anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, teismo posėdyje viešai atsiprašė nukentėjusiosios už padarytus nusikalstamus veiksmus ir nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, kas lengvina jo atsakomybę. Kadangi sunkinančių aplinkybių kaltinamojo L. L. atžvilgiu byloje nėra, todėl, įvertinus tai, kad kaltinamajam L. L. inkriminuojamas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), šalims geranoriškai išsprendus dėl pavartoto fizinio smurto atsiradusių pasekmių klausimą, teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos aplinkybes ir į paties kaltinamojo L. L., kaip neįgalaus ir pirmą kartą teisiamo asmens, asmenybę, turi pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje kaltinamasis L. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra visos įstatymo numatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, kaltinamasis L. L. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu baudžiamją bylą nutraukiant, kartu patvirtinus ir teismui pateiktą šalių susitarimą dalyje dėl nusikaltimo atsiradusių pasekmių, t.y. turtinių reikalavimų, klausimo išsprendimo (LR BK 38 str. 1-2d.d.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo L. L. asmenybę, jo, kaip neįgalaus asmens, turinčio II gr. invalidumą, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Kaltinamojo L. L. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4d. teismass

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kaltinamąjį L. L. LR BK 38 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam L. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą pataisos inspekcijos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Patvirtinti teismui pateiktą raštišką šalių(kaltinamojo L. L. ir nukentėjusiosios G. L.) susitarimą dalyje dėl nusikaltimo atsiradusių pasekmių, t.y. turtinių reikalavimų, klausimo išsprendimo, o baudžiamąją bylą nukentėjusiosios G. L. civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas R. Adamonis