Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Joniškio rajono savivaldybės administracijos atstovei Agnei Valaitienei,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Laimai Matulytei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. K. prašymą dėl 2020 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-12065-874/2020 panaikinimo dalyje, kurioje sandėlis (2275 m³), esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas Joniškio rajono savivaldybės nuosavybėn ir jo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, pareiškėja Joniškio rajono savivaldybės administracija, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens V. K. pareiškimą, kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo neturi duomenų, patvirtinančių, kad Ginčo pastatas nebuvo įgytas V. K. nurodomu būdu. Teismui nustačius, kad V. K. nurodytos aplinkybės atitinka nuosavybės įgijimą pagal įgyjamosios senaties sąlygas, suinteresuotas asmuo neprieštarauja V. K. prašymo patenkinimui.

Prašymas dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-12065-874/2020, panaikinimo dalyje dėl sandėlio (2275 m³), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo Joniškio rajono savivaldybės nuosavybėn, tenkintinas. Pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo tenkintinas.

Proceso atnaujinimo instituto tikslas – ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nutartyje teisines klaidas. Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka.

CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą (CK 4.57 straipsnio 2 dalis). Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 2 dalis).

Byloje esantys dokumentai: suinteresuoto asmens V. K. pareiškimas, 1994 m. gruodžio 22 d. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bedrovės pažyma Nr. 274, išrašas iš 1994 m. gruodžio 22 d. vykusio (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo protokolo, fotonuotraukos, Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-205-457/2013, sąskaitos už teikiamą elektros energiją ir mokėjimai už sunaudotą elektros energiją, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, leidžia daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo V. K. nuo 1994 m. gruodžio 22 d., kai (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 1994 m. gruodžio 22 d. visuotiniame narių susirinkime buvo nutarta pagal turimus pajus V. K. grąžinti grūdų sandėlį (549 m²), esantį (duomenys neskelbtini), iki šiol nepertraukiamai valdo ir naudojasi statiniu – sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. V. K. Ginčo pastatą yra sąžiningai įgijęs ir jis šį pastatą valdo teisėtai.

CK 4.47 straipsnio 11 punkte numatyta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris yra taikomas tada, kai asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, o prašo teismo nustatyti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Teismui nustačius šias sąlygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y. daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, daiktas nėra registruotas kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai ir sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju išanalizavus bei įvertinus byloje esančius įrodymus, V. K. pareiškime nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. K. nėra Ginčo pastato savininkas, nėra ir nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės į Ginčo pastatą, bet sąžiningai jį įgijo, t. y. nuo 1994 m. gruodžio 22 d., kuomet (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės visuotiniame narių susirinkime buvo nutarta už pajus V. K. grąžinti grūdų sandėlį (549 m²), esantį (duomenys neskelbtini), V. K. Ginčo pastatu disponuoja, jį remontuoja, faktiškai valdo ir juo rūpinasi ilgą laiką, iniciavo Ginčo pastato kadastrinių duomenų nustatymą, unikalaus numerio suteikimą, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad kas nors kitas Ginčo pastatą būtų valdęs, naudojęs, kad dėl Ginčo pastato kas nors būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamųjų daiktų valdymu. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad V. K. sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo Ginčo pastatą valdo daugiau nei 10 metų, t. y. beveik 28 metus. Ginčo pastatas nėra savivaldybės ar valstybės nuosavybė, nėra registruotas kitų asmenų vardu. V. K., pradėdamas valdyti Ginčo pastatą, buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į šį daiktą, nes jam Ginčo pastatas buvo grąžintas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Byloje kitų duomenų, kurie rodytų, kad V. K. valdo Ginčo pastatą neteisėtai, jog kas nors ginčytų V. K. daikto valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, nėra. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad V. K. pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68-4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog V. K. pareiškimas tenkinamas ir teisinės registracijos tikslu nustatytina, kad V. K., a. k (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, į tai, kad bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, į tai, kad pareiškėja Joniškio rajono savivaldybės administracija, vykdydama turto pripažinimo bešeimininkiu procedūras, tinkamai nepaskelbė apie ketinimą pripažinti bešeimininkiu Ginčo pastatą, į tai, kad suinteresuotas asmuo V. K. laikomas sąžiningu Ginčo pastato įgijėju, 2020 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimas Nr. e2YT-12065-874/2020 dalyje dėl pastato – sandėlio (2275 m³), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo Joniškio rajono savivaldybės nuosavybėn, yra keistinas ir šioje dalyje pareiškėjos Joniškio rajono savivaldybės administracijos pareiškimas dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo Joniškio rajono savivaldybės nuosavybėn yra atmestinas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 533, 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, CK 4.22 straipsniu, 4.47 straipsnio 11 punktu, 4.68-4.71 straipsniais, teismas,

nutaria:

pakeisti 2020 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimą Nr. e2YT-12065-874/2020 dalyje dėl pastato – sandėlio (2275 m³), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo Joniškio rajono savivaldybės nuosavybėn, ir šioje dalyje pareiškėjos Joniškio rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo Joniškio rajono savivaldybės nuosavybėn atmesti.

Suinteresuoto asmens V. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti, kad V. K., a. k (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.