Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2025-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-178-972/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-05-30
Bylos Nr.
1-178-972/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28853-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Nukentėjusysis
R. J.
Kaltinamasis
R. B.
Advokatai
Marius Venckus, Dalius Jurjonas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-178-972/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28853-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.3; 1.2.14.1.2.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,nukentėjusiajam R. J., jo atstovui advokatui Daliui Jurjonui,kaltinamajai R. B., jos gynėjui advokatui Mariui Venckui,vertėjai Liudmilai Martinkienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, romų tautybės, gyv. (duomenys neskelbtini), našlė, neturinti išsilavinimo, dirbanti MB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja (nurodomas draudimo laikotarpis nuo 2024-10-11 iki 2025-02-11), paskutinį kartą teista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-10-27 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, baudos nesumokėjusi, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. pasikėsino viešoje vietoje pagrobti svetimą turtą iš asmens drabužių: 2024-07-26 apie 19.20 val. Jūros šventės metu prie Tiltų g. 19 namo, Klaipėdoje, stovėjusios prekybinės palapinės, sparčiu žingsniu priėjusi prie apsipirkusio R. J. ir imituodama suklupimą bei netyčinį stumtelėjimą, įkišo savo dešinę ranką į R. J. šortų dešinę kišenę ir pasikėsino pagrobti 200 Eur popieriniais banknotais, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi R. J., pastebėjęs R. B. veiksmus, paėmė už iš jo kišenės ištraukiamos jos rankos ir ištraukė tarp jos pirštų laikytus savo popierinius eurų banknotus.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji R. B. savo kaltės dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo nepripažino, parodė, kad tuo metu gyveno su dukra adresu (duomenys neskelbtini). 2024-07-26 nuvyko į Lietuvos pašto skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pasiėmė jai atsiųstus 865 Eur (100 Eur, 50 Eur kupiūromis). Pinigus jai atsiuntė sugyventinis, šiuo metu gyvenantis Anglijoje. Pinigus įsidėjo į piniginę, o piniginę – į kuprinę. Prieš atvykstant į Jūros šventę, dalį pinigų (daugiau nei 50 Eur) pralošė kazino, todėl beturėjo apie 800 Eur. Į Jūros šventę ji atvyko apie 17 val. autobusu Nr. 8 ir išlipo stotelėje prie Senojo turgaus. Šventėje ji susitiko su savo seserimi R., abi kartu planavo apsipirkti, nes rugpjūčio 10 d. buvo numatyta kelionė į Olandiją. Ten ji (kaltinamoji) ketino dirbti alaus fabrike, darbo sutartis turėjo būti pasirašyta nuvykus į darbo vietą. Su seserimi vaikščiojo po mugę, sesuo jau buvo apsipirkusi ir su savimi nešėsi pirkinių maišus. Per maždaug pusantros valandos apžiūrėjo kelias palapines, ji (kaltinamoji) įsigijo keletą smulkių prekių. Kadangi vaikščiodamos ištroško, ji (kaltinamoji), norėdama įsigyti gėrimo, priėjo prie vienos palapinės, kurioje buvo prekiaujama alumi ir gira. Vėliau planavo nusipirkti maisto ir tada vykti namo, konkretaus maršruto nebuvo suplanavusios. Nuėjus prie palapinės, prieš ją (kaltinamąją) stovėjo vyras (nukentėjusysis), kuris jai pasirodė neblaivus – nuo jo sklido alkoholio kvapas. Minėtas vyras pirko alų, bet dar nebuvo jo pasiėmęs. Iš ko ji suprato, kad jis perka alų, dabar neprisimena. Ji (kaltinamoji) paklausė pardavėjo gėrimų kainų, o tada romų kalba sušuko seseriai, stovėjusiai atokiau, kitoje gatvės pusėje, klausdama ką ši norėtų gerti. Seseriai romų kalba atsakius, ji (kaltinamoji) dar pasilenkė atsidaryti savo kuprinę, kad pasiimtų piniginę, bet nespėjo. Tuo metu vyras, stovėjęs prieš ją, išgirdęs jos romų kalbą, atsisuko ir sušuko: „Ką, nori mane apvogti?“. Vyriškis kalbėjo rusiškai. Po šio pasisakymo tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji (kaltinamoji) pradėjo vyrą keikti, o šis sugriebė ją už sprando, sakydamas: „Dabar aš tau parodysiu“. Gindamasi ji bandė kuprine trenkti jam per rankas, taip pat vyko konfliktas žodžiais. Nukentėjusysis meluoja, kad jis ją sugavo už rankos (pirštų), laikančios 200 Eur, nes jei taip būtų padaręs, nebūtų jos paleidęs. Ji nematė jokių 200 Eur ir nežinojo, kad vyras juos iš viso turėjo. Vyriškis (nukentėjusysis) neturėjo vyriškos rankinės, kaip jis buvo apsirengęs, kur laikė savo rankas, ji neprisimena. Sesuo Rima tuo metu stovėjo apie 10 metrų atstumu ir dėl didelio šventės šurmulio konflikto pradžios neišgirdo. Konfliktui tęsiantis, sesuo priėjo prie jų ir pasiteiravo, kas vyksta. Vyriškis pasakė, kad tuoj iškvies policiją, ji (kaltinamoji) jam atsakė, kad ji irgi jam iškvies policiją dėl įžeidimų ir neteisingo apkaltinimo. Ji (kaltinamoji) pasiėmusi telefoną jau ketino skambinti, bet vyriškis tada pasakė, kad nebekvies policijos, jei ji su juo eis išgerti alaus. Ji nesutiko, ėmė dar labiau jį keikti. Vyras pasakė, kad dabar jis ją „sutvarkys, įrodys“, ir pasiėmęs telefoną skambino policijai. Ji (kaltinamoji) su seserimi pradėjo eiti toliau nuo vyriškio, o šis sekė joms iš paskos. Jos nusprendė vykti namo, nes po incidento labai susinervino ir nebenorėjo ilgiau būti mugėje. Eidami jie toliau pykosi, jos nebėgo nuo vyriškio, ėjo normaliu žingsniu. Nei ji, nei jos sesuo nekvietė į pagalbą jokių tamsaus gymio vyrų, apie kuriuos kalba nukentėjusysis. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir ją su seserimi sulaikė. Ji (kaltinamoji) prašė pareigūnų patikrinti nukentėjusiojo blaivumą alkotesteriu, nes jis buvo akivaizdžiai neblaivus, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, toks patikrinimas atliktas nebuvo. Kad minėtas vyriškis neblaivus, buvo galima suprasti iš kvapo ir kalbos, tačiau jis nesvirduliavo. Atvykus į policijos komisariatą buvo sudarytas jos turimų daiktų sąrašas. Jos turėti 800 Eur buvo įtraukti į šį sąrašą ir vėliau jai grąžinti. Ji nesupranta, kodėl į sąrašą nebuvo įtrauktas pašto pinigų perlaidos dokumentas, tačiau šį dokumentą ji vis dar turi ir gali pateikti. Ji (kaltinamoji) kategoriškai neigia bandžiusi apvogti nukentėjusįjį. Dažnai patiria neigiamą požiūrį dėl savo romų tautybės ir mano, kad tai galėjo turėti įtakos nukentėjusiojo reakcijai, nes jai pasirodė, kad jis romų labai nemėgsta, jaučia jiems kažkokį pyktį. Tą dieną iki susitinkant su nukentėjusiuoju jokių konfliktų ar nesusipratimų su kitais asmenimis Jūros šventėje ar kur kitur nebuvo, daugiau niekas jos vagystėmis nekaltino. Ji (kaltinamoji) yra anksčiau teista už vagystes, visuomet pripažindavo savo kaltę, bet šiuo atveju nusikaltimo nepadarė. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu dėl 500 Eur žalos atlyginimo ji nesutinka. Dėl šio įvykio jai nepavyko išvykti dirbti į Olandiją, kaip buvo planavusi, ji pati patyrė nukentėjusiojo įžeidimus. Šiuo metu jau du mėnesius gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su dukra. Dukra gauna socialines pašalpas, iš to jos pragyvena, ji (kaltinamoji) taip pat užsiimdavo būrimu. Paskutinį kartą Olandijoje dirbo prieš 2–3 metus. Jai dabar yra 45 metai, tačiau darbo stažo neturi nei Lietuvoje, nei Olandijoje. Lietuvoje, jei gerai pamena, įsidarbino 2024 m. rugsėjo mėn., nes negalėjo išvažiuoti į užsienį dėl teismo, dirba valytoja, bet šiuo metu turi nedarbingumą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. J. parodė, kad įvykis įvyko penktadienį, per Jūros šventės atidarymą. Tą savaitę pas jį buvo atvykę draugai iš Anglijos, su kuriais kartu stebėjo šventę bei paradą, kuris, jo manymu, prasidėjo apie 16–17 val. Jie ėjo nuo Senojo turgaus link centro, perėjo visą mugę, o pats paradas užtruko daugiau nei valandą. Visi buvo linksmi, jis (nukentėjusysis) per pusdienį tebuvo išgėręs vieną bokalą alaus. Po parado draugai su vaikais nuėjo prie pilies pavalgyti, o jis dėl didelio nuovargio po savaitės darbų nuo jų atsiskyrė ir nutarė eiti namo pailsėti. Vėliau planavo dalyvauti vakare vyksiančiame grupės „Hiperbolė“ koncerte. Jis (nukentėjusysis) buvo apsirengęs vasariškai, piniginės neturėjo, nes jos niekada nesinešioja. Pinigus nešiojasi sulenktus grynaisiais priekinėje kelnių kišenėje, ypač vietose, kur daug žmonių. Šįkart pinigai buvo smulkesnėmis kupiūromis – po 20 ir 50 Eur. 100 Eur kupiūros jis neturėjo, todėl liudytojas R. G., kuris tvirtino kitaip, suklydo. Eidamas Tiltų ir Teatro gatvėmis link savo namų senamiestyje, jis dairėsi ką nusipirkti, kad galėtų pavaišinti svečius. Netoli vietos, kur vėliau pirko alų, įsigijo sūrio. Jo manymu, būtent tuo metu jį ir pastebėjo kaltinamoji bei jos sesuo. Mano, kad jos matė, kaip jis įsidėjo pinigus į priekinę šortų kišenę. Jis pastebėjo moterį (R. B.), vilkinčią dryžuotą juodai baltą suknelę, į ją atkreipė dėmesį, nes pats turi tokios medžiagos marškinėlius. Netoliese pamatė vyriškį, prekiaujantį medaus alumi. Priėjęs prie prekeivio, atsistojo į eilę – prieš jį buvo vienas žmogus, o jam (nukentėjusiajam) už nugaros dar stovėjo vienas ar du. Kai eilėje stovėjęs žmogus apsipirko, jis (nukentėjusysis) padavė prekeiviui 20 Eur, gavo 14 Eur grąžos, įskaitant 10 Eur kupiūrą (likusi grąža buvo monetomis), kurią įsidėjo į dešinę priekinę šortų kišenę. Pinigus jis yra įpratęs susidėti į vieną krūvelę didėjimo tvarka, taip padarė ir tą kartą, visą krūvelę pinigų perlenkė ir įsidėjo į minėtą kišenę. Įsidėjęs grąžą, paėmė alų ir siekė įsidėti jį į maišelį (nors alaus pardavėjas aiškina, kad prekes jam supakavo, taip nebuvo, jis (nukentėjusysis) turėjo savo maišelį). Būtent tada pajuto smūgį iš kairės pusės, smūgis buvo vidutinio stiprumo. Nors kitą žmogų toks smūgis tikriausiai būtų paskatinęs atsisukti, jis (nukentėjusysis) neatsisuko, toliau žiūrėdamas į dešinę dėjo į maišelį alų ir tuo metu pastebėjo ranką, laikančią pinigus. Iš pradžių nesuprato, kad tai jo pinigai, nes viskas įvyko labai greitai. Nors jo šortai buvo ganėtinai prigludę, o pinigai įdėti giliai kišenėje, į kišenę įkišamos rankos jis nepajuto. Suvokęs, kad kažkas bando pavogti pinigus, jis sučiupo moterį (kaltinamąją) už rankos, ištraukė pinigus ir įsidėjo atgal į kišenę. Tada kaltinamoji ir jos sesuo (jos stovėjo šalia viena kitos) pradėjo šaukti, kad jis muša moteris. Moterys šaukė lietuviškai, kalbėjo be akcento, vėliau policijos pareigūnai net buvo nustebę, kaip jos gerai moka lietuvių kalbą, nors vienos tautybė buvo nurodyta lyg rumunų. Kaltinamoji vilkėjo rusvą suknelę, o jos sesuo – anksčiau minėtą dryžuotą. Abi moterys buvo šviesiaplaukės, todėl jis nesuprato, kad jos romų tautybės, jos nebuvo panašios į tos tautybės moteris. Tuo metu jis negirdėjo jokių romų kalbos žodžių, moterys ta kalba nekalbėjo. Moterys šaukė, nes jis, laikydamas kaltinamosios ranką, siekdamas atimti pinigus, ją truputį pasuko, galbūt sugriebė ir kaltinamajai už sprando, bet tiksliai to nepamena. Jis jau anksčiau yra susidūręs su kišenvagiais, todėl žino jų veikimo būdus. Įvykio metu rusų kalba jis (nukentėjusysis), kaip teigia kaltinamoji, nekalbėjo, buvo kalbama lietuviškai, sakomi tik rusiški keiksmažodžiai. Jis buvo šokiruotas, kad ką tik jį bandė apvogti, o dabar kaltina moterų mušimu, sakė, jam iškvies policiją. Kiek pamena, jis sakė žodį „vagilka“ ir nurodė, kad joms pačioms kvies policiją. Moterys ėmė nuo jo šalintis, pasuko atgal, ėjo Tiltų g. link Senojo turgaus, vėliau pasuko į kairę, į Grįžgatvio g. link Jono kalnelio. Jis ėjo joms iš paskos, tuo metu paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir aiškino įvykio aplinkybes, tačiau kalbėtis su BPC operatoriumi buvo sunku, nes moterys eidamos vis šaukė, kad jis jas muša, kad žmonės jas gelbėtų. Pasukus į Grįžgatvio g. link Jono kalnelio, kur žmonių buvo mažiau, kaltinamoji pribėgusi trenkė jam rankine ir pasakė praeiviams, kad esą jis muša romų moterį. Tik tada jis suprato, kad jos yra romės. Kaltinamosios sesuo, ėjusi šiek tiek priekyje, visą laiką kalbėjo telefonu, tai jam pasirodė įtartina. Paėjusios link Jono kalnelio, moterys pasuko į kiemus (ėjo per Tiltų g. 23 namo kiemą), ten žmonių aplink jau nebuvo. Tuo metu jis (nukentėjusysis) vis dar kalbėjo telefonu su pareigūnais, aiškino, kur jis yra, kai pamatė iš toliau nuo Grįžgatvio g. sparčiu žingsniu artėjančius du tamsaus gymio vyrus. Jis pamanė, kad moterys išsikvietė pagalbą. Sunerimęs dėl savo saugumo, pradėjo dairytis vietos, kur galėtų pabėgti ir pasislėpti, nes pagalvojo, kad gali būti užpultas ir sužalotas, tačiau netikėtai pamatė nuo Kūlių Vartų g. 3 namo ateinantį policijos pareigūną, jam pamojo, ir pareigūnas suprato, kad tai jis (nukentėjusysis) kvietė pagalbą. Jis pareigūnams nurodė kaltinamąją ir jos seserį, jos buvo sulaikytos, paimti jų dokumentai. Kur dingo tamsaus gymio vyrai, jis nežino. Kalbant su policijos pareigūne, ji nurodė, kad romų tautybės asmenys kartais gali keršyti, todėl jis svarstė, ar rašyti pareiškimą, tačiau, atsižvelgęs į įžūlų bandymą jį apvogti, nusprendė tai padaryti. Vėliau pareigūnai jam minėjo, kad Jūros šventės metu buvo įvykdytos berods 26 kišenvagystės, tačiau pareiškimus rašė tik 2 ar 3 žmonės. Kai jo pinigai buvo apžiūrėti policijoje, jo kišenėje buvo 200 Eur banknotais. Jis tvirtina, kad jei tuo metu būtų atsisukęs į moterį, kuri jį tyčia stumtelėjo, nebūtų pamatęs, kaip kita iš kišenės ištraukia pinigus. Neabejoja, kad jį pastūmė kaltinamosios sesuo, nes stovėjo jam už nugaros, o pati kaltinamoji pagal savo kūno padėtį negalėjo jo stumtelėti, kadangi buvo jo dešinėje pusėje, o jis pasviro į dešinę, kai buvo stumtelėtas iš kairės. Moterys stovėjo šalia viena kitos, o ne atskirai, kaip nurodė kaltinamoji, todėl joms nereikėjo šaukti viena kitai, ką gers. Jis tikrai nėra nusistatęs prieš romų tautybės žmones, jis reagavo tik į konkretų elgesį, o ne tautybę. Kaltinamosios versija, jog jis neva kvietė ją eiti išgerti alaus, yra išgalvota, nes ji buvo visiškai svetima moteris, ir jis taip nesielgia. Kaltinamąją ir jos seserį matė pirmą kartą gyvenime, su jomis nebuvo anksčiau susidūręs, apie jų giminystės ryšį sužinojo tik būdamas policijoje. Kai buvo apklausiamas policijoje, kaltinamoji su seserimi buvo uždarytos į areštinę, tačiau jų daiktai buvo tame pačiame kabinete, kur vyko jo apklausa. Kažkurios moters telefonas nuolat skambėjo, jis (nukentėjusysis) dar prašė pareigūnų patikrinti, kas skambina. Moterys buvo sakiusios, kad apie jų sulaikymą niekam nepraneštų, tai jam pasirodė įtartina, tarsi jos nenorėtų, kad kas nors žinotų, kur jos yra ir su kuo buvo. Tą patį vakarą, policijos pareigūnų prašymu, jis (nukentėjusysis) nuvyko pas pardavėją, iš kurio pirko alų, nufotografavo palapinę ir nusiuntė nuotraukas bei pardavėjo kontaktus pareigūnams. Pardavėjas klydo nurodydamas, kad jis (nukentėjusysis) pas jį apsilankė kitą dieną. Civilinį ieškinį dėl 500 Eur žalos atlyginimo palaiko – įvertino sugaištą laiką (po apklausos policijoje, kur užtruko apie porą valandų, dar gaišo laiką, vyko fotografuoti tos prekybos vietos, iš kur pirko alų, po to teko keletą kartų dalyvauti apklausose), patirtą viešą pažeminimą, aprėkimą bei baimę dėl galimo keršto, nes minėti tamsaus gymio vyrai taip ir nebuvo nustatyti. Į koncertą tą vakarą nuėjo, bet jautėsi pavargęs, be nuotaikos. Šiuo metu jokio keršto dėl aptariamo įvykio nėra patyręs.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. T. nurodė, jog dirba Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus vyresniuoju specialistu, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, jog jie yra teisingi, teismas gali jais vadovautis. Kaltinamąją atvykęs matė pirmą kartą, anksčiau neteko su ja susidurti. Kiek pamena, moterys buvo pasipiktinusios tiek nukentėjusiojo elgesiu, tiek dėl to, kad jie jas sulaikė. Kadangi su kaltinamąja bendravo jo kolega, jis (liudytojas) nežino, ką ji pasakojo apie įvykį.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas E. Z. nurodė, jog dirba Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus vyresniuoju specialistu, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, jog jie yra teisingi, teismas gali jais vadovautis. Įvykio dieną kartu su kolega dirbo viešajame renginyje. Gavo iškvietimą, tačiau kokio pobūdžio, šiuo metu neprisimena, lyg Kūlių Vartų g. pranešėjas kažką persekioja. Nuvykę į nurodytą vietą, sutiko vyriškį, kuris sekė paskui dvi moteris. Vyro teigimu, moterys nuo jo šalinosi, jos ką tik bandė iš jo pavogti pinigus. Vyriškis nurodė, kad pinigus iš jo kišenės bandė ištraukti būtent kaltinamoji. Moteris savo kaltę neigė. Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, moterys buvo sulaikytos. Kadangi vyras išreiškė norą rašyti pareiškimą, jis (liudytojas) ir jo kolega informavo Reagavimo skyriaus pareigūnus, kurie atvykę atliko tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis (liudytojas) buvo nurodęs, kad viena iš moterų sakė galimai netyčia pastūmusi nukentėjusįjį, tačiau kuri konkrečiai tai pasakė, jis neprisimena.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, jog tuomet apklaustas geriau prisiminė įvykio aplinkybes ir davė teisingus parodymus. Papildomai parodė, kad Jūros šventės metu prekiavo savo gamybos gėrimais: gira ir alumi. Jo prekybos vieta buvo įrengta palapinėje, kurioje jis dirbo vienas. Jei gerai pamena, įvykio metu prie jo palapinės buvo ne tik nukentėjusysis ir kaltinamoji, bet ir daugiau žmonių, stovėjusių eilėje (galbūt 3–4 žmonės). Jis pastebėjo, kad moteris (kaltinamoji) priėjo prie vyriškio (nukentėjusiojo) spartesniu žingsniu, tačiau jos ėjimas buvo panašus į kitų šventės lankytojų ir niekuo neišsiskiriantis. Jis netgi pagalvojo, kad moteris galėjo pamatyti pažįstamą ir todėl paskubėjo, tačiau kai išgirdo vyrą šaukiant „vagilka“, suprato, kad jie nėra pažįstami. Moteris ėjo link to vyro, vyras tuo metu stovėjo prie prekystalio, kaip tik buvo apsipirkęs, jis (liudytojas) vyrui padavė maišiuką. Moteris priėjo prie vyro iš nugaros ir, eidama link jo, kluptelėjo. Jei gerai pamena, ji net atsirėmė į vyrą, tačiau tiksliai neprisimena, į kurią kūno vietą. Po to vyras iškart pradėjo šaukti. Jis (liudytojas) daugiau nieko nepastebėjo, nes turėjo aptarnauti kitus klientus. Jis taip pat neprisimena, ar vyras tuo metu jau buvo pasiėmęs prekę, ar tik laukė grąžos. Jo manymu, vyras atsiskaitė 100 Eur kupiūra, nors dabar tuo nėra tikras. Taip pat jis neprisimena, į kurią kišenę vyras įsidėjo gautą grąžą. Ar minėta moteris iki konflikto buvo priėjusi prie jo palapinės ir klaususi giros kainos, taip pat negali tiksliai pasakyti. Kaip atrodė minėta moteris, neprisimena, jos neatpažintų.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja R. B. parodė, kad kaltinamoji R. B. yra jos sesuo. 2024-07-26 jos abi lankėsi Jūros šventėje. Į šventę vyko apsipirkti, ketino vaikams nupirkti drabužių ir maisto, nes vėliau planavo išvykti dirbti į Vokietiją. Ji (liudytoja) buvo jau apsipirkusi: nusipirko maisto, drabužių, turėjo pirkinių krepšius ir su seserimi ėjo link autobusų stotelės. Eidamos matė, kad netoli prekiaujama maisto produktais, todėl žadėjo eidamos pakeliui sustoti nusipirkti. Kadangi bevaikščiodamas ištroško, nusprendė nusipirkti atsigerti. R. nuėjo prie prekybinės palapinės, o ji pati (liudytoja) liko stovėti keletą metrų atokiau kitoje kelio pusėje, prie kavinės. Prie palapinės stovėjo jos sesuo ir vyriškis (nukentėjusysis), tačiau ji nei į vyrą, nei į sesers veiksmus prie palapinės iš pradžių nekreipė dėmesio, nes kalbėjo telefonu su vaiku. Taip pat matė, kad palapinėje buvo du pardavėjai – vyras ir mergina. Daugiau klientų nebuvo, todėl ji dar pagalvojo, kad greit nusipirks ir galės tęsti kelionę link autobuso. Stovėdama prie palapinės, R. romų kalba paklausė jos (liudytojos), kokios giros norėtų. Ji atsakė, kad nupirktų tokios pačios, kokią ims sau. Po to ji (liudytoja) išgirdo, kaip vyriškis ėmė rusiškai šaukti: „Čigonai vagia“. Tada ji (liudytoja) atkreipė į jį dėmesį. Jos sesuo stovėjo vyrui iš šono, dešinėje pusėje. Pamačiusi kilusį konfliktą, ji (liudytoja) pradėjo eiti link jų, tačiau nespėjusi prieiti, pamatė, kaip vyriškis trenkė R. ranka per galvą. Priėjusi ji paklausė vyriškio, kas vyksta, tačiau šis ėmė rėkti: „Čigonai, čia vagystė“. Ji bandė jį nustumti nuo sesers, klausinėjo, ko jis nori ir ką jam čigonai padarė. Su vyru kalbėjo ir rusiškai, ir lietuviškai, vyriškis taip pat kalbėjo abiem kalbomis. Vyras buvo akivaizdžiai išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis pradėjo grasinti, kad kvies policiją, o ji (liudytoja) atsakė, kad tegul kviečia, jam pačiam bus blogiau, jei be pagrindo apkaltins jas vagyste. Po šio konflikto jos su seserimi paliko prekyvietę ir ėjo link autobusų stotelės, ketindamos važiuoti namo. Vyriškis ėjo joms iš paskos, kalbėjo telefonu lietuviškai su kažkokiu kitu vyru tarsi su draugu. Jis toliau jas sekė ir kartojo, kad iškvies policiją. Konflikto su vyru aiškintis neketino, nuo jo ėjo, nes nebuvo prasmės to daryti – vyras buvo neblaivus ir jas šmeižė. Galiausiai jis paskambino pareigūnams, jie netrukus atvyko ir pradėjo aiškintis situaciją. Pareigūnams paklausus vyro, kas atsitiko, šis atsakė, kad jos traukė iš jo pinigus. Ji (liudytoja), išgirdusi šiuos žodžius, pradėjo juoktis ir pabrėžė, kad jos nieko nevogė. Jas abi su seserimi nuvežė į policijos komisariatą, kur jos buvo apklaustos. Ji (liudytoja) nurodė visas aplinkybes taip, kaip viskas iš tikrųjų įvyko. Daugiau jokių konfliktų tą dieną šventėje nebuvo, niekas jų daugiau niekuo nekaltino. Ji anksčiau to vyriškio (nukentėjusiojo) nebuvo mačiusi. Nežino, kodėl jos pirkinių krepšiai nebuvo įtraukti į asmeninių daiktų sąrašą, kai atvyko pareigūnai, ji juos laikė rankose. Jos jokių kitų tamsaus gymio vyriškių į pagalbą nekvietė, kaip kad nurodo nukentėjusysis.

Iš 2024-07-26 vyr. patrulės V. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad patruliuojant nustatytu maršrutu 2024-07-26 19.28 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, jog Tiltų g. ir Grįžgatvio g. sankryžoje, Klaipėdoje, pranešėjas sulaikė moterį, kuri bandė pasisavinti jo pinigus. 19.34 val. atvykus adresu Kūlių Vartų g. 5, Klaipėda, juos (pareigūnus) pasitiko ekipažo „L1701“ pareigūnai E. Z. ir V. T., kurie 19.33 val. jau buvo sulaikę dvi romų tautybės moteris. Vėliau pagal pateiktus LR piliečių pasus buvo nustatyta, kad tai R. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir R. B. (gim. (duomenys neskelbtini)). Pareigūnas E. Z. nurodė, kad moterys buvo sulaikytos įtarus nusikalstamos veikos padarymą. Bendraujant su pranešėju R. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), šis paaiškino, jog būdamas Jūros šventėje pastebėjo, kaip iš jo priekinės dešinės kelnių kišenės bandoma pavogti 200 Eur. Pastebėtos įtariamos moterys ėmė šalintis link Kūlių Vartų g., todėl jis jas sekė, norėdamas, kad jos būtų sulaikytos už savo veiksmus. Tuomet minėtas ekipažas „L1701“ moteris sulaikė. 19.51 val. abi moterys buvo pristatytos į Klaipėdos AVPK OVS ir uždarytos į areštinę. Iš R. J. buvo priimtas pareiškimas. Įvykio vietos apžiūros atlikti nepavyko, kadangi Tiltų g., kurioje įvyko įvykis, buvo daug žmonių (1 t., b. l. 44–45).

Iš 2024-07-27 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad įvykio vieta yra adresu Tiltų g. 19, Klaipėda. Matyti keturių aukštų pastatas, prie kurio gatvėje sustatytos baltos spalvos prekybinės palapinės. Prie vienos iš palapinių, kurioje prekiaujama alumi, nukentėjusysis nurodė konkrečią vietą, kur, jo teigimu, buvo pasikėsinta pavogti iš jo kišenės pinigus (1 t., b. l. 46–52, 121–122).

Iš 2024-07-31 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas Klaipėdos miesto vaizdo stebėjimo kameros įrašas, pažymėtas pavadinimu „36 TiltuDarzu vald.“, kurio pradžia – 2024-07-26 19:00 val. Įraše matyti Tiltų g. vaizdas nuo Tiltų g. ir Grįžgatvio g. sankryžos. Dešinėje pusėje matyti baltos spalvos prekybinės palapinės, pro kurias eina didelis žmonių srautas. 19:23:26 val. pro ketvirtą palapinę (skaičiuojant nuo arčiausiai esančios) praeina dvi moterys (R. B. ir R. B.). Jos pereina į kitą gatvės pusę ir sustoja ant šaligatvio. Matyti, kad moteris, vilkinti šviesios spalvos suknelę (R. B.), kalba telefonu. Paskui moteris eina vyras (R. J.), kuris taip pat kalba telefonu. Įraše užfiksuota, kaip R. B., stovėdama ant šaligatvio, atsisuka į R. J., ar ji ką nors sako, nustatyti negalima, nes įrašas neturi garso. Vėliau R. B. pradeda eiti Taikos pr. kryptimi, nulipa nuo šaligatvio ir eina važiuojamąja kelio dalimi. Šalia jos eina moteris su dryžuota suknele (R. B.). Eidamos gatve, abi moterys vis atsisuka pažiūrėti atgal. 19:23:54 val. visi trys asmenys nueina link Taikos pr., kur vaizdo kamera nebefiksuoja (1 t., b. l. 57–59).

Iš 2024-07-31 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai. Įrašuose užfiksuoti R. B. ir R. J. paaiškinimai policijos pareigūnams apie įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 66–68).

Iš 2024-09-03 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas 2024-07-26 19.23.35 val. įrašas, kuriame užfiksuotas R. J. pranešimas apie sulaikytą moterį, kuri iš kišenės bandė pavogti jam priklausančius pinigus (1 t., b. l. 106–108).

Iš 2024-07-26 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti nukentėjusiojo pateikti banknotai (7 vnt. – 20 Eur, 1 vnt. – 50 Eur, 1 vnt. – 10 Eur), kuriuos, jo teigimu, buvo pasikėsinta pagrobti iš jo kišenės (1 t., b. l. 109–113).

Iš 2024-07-26 daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, tarp asmeninių daiktų pas R. B. rasti 785 Eur grynaisiais (2 t., b. l. 97).

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad kaltinamosios R. B. kaltė dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo yra įrodyta. Nors kaltinamoji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiama teisme savo kaltės nepripažino, tvirtino, kad nukentėjusiojo pinigų nebandė pagrobti, o nukentėjusysis ją šmeižia dėl jos tautybės, tačiau tokius jos parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai bei kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, būtent iš jų visumos analizės logiškai išplaukia kaltinamosios kaltę jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu patvirtinančios išvados. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, kad susimokėjęs už alų ir dėdamas jį į maišelį netikėtai pajuto stumtelėjimą ir pamatė ranką, traukiančią iš priekinės dešinės jo šortų kišenės ten buvusius jo pinigus – 200 Eur. Reaguodamas į šią situaciją, jis iškart sugriebė ranką, atėmė pinigus ir įsidėjo juos atgal į kišenę. Liudytojo R. G. parodymai iš esmės patvirtina nukentėjusiojo nurodytą įvykių eigą. Liudytojas nurodė matęs, kaip viena moteris sparčiu žingsniu priėjo prie jo kliento (nukentėjusiojo), netikėtai kluptelėjo ir atsirėmė į jį. Tuomet šis staiga sugriebė ją už rankos ir sušuko „vagilka“, tarp jų kilo konfliktas. Nors pats liudytojas nematė rankos kišimo į kišenę ar pinigų paėmimo fakto, jis aiškiai patvirtino kritinį veiksmų momentą – moters kluptelėjimą, nukentėjusiojo stumtelėjimą ir staigią jo reakciją, akivaizdžiai susijusią su neteisėtu veiksmu. Tokie liudytojo parodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad jis po stumtelėjimo pamatė moters ranką su jo pinigais ir ją sugriebė, siekdamas ištraukti pinigus. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas E. Z. taipogi parodė, kad apklausiant moteris (kaltinamąją ir jos seserį), jos pripažino, jog netyčia atsitrenkė į nukentėjusįjį, ir tiek. Visa tai patvirtina faktą, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo stumteltas, kaip kad jis ir nurodė. Byloje esantis skambučio BPC įrašas patvirtina, kad nukentėjusysis nedelsdamas po įvykio paskambino numeriu 112 ir aiškiai pranešė sulaikęs kišenvagę, bandžiusią iš jo kišenės ištraukti pinigus (jis informavo, kad seka dvi moteris, iš kurių viena kišo ranką į jo kišenę). Kadangi skambutis vyko realiu laiku, dar prieš atvykstant policijos pareigūnams, tokie nukentėjusiojo parodymai nebuvo apgalvoti, buvo spontaniški. Vėliau bendraudamas su atvykusiais policijos pareigūnais, nukentėjusysis nurodė tas pačias aplinkybes. Visa tai atskleidžia nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą, suteikia pagrindą juos vertinti kaip patikimus ir atitinkančius tikrovę, neišgalvotus. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad nukentėjusysis galėjo suklysti ar neteisingai interpretuoti situaciją. Nors kaltinamoji ir jos sesuo tvirtino, kad nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas ir jis buvo girtas, to nepatvirtina jokie bylos duomenys. Teismo posėdyje nukentėjusysis nurodė išgėręs bokalą alaus dar prieš kelias valandas iki įvykio, stebint Jūros šventės paradą. Iš byloje esančių skambučio BPC įrašo ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų matyti, kad nukentėjusysis elgėsi adekvačiai, ramiai, kalbėjo nuosekliai ir argumentuotai, jo elgesys, kalbėsena neatitiko itin apsvaigusio asmens požymių. BPC pateiktame skambučio įraše girdima, kad nukentėjusysis aiškiai nurodo įvykio situaciją: kas įvyko, ką jis matė, kur yra, ką seka ir kodėl kviečia policiją. Jo kalba rišli, logiška, aiški, jis sugeba tiksliai apibūdinti aplinkybes ir nurodyti buvimo vietą, tai rodo, jog jis buvo sąmoningas ir gebėjo kontroliuoti savo veiksmus bei situaciją. Policijos pareigūnai V. T. ir E. Z., pirmieji kontaktavę su nukentėjusiuoju, nepastebėjo jokių neblaivumo ar neadekvataus elgesio požymių, dėl kurių būtų buvę būtina tikrinti jo blaivumą. Be to, pareiškimas dėl galimos nusikalstamos veikos iš nukentėjusiojo buvo priimtas tą pačią dieną, tai patvirtina, jog jis buvo adekvačios būklės ir suprato savo veiksmus. Nors kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad buvo apkaltinta nukentėjusiojo tik dėl savo romų tautybės, kad buvo matyti, jog jis jaučia kažkokį pyktį romų tautybės asmenims, tokie jos pareiškimai yra niekuo nepagrįsti. Nė vienas objektyvus įrodymas nepatvirtina, kad nukentėjusysis turėjo kokį nors motyvą apkalbėti ją, nepagrįstai apkaltinti nusikaltimo padarymu dėl tautybės ar asmeninių priežasčių. Nustatyta, kad nukentėjusysis iki įvykio niekada nebuvo susidūręs su nukentėjusiąja ir jos seserimi, matė jas pirmą kartą. R. J. tvirtino, kad jis savo veiksmais sureagavo į konkretų nusikalstamą moters elgesį, o ne į jos tautybę, juolab, kad jis net nežinojo kaltinamosios tautybės, nes ši ir jos sesuo kalbėjo lietuviškai be akcento, jų išvaizda romų tautybei nebuvo būdinga – abi buvo šviesiaplaukės, nepanašios į romes. Kad kaltinamoji nebuvo panaši į romų tautybės moterį, pastebėjo ir policijos pareigūnas, po įvykio tiesiogiai bendravęs su kaltinamąja (tai užfiksuota vaizdo įraše Nr. PSS-20240726-193112UTC+0300 nuo 00:02:45 min.). Nukentėjusysis teigė, kad moterų tautybę jis sužinojo tik vėliau, kai pati kaltinamoji su seserimi šalinosi iš įvykio vietos ir šaukė eidama, kad mušama romų moteris. Liudytojas R. G., buvęs šalia įvykio vietos, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė girdėjęs kokių nors nukentėjusiojo sakomų įžeidimų tautiniu pagrindu, jis tik patvirtino nukentėjusiojo teiginį, kad šis kaltinamąją pavadino „vagilka“. Iš to galima spręsti, kad kaltinamosios paaiškinimai akivaizdžiai yra gynybinio pobūdžio, jais siekiama sumenkinti savo vaidmenį, pateikti įvykius kitaip, sau palankia linkme, ir išvengti atsakomybės. Faktas, kad kaltinamoji įvykio dieną turėjo savo grynųjų pinigų, savaime nepaneigia jos bandymo įvykdyti kišenvagystę. Įstatymas nereikalauja nustatyti motyvo įvykdyti vagystę, kad būtų konstatuota šios nusikalstamos veikos sudėtis kaltininko veikoje, pakanka nustatyti, kad buvo atlikti BK 178 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyti veiksmai – kaip šiuo atveju, pasikėsinta viešoje vietoje pagrobti svetimą turtą iš asmens drabužių. Teismas pažymi, kad kišenvagysčių atvejais, kai veika įvykdoma staiga viešoje vietoje, kur yra žmonių sambūris, dažnai nėra vaizdo įrašų, tikslių liudytojų parodymų ar kitų vagystės momentą tiksliai fiksuojančių duomenų. Tokiose situacijose pagrindiniu įrodymu tampa nukentėjusiojo tiesioginė reakcija ir parodymai, kurie, įvertinus visų aplinkybių visumą, gali būti pakankami nusikalstamai veikai konstatuoti. Todėl šioje byloje teismas remiasi nukentėjusiojo parodymais, kurių patikimumą patvirtina tiek jų turinys, tiek tai, kad jie atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes. O kalinamosios ir liudytojos jos sesers R. B. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, jie paneigiami anksčiau aptarta įrodomąja bylos medžiaga, jai prieštarauja. Teismas atkreipia dėmesį ir į pačių kaltinamosios ir jos sesers elgesį įvykio metu – jos šalinosi iš įvykio vietos, traukėsi nuo jas sekusio nukentėjusiojo, matydamos ir girdėdamos, kad jis kreipiasi pagalbos, nors pasak jų, nukentėjusysis pats jų atžvilgiu elgėsi neteisėtai – sugriebė už sprando, įžeidinėjo. Jei nukentėjusysis būtų iš tikrųjų taip elgęsis (vartojęs smurtą, įžeidinėjęs viešoje vietoje) be jokio pagrindo, kaip nurodė kaltinamoji ir jos sesuo, nelogiška, kad jos pačios pasirinko pasitraukimo variantą, nesikreipė į policiją pagalbos, negynė savo interesų tokiu būdu, kai nukentėjusysis tai akivaizdžiai darė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad 2024-07-26 apie 19.20 val. Jūros šventės metu prie Tiltų g. 19 namo, Klaipėdoje, stovėjusios prekybinės palapinės R. B., priėjusi prie apsipirkusio R. J. ir imituodama suklupimą bei netyčinį stumtelėjimą, įkišo dešinę ranką į jo šortų priekinę dešinę kišenę bei pasikėsino pagrobti ten buvusius 200 Eur. Kaltinamoji nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis sugriebė jos ranką ir atėmė jos iš kišenės ištrauktus pinigus. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia – ji suvokė, kad vykdo kišenvagystę, kad viešoje vietoje grobia svetimą turtą iš asmens drabužių, ir taip elgtis norėjo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01). Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) nuosavybei, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, juo žala nepadaryta, kadangi nukentėjusysis pinigus atgavo. Kaltinamoji turi neišnykusį teistumą dėl nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo, iki šiol nėra sumokėjusi už jį paskirtos baudos, nurodė, jog yra dirbanti, tačiau nurodomas draudimo laikotarpis nuo 2024-10-11 iki 2025-02-11, kaltinamoji teigė turinti nedarbingumą, neturinti darbo stažo, pragyvenanti iš to, kad jos dukra gauna socialines pašalpas, ji (kaltinamoji) taip pat užsiima būrimu. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6 dalis). Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas R. B. laikinajame sulaikyme nuo 2024-07-26 19.33 val. iki 2024-07-28 12.37 val. (dvi dienos) išbūtas laikas, vieną sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajai R. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, ją pradėjus vykdyti, naikintinos.

Nukentėjusysis R. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 172–174), kuriuo prašo priteisti 500 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad tiesioginės turtinės žalos nepatyrė, nes atsiėmė kaltinamosios ištrauktus pinigus. Tačiau patyrė stiprų emocinį ir dvasinį sukrėtimą bei viešą pažeminimą aplinkinių akyse. Po to, kai sugriebė kaltinamosios R. B. ranką ir atsiėmė iš jos savo pinigus, buvo netikėtai apkaltintas moterų mušimu, jam buvo grasinama iškviesti už tai policiją. Siekdamas išvengti kaltinimų, jis pats iškvietė policiją ir pradėjo sekti moteris, telefonu pareigūnams nurodydamas jų judėjimo kryptį. Tuo metu moterys minios akivaizdoje nuolat šaukė, kaltino jį smurtu, prašė aplinkinių pagalbos, o jis, kalbėdamas telefonu, negalėjo paaiškinti situacijos praeiviams. Jos pasikvietė į pagalbą tamsaus gymio vyrus, jis (nukentėjusysis) išsigando dėl savo saugumo, bijojo būti jų sužalotas. Visa ši situacija – viešas konfliktas, įžeidinėjimai, keiksmažodžiai ir baimė būti sumuštam – stipriai paveikė jo emocinę ir psichinę būklę. Jis patyrė dvasinį sukrėtimą, baimę, skausmą, nerimą dėl to, kad jam gali būti kerštaujama iš kaltinamosios pusės dėl šio įvykio. Iki šiol jaučia nerimą dėl savo saugumo ir bijo, kad kaltinamosios aplinkos žmonės gali bandyti keršyti už jo įvykdytą pilietinę pareigą. Po moterų sulaikymo jis kartu su pareigūnais vyko į policijos komisariatą, parašė pareiškimą, buvo apklaustas bei pripažintas nukentėjusiuoju. Ten užtruko ilgiau nei dvi valandas, tuo laikotarpiu negalėjo bendrauti su atvykusiais į svečius draugais, pavėlavo į vakare Jūros šventėje vykusį koncertą. Atsižvelgiant į tai, neturtinę žalą vertina 400 Eur suma, o turtinę, t. y. viso proceso metu savo sugaištą laiką, – simboline 100 Eur suma.

Nukentėjusysis prašomą priteisti 100 Eur turtinės žalos atlyginimą grindžia sugaištu laiku, nurodo tiesioginės turtinės žalos nepatyręs, nes atsiėmė kaltinamosios pasikėsintus pagrobti pinigus. Jis nepateikė jokių patirtą turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų (pvz., duomenų apie negautas pajamas, patirtas išlaidas ir pan.), todėl ieškinio dalis, kuria prašoma priteisti 100 Eur turtinės žalos atlyginimą, netenkintina. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi nukentėjusiojo viso proceso metu sugaištas laikas vertintinas kaip jo dėl nusikaltimo padarymo patirtas nepatogumas, emocinis diskomfortas ir į tai teismas atsižvelgia spręsdamas būtent priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas neabejoja, kad dėl kaltinamosios veiksmų – bandymo viešoje vietoje pagrobti pinigus iš drabužių, viešai keliamo triukšmo, kaltinimų, kad jis muša moteris, – nukentėjusysis patyrė netikėtumą, šoką, emocinį sukrėtimą bei pažeminimo jausmą, vėliau patyrė su nusikaltimo padarymu susijusius nepatogumus, diskomfortą, neigiamas emocijas, nes užuot ėjus ilsėtis ir paskui be rūpesčių tęsus dalyvavimą šventėje, bendravimą su šeima ir draugais, kaip planavo, teko sekti paskui kišenvagystę pasikėsinusią įvykdyti kaltinamąją, laukti atvykstant policijos pareigūnų, rašyti pareiškimą, vykti į policijos komisariatą duoti parodymus (nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne vieną kartą), po to vykti fiksuoti įvykio vietą. Teismas, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, atsižvelgia ir į tai, kad nusikalstama veika nebuvo baigta, pinigai nebuvo pagrobti, nukentėjusysis juos susigrąžino, įvykio metu fizinių sužalojimų nepatyrė, taip pat nenustatyta, kad po įvykio jis būtų patyręs realių grėsmių, persekiojimą ar kitokį neigiamą poveikį iš kaltinamosios pusės. Įvertinęs tai ir atsižvelgdamas į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas R. J. atitiks protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir bus pakankamas kompensuoti jo patirtus išgyvenimus, nepažeis ir nukentėjusiojo bei kaltinamosios interesų pusiausvyros. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam R. J. iš kaltinamosios R. B. priteisiant 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. J. pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad jis patyrė 1 500 Eur išlaidų už atstovo advokato jam suteiktas teisines paslaugas (3 t., b. l. 10). Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, nukentėjusiojo R. J. turėtos išlaidos – 1 500 Eur – jo atstovo advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios R. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti ją laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. B. laikinajame sulaikyme nuo 2024-07-26 19.33 val. iki 2024-07-28 12.37 val. (dvi dienas) išbūtą laiką, vieną sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

R. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, ją pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiojo R. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl 500 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios R. B. nukentėjusiojo R. J. naudai priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamosios R. B. nukentėjusiojo R. J. naudai 1 500 Eur jo turėtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Viktorija Teišerskienė