- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-26
- Bylos Nr.
- 1-2932-226/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Almantas Lisauskas
- Nukentėjusysis
- S. K., K. K., D. K., E. L.
- Kaltinamasis
- R. K.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Almantas Lisauskas, sekretoriaujant Gitanai Zitinevičienei, dalyvaujant Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorui Aliui Juodviršiui, nukentėjusiesiems S. K., K. K., D. K., E. L., teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis vairuotoju (duomenys neskelbtini), išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. 2011 m. gegužės 9 d., apie 13.10 val. bute, esančiam (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiu savo mažamečiui sūnui S. K., gim. (duomenys neskelbtini), į dešinę ausį, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, kas pasireiškė poodine kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, be to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, koja spyrė savo mažametei dukrai K. K., gim. (duomenys neskelbtini), į sėdmenis, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.;
be to, 2011 m. gegužės 11 d. apie 17 val. Kaune, Telšių g. ir A. Mackevičiaus g. sankryžoje, sudavė delnu E. L. į kairę veido pusę, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, tokiu būdu, naudodamas fizinę prievartą ir žadėdamas ją sužaloti, grasino sunkai sutrikdyti E. L. sveikatą, tokiais veiksmais duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 145 str. 1 d.
Kaltinamasis kaltu pripažino ir parodė, kad 2011-05-09 apie 13 val., namuose ieškojo savo vaikų S. ir K. pasų, o jų neradęs, paklausė sūnaus S., kur jų pasai. Sūnus pasakė, kad motinos, t. y. žmonos D. K. liepimu, pasus padavė kaimynei A. G. Tada jis labai susinervinęs apibarė sūnų ir, nesusivaldęs, sudavė jam į dešinę ausį bei įspyrė dukrai K. į sėdmenis. Po dviejų dienų Telšių g. ir A. Mackevičiaus g. sankryžoje sutiko E. L. ir tarp jų kilo konfliktas, nes ji palaiko savo seserį - buvusią jo žmoną. Konflikto metu jis sudavė nukentėjusiajai į kairį veidą, galėjo jai įpykęs pagrasinti. Dėl savo veiksmų gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė, be jo visiško prisipažinimo, pilnai įrodyta kitais teismo LR BPK 291 str.2 d. nustatyta tvarka ištirtais, žemiau išdėstytais įrodymais.
Nukentėjusysis S. K. parodė, kad 2011 metų kovo mėnesi mama D. K. išvyko į Vokietiją, o jis su seserimi Karina liko gyventi kartu su tėvu R. K.. Mama, išvykdama buvo sakiusi, kad jeigu reikės, tai jis turės paduoti savo ir sesers pasus kaimynei Andželikai, o ji juos perduos tetai E. 2011 m. balandžio mėnesį jis internetu susisiekė su mama, kuri jam nurodė perduoti pasus ką jis ir padarė. 2011-05-09 namuose apie 13.10 val. tėvas R., neradęs jo ir sesers pasų, paklausė, kur yra pasai. Jis bijodamas tėvo pasakė, kad, mamai liepus, perdavė pasus kaimynei A. G. Tėvas supyko, pradėjo ant jo ir sesers rėkti, įspyrė seseriai į užpakalį ir ranka trenkė jam į dešinę ausį. Tėvas jo atsiprašė, jie susitaikė, pretenzijų jis jam neturi (b. 1. 7-8).
Iš 2011-05-17 specialisto išvados Nr. G 1358/11(02) matyti, kad S. K. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, kuri padaryta kietu buku daiktu, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 11).
Nukentėjusioji K. K. parodė, kad 2011 metų pavasarį mama D. K. išvyko dirbti į Vokietiją, o ji ir brolis S. liko gyventi kartu su tėvu R. K. Po kiek laiko mama susisiekė su broliu ir pasakė, kad jis jų pasus paduotų kaimynei, ką brolis ir padarė. Netrukus tėvas praėjo ieškoti jų pasų, o jų neradęs, pradėjo ant jų rėkti. Brolis pasakė, kad mamos liepiamas perdavė juo kaimynei. Tai išgirdęs tėvas trenkė broliui į dešinę ausį. Po to tėvas spyrė jai į sėdmenis, ji pradėjo verkti. Tėvas jos atsiprašė, jie susitaikė, pretenzijų ji jam neturi (t. 1, b. 1. 15-16).
Nukentėjusioji D. K. parodė, kad 2011-05-15 apie 21.00 val., grįžusi iš Vokietijos namo, iš sūnaus Silvestro sužinojo, kad jos buvęs vyras R. prieš kelias savaites, sužinojęs, kad jos nurodymu sūnus perdavė savo ir dukters pasus kaimynei, sumušė jų vaikus. Kaltinamasis jos atsiprašė, jie susitaikė, pretenzijų ji jam neturi (t. 1, b. 1. 19-20, 22, 23).
Nukentėjusioji E. L. parodė, kad D. K. yra jo sesuo. 2011 m. kovo mėnesį sesuo išvyko dirbti į Vokietiją. 2011 m. balandžio mėnesį sesuo per internetą jos paprašė, kad ji šiai atsiųstų vaikų pasus, kuriuos atneš jos vaikai, kurie gyveno su tėvu Ramūnu. 2011-05-01 jai paskambino kaimynė A., kuri pasakė, kad D. vaikai atnešė pasus. Paėmusi dokumentus, ji juos išsiuntė D. į Vokietiją. 2011-05-11 jai paskambino D. vyras R., kuris paklausė kur vaikų pasai. Ji atsakė, kad pasai išsiųsti D. prašymu į Vokietiją. R. pradėjo jai grasinti, kad ją sumuš bei nužudys. Po to R. pradėjo jai siuntinėti grasinančias sms žinutes. 2011-05-11 apie 17 val. ji prie Telšių g. - A. Mackevičiaus g. sankryžos susitiko R., kuris pradėjo jai grasinti susidorojimu, trenkė kumščiu jai į kairę veido pusę. Kaltinamasis jos atsiprašė, jie susitaikė, pretenzijų ji jam neturi (t. 1., b. 1. 27-28, 29).
Liudytoja A. G. parodė, kad 2011-04-28 ar 29, vakaro metu pas ją į namus atėjo kaimynų vaikai S. ir K. K. per internetą pabendrauti su savo motina D. K., kuri tuo metu buvo išvykusi į Vokietiją. Besišnekant D. K. Silvestrui pasakė, kad jis iš namų paimtų savo ir sesers pasus ir juos paliktų pas ją, o jos paprašė, kad rytojaus dieną pasus perduotų E. L.. S. K. atnešė jai savo ir sesers K. K. pasus ir juos pas ją paliko. Kitą dieną ryte pas ją atėjo E. L. ir paėmė šiuos pasus. Po kelių savaičių jai paskambino R. K., pradėjo rėkti, reikalauti, kad gražintų pasus. Ji pasakė, kad pasus D. K. prašoma padavė E. L. (t. 1., b. 1. 24).
Liudytoja Z. P. parodė, kad 2011-05-11 apie 17 val. ji ėjo Telšių gatve ir matė stovintį motociklą, kurį vairavęs vyras kalbėjosi su ant šaligatvio stovėjusia moterimi. Ką jie šnekėjosi pasakyti negali, nes negirdėjo. Kiek paėjus ji išgirdo pliaukštelėjimą, tačiau paties veiksmo nematė (t. 1, b. 1. 34).
2011-09-12 Kauno V. Bacevičiaus pradinės mokyklos rašte Nr. D2-11 nurodyta, kad S. K. mokykloje nesilankė 2011 m. gegužės 10, 11, 12 dienomis. Neatvykus mokiniui į mokyklą, buvo pasidomėta jo sesers K. K. kur jos brolis, tačiau ši buvo išgąsdinta, vengė kalbėti. Gegužės 13 d. į mokyklą atėjo S. K., kurio ausis buvo sumušta ir šiek tiek pamėlynavusi. Paklausus kas jam nutiko, iš pradžių vaikas teigė, kad užsigavo kieme su draugais, tačiau vėliau paaiškino, kad jį sumušė tėvas (t. 1., b. 1. 13).
Kaltinamasis prisipažino, kad suduodamas smūgius savo mažamečiams vaikams sukėlė sūnui nežymų sužalojimą, o dukrai- fizinį skausmą, taip pat, panaudodamas grasinančius žodžius bei fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją E. L. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, tokiu būdu sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Teismo ištirtų įrodymų visuma ir jų analizė neabejotinai patvirtina, kad kaltinamojo veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė- jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, prisipažino padaręs nesunkius tyčinius nusikaltimus, materialinės žalos nepadarė, su nukentėjusiaisiais susitaikė, šie pretenzijų jam neturi, jis dirba, teismui yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, esant visoms LR BK 38 str. numatytoms sąlygoms, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems asmenims susitaikius.
Rezoliucinė dalis
nusprendži a:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2 d., 145 str.1 d., ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems asmenims: S. K., K. K., D. K., E. L. susitaikius.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.