Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2008-10-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-982-414/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-31
Bylos Nr.
II-982-414/2008
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.II-982-414/2008Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS
2008 m. spalio mėn. 31 d.,Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. J. , Prienų rajono PK VP atstovui nedalyvaujant, dalyvaujant nukentėjusiam asmeniui V. K. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. J. skundą, dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prienų rajono PK VP VTS viršininko A. J. 2008 09 10 nutarimu R. J. buvo paskirta 150lt. bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą.

R. J. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2008 06 01, apie 15,30 val. Prienų rajone, kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 20,8 km., vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę sankryžoje su šalutiniu keliu, kirsdamas baltą ištisinę kelio ženklinimo liniją, neįsitikino, kad ta pačia kryptimi važiuojanti transporto priemonė parodė kairįjį posūkio signalą ir jau pasukus į kairę, susidūrė, pažeidė KET 9, 141.2, 145.1, 3 pr. 1.1 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

R. J. prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Jis paaiškino, kad šio eismo įvykio kaltininkas yra V. K. , kadangi pastarasis kelyje Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 20 km., Prienų r., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę nedavė kelio transporto priemonei lenkiančiai pagrindiniame kelyje ir su ja susidūrė, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės, tuo pažeidė KET 199 punkto reikalavimus. Be to, pareiškėjas buvo nubaustas pagal kelių eismo taisykles, kurios įsigaliojo nuo 2008-09-01, o eismo įvykis buvo padarytas 2008-06-01. Pagal 2008-06-01 galiojančias kelių eismo taisykles, nebuvo draudžiama pagrindiniame kelyje lenkti, o automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas privalėjo duoti kelią transporto priemonėms lenkiančioms pagrindiniame kelyje, todėl, pareiškėjo manymu, jis negali būti nubaustas pagal KET, įsigaliojusias 2008-09-01, o (duomenys neskelbtini) vairuotojas pažeidė 2008-06-01 galiojusias kelių eismo taisykles, todėl jis turi būti nubaustas už šį eismo įvykį. Jis taip pat nurodė, kad lenkimo manevrą pradėjo kirsdamas artėjimo liniją, o likus 26,80 m. iki ištisinės linijos pabaigos, nespėjus pabaigti lenkimo manevro, važiuodamas priešpriešine eismo juosta pradėjo stabdyti, kadangi (duomenys neskelbtini) vairuotojas neduodamas kelio suko į kairę.

Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Šalies argumentai

V. K. prašė skundą atmesti. Jis paaiškino, kad pareiškėjas vairavo nerūpestingai, kalvotoje vietovėje esant ribotam matomumui, išvažiavo į priešingą eismo juostą kirsdamas ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, nors pagal KET įtvirtintas nuostatas šią liniją kategoriškai draudžiama kirsti. Pareiškėjas pats pripažįsta, jog lenkimo manevras buvo atliekamas priešpriešinio eismo juostoje, kuri yra atskirta siaura ištisine juosta nuo juostos, kuria važiavo pareiškėjas, nors KET įtvirtintas draudimas tokia juosta paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Nors taisyklėse nėra draudžiama kirsti artėjimo liniją, kaip tai nurodo pareiškėjas, tačiau kirtus šią juostą pareiškėjas privalėjo atlikti manevrą t.y. grįžti į savo eismo juostą iki paženklinto siaura eismo juosta kelio ruožo. Nustatyti transporto priemonių apgadinimai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas viršijo greitį, atlikdamas lenkimo manevrą nesilaikė reikalavimų, nustatytų transporto priemonių išsidėstymo kelyje, suskirstytame ženklinimo linijomis, neįsitikino, jog transporto priemonės, važiuojančios ta pačia juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, važiavo nerūpestingai, pažeisdamas KET reikalavimus, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Pagal ATPK 127 str. 2 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, kai yra nustatoma, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą ir žmonių sužalojimą. Taigi tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, t.y. kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimo turi būti tiesioginis priežastinis ryšys.

Tai, kad R. J. padarė minėtą administracinį teisės nusižengimą, įrodinėjama administracinio teisės pažeidimo protokolu, autoavarijos vietos schema, administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymais, autoįvykio dalyvių paaiškinimais, foto nuotraukomis, kurie sutinkamai ATPK 256 str. pripažįstami tinkamais įrodymais, kuriais remiantis nustatomas administracinio teisės pažeidimo padarymas ir pažeidimą padariusio asmens kaltė.

R. J. kaltinamas pažeidęs KET 9, 141.2, 145.1, 3 pr. 1.1 p. punktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo; lenkti draudžiama šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais "Sankryža su šalutiniu keliu", "Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)" arba "Pagrindinis kelias", bei reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose; siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą keliuose, kurie pagal eismo sąlygas nepriskiriami automagistralėms. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Tokiu būdu, kaltinant R. J. KET 9, 141.2, 145.1, 3 pr. 1.1 p. punktų pažeidimu, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo būtina nustatyti, kad R. J. prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo ir jis lenkė pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais "Sankryža su šalutiniu keliu", "Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)" arba "Pagrindinis kelias", bei reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose, per siaurą ištisinę liniją ir tai nulėmė a/m susidūrimą ir jų sugadinimą.

Vertinant šioje byloje surinktus įrodymus, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolą, autoavarijos vietos schemą, administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymus, autoįvykio dalyvių paaiškinimus, foto nuotraukas, yra pagrindas šiuos įrodymus laikyti nepatikimais ir neįrodančiais tiesioginio priežastinio ryšio tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Protokolas taip pat yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Protokolas įgyja dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.

R. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas formuluojamas pagal KET 141.2, 145.1, 3 pr. 1.1 p. punktų reikalavimus, t. y. pareiškėjas kaltinamas transporto priemonės lenkimu sankryžoje su šalutiniu keliu, kertant baltą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir neįsitikinimu, kad ta pačia kryptimi važiuojanti transporto priemonė parodė kairįjį posūkio signalą ir jau pasukusi į kairę. Tačiau sutinkamai su ATPK 8 str. 1d., asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. Autoįvykio metu galiojo KET, patvirtintų LR Vyriausybės 2006 10 05 nutarimu Nr. 975 redakcija, kur nebuvo draudžiama lenkti pagrindiniame kelyje, kiek kitaip buvo išdėstytos lenkimo taisyklės, o pareiškėjui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas buvo suformuluotas pagal KET, patvirtintų LR Vyriausybės 2008 07 16 nutarimo Nr. 768 redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2008 09 01.

Siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimą būtina nurodyti, kokius teisės aktus pažeidė konkretus asmuo. Taigi Institucija išnagrinėjo administracinę bylą neapibrėžto kaltinimo ribose. Tačiau toks sprendimas žeidžia asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn teises, o būtent teisę į gynybą. Kiekvienas asmuo traukiamas atsakomybėn turi žinoti kuo yra kaltinimas ir turėti galimybę apsiginti, todėl darytina išvada, kad Institucija neįvykdė pareigos nurodyti inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmę.

Kaltinimo abstraktumas, kaltės nedetalizavimas, esminis procesinės teisės pažeidimas, kliudantis teismui nagrinėti bylą, nes teismui priėmus nutarimą, asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes, ar esminius naujus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai suponuoja ginčijamo nutarimo naikinimą ir bylos grąžinimą institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 04 14 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti nutarimą ir bylą grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Nutartis per dešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Rimantas Giedraitis