Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. C., jos atstovei advokatei D. B.,

išnagrinėjusi G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), nedirbančios, besimokančios (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. C. 2016 m. lapkričio 11 d. 19.07 val. Šiauliuose, Tilžės g. 109, vairuodama transporto priemonę – automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula, nepasirinko saugaus važiavimo atstumo ir kliudė stovėjusį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino.

G. C. teismo posėdžio metu kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad lapkričio 11 d. buvo mokykloje, po pamokų vyko į papildomas pamokas. Nuvyko į prekybos centro „Saulės miestas“ požeminę aikštelę, nes reikėjo į knygyną. Grįžusi sėdo į automobilį, stūmėsi atgal. Padariusi pusę manevro, išlipo iš automobilio. Kadangi jos vairavimo įgūdžiai nėra geri, visada išlipa apsižiūrėti, kiek likę vietos. Viskas buvo gerai, todėl sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Po savaitės tėčiui paskambino iš policijos, apžiūrėjo automobilį, bet nieko nepastebėjo. Nuvyko į policiją, pareigūnai, išmatavę aukščius, parodė įbrėžimą, kur galimai galėjo kliudyti kitą automobilį. Apgailestauja, bet negirdėjo ir nejuto, jog kliudė kitą automobilį. Kitą automobilį kliudyti galėjo. Dažų likučių ant jos automobilio nebuvo. Tik mini įbrėžimas. Matė tik kito automobilio nuotrauką, tai ten matosi, jog nubrėžta stipriai. Per tą laiką savo automobilio netvarkė. Nemano, kad ji galėjo padaryti tokius didelius apgadinimus. Kai išlipo apsižiūrėti, nematė šalia stovinčio automobilio „VW Golf“, nes tik žiūrėjo, ar yra tarpelis manevrui pabaigti. Iš vairuotojo pusės buvo didesnis tarpelis, iš keleivio pusės – mažesnis. Nežino, kuriuo momentu galėjo kliudyti kitą automobilį, nes nieko nepajuto. Negali tvirtinti, kad ji kliudė kitą automobilį. Jei būtų pajutusi, būtų laukusi kito automobilio savininko, pildžiusi deklaraciją. Jei nebūtų sulaukusi savininko, būtų skambinusi pagalbos telefonu 112. Neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, automobilis draustas, techniškai tvarkingas, buvo blaivi. Vairavimo stažas nuo rugsėjo mėn., važinėja į Šiaulius tris kartus per savaitę. Ji visada išlipa iš automobilio apsižiūrėti. Aikštelėje buvo tamsu, siauros stovėjimo vietos, jos vairavimo stažas mažas. Kai paskambino tėčiui iš policijos, labai atidžiai apžiūrėjo automobilį, bet nieko nepastebėjo. Policija matavo aukščius su liniuote. Pagal aukščius gal ir atitinka apgadinimų aukštis, bet ant jų automobilio įbrėžimas labai mažas. Jos automobilio apgadinimai buvo keleivio pusėje, labiau priekinėje automobilio dalyje. Nesupranta, kada galėjo apgadinti kitą automobilį, nebuvo, kad abu automobiliai nuo kontakto sujudėtų. Išlipusi kitų automobilių neapžiūrėjo, pažiūrėjo tik tarpelius tarp automobilių.

Nukentėjusioji I. B. teisme parodė, kad dirba prekybos centre „Saulės miestas“, atvyko į darbą apie 13 val. Darbą baigė 21 val., rado apgadintą automobilį. Apgadinta buvo vairuotojo pusė. Perbraukė pirštu, galvojo gal nusivalys, bet nenusivalė. Paskambino vyrui, iškvietė policiją, užpildė dokumentus. Apgadinimas matėsi iš tolo. Apgadinimas buvo galinėje automobilio dalyje. Buvo didelis įbrėžimas. Įvertinti apgadinimo negali. Jos automobilis yra tamsiai mėlynos spalvos, o įbrėžimas baltos spalvos. Mano, kad padaręs tokį įbrėžimą, vairuotojas turėjo pajusti, bet negali tiksliai teigti. Priešais jos automobilį buvo vaizdo kamera, bet filmuotos medžiagos niekas jai žiūrėti neleido. Jei aikštelėje daug automobilių, nepatyrusiam vairuotojui sunku išvažiuoti. Nematė šalia stovinčio G. C. automobilio. Nežino, ar ten tik nubraukti dažai, matė, kad keliose vietose gilesni įbrėžimai. Defektai šiai dienai nėra pašalinti, draudimas žalą jau atlygino. Požeminėje aikštelėje gal ir groja muzika, neatkreipė dėmesio. Yra greičio ribojimo kalneliai, jei automobilio greitis didesnis, gal ir yra garsas per juos važiuojant. Atvyko vienas ekipažas, buvo gal 2-3 pareigūnai. Po to atvyko kitas ekipažas, kuriame buvo du pareigūnai. Vienas pareigūnas nuėjo žiūrėti vaizdo medžiagos, o kitas pareigūnas matavo įvykio vietą. Pareigūnas, kuris matė vaizdo medžiagą, sakė, kad vairuotojas įvažiavo į jos automobilį, išlipo apsižiūrėti, po to nuvažiavo.

Liudytojas E. Z. teisme parodė, kad buvo įvykis prekybos centro „Saulės miestas“ požeminėje aikštelėje, asmuo pasišalino. Pranešėja nurodė savo automobilį, išmatavo aukščius, nufotografavo, paėmė paaiškinimą. Kolega nuėjo į apsaugos postą peržiūrėti vaizdo kamerų įrašų. Žino, kad pasišalinęs automobilis buvo „Nissan“. Nežino, ar visos dienos vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas. Apgadinta buvo kairės pusės galinė automobilio dalis. Lyg nubrėžimas buvo. Kontaktas buvo braukiamojo pobūdžio. Dažų likučių ant automobilio nepamena. Nukentėjusiosios automobilio dažai buvo nubraukti, nepamena, kokio dydžio nubraukimas. Asmuo turėjo suprasti kliudęs kitą automobilį, nes po kontakto vairuotoja buvo išlipusi. Atsižvelgiant į tai, kad kitas automobilis tik nubrauktas, tai vairuotoja galėjo nejusti. Nematė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio, jo neieškojo. Pamena, kad automobilio savininkas buvo registruotas ne Šiauliuose, duomenų bazėje telefono numerio nebuvo. Kaltininkas buvo rastas vadovaujantis vaizdo kamerų filmuota medžiaga. Eismo įvykio schemą braižė kolega. Atstumas nuo nukentėjusiosios automobilio rato iki stovėjimo linijos buvo matuotas. Nubrauktas automobilio šonas iš tos pusės, kur buvo arčiau stovėjimo linijos.

Liudytojas D. Š. teisme parodė, kad datos nepamena, gavo pranešimą, jog pasišalino iš eismo įvykio. Nuvykę apžiūrėjo automobilį, buvo apgadintas galinis sparnas. Jis nuėjo peržiūrėti vaizdo kamerų medžiagos. Ilgai peržiūrinėjo, pamatė, kaip išvažiuoja automobilis, užkliuvo už kito automobilio, vairuotoja išlipo pažiūrėti, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Apgadinta automobilio „VW Golf“ galinė dalis vairuotojo pusėje. Nukentėjusiosios automobilio apgadinimai nėra dideli, bet akivaizdžiai matomi. Apgadinimai gal sprindžio ar plaštakos dydžio. Mano, kad vairuotoja negalėjo nesuprasti, jog apgadino kitą automobilį, nes abu automobiliai sujudėjo. Dažų likučių ant nukentėjusiosios automobilio nepamena. Kontaktas buvo braukiamojo pobūdžio. Nepamena, ar buvo nubraukti dažai. Kontaktas buvo švelnus. Vaizdo medžiagoje matyti, kad automobiliai sujudėjo. Ne visos dienos vaizdo medžiagą žiūrėjo. Vaizdo medžiagą žiūrėjo porą valandų nuo atvykimo. Tiksliai nepamena apgadinimų dydžio, bet jie akivaizdžiai matosi. Jis braižė eismo įvykio schemą. Nukentėjusiosios automobilis buvo priparkuotas prie stovėjimo linijos, nes ten yra kolona, negalima kitaip pastatyti automobilio. Kai atvyko į įvykio vietą, nukentėjusiosios automobilio kitoje pusėje kitų automobilių nebuvo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio nematė.

Liudytojas V. C. teisme parodė, kad yra G. C. tėtis, sutiko duoti parodymus. Lapkričio 16 d. paskambino tyrėjas ir paaiškino apie eismo įvykį. Labai nustebo, pradėjo dėlioti įvykius, dukra sakė, kad nieko nejuto. Apėjo automobilį, niekur nebuvo sulankstyta, nubraižyta. Joniškyje nuvyko į komisariatą, tai pasakė, kad vis tiek reikės važiuoti į Šiaulius. Ant priekinio bamperio buvo nežymiai nubrauktas lakas. Nežino, ar tas nubraukimas buvo anksčiau, nes tokių apgadinimų galima rasti visur. Įbrėžimas buvo 3-4 cm dydžio. Dažų likučių niekur nematė. Apgadinimas buvo dešinėje, keleivio pusėje. Nukentėjusiosios automobilio nematė, tik foto nuotraukoje. Ant nukentėjusiosios automobilio sulankstymų nebuvo, bet buvo pažeisti dažai, matėsi baltas gruntas. Nežino, ar apgadinimų aukščiai sutapo. Ant jo automobilio įbrėžimas yra viename lygyje, o nukentėjusiosios automobilis nubrėžtas plačiau. Dukra sakė, kad smūgio nejuto, išlipo pažiūrėti, ar nieko nenutiko. Kadangi nieko nepamatė, nuvažiavo.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad G. C. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5-6 b. l.), G. C. paaiškinimu (7 b. l.), I. B. paaiškinimu (8 b. l.), Šiaulių AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais (9, 10, 11 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (12 b. l.), registruotos kelių transporto priemonės duomenimis (13 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (17 b. l.), CD laikmenoje esančiomis fotonuotraukomis ir filmuota įvykio medžiaga (19 b. l.).

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš bylos aplinkybių matyti, kad G. C., vairuodama automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, nepasirinko saugaus važiavimo atstumo ir kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. G. C. teismui patvirtino, kad įvykio metu ji vairavo automobilį, buvo įvykio vietoje. Be to, nurodė, kad tik policijos pareigūnams pranešus apie eismo įvykį, kartu su tėvu apžiūrėjo automobilį ir pastebėjo mažą įbrėžimą. Teisme liudytoju apklaustas V. C. patvirtino, kad ant priekinio bamperio buvo nežymiai nubrauktas lakas. Tai, kad įvyko eismo įvykis, teismui iš dalies patvirtino ne tik pati administracinėn atsakomybėn traukiama G. C., bet ir teisme apklausta nukentėjusioji, parodydama, kad jos automobilis „VW Golf“, buvo paliktas stovėti aikštelėje techniškai tvarkingas, o jai baigus darbą rado jį apgadintą. Taip pat patvirtino ir teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai E. Z. bei D. Š., kurie teigė, jog matė apgadinimus ant automobilio „VW Golf“ galinės dalies vairuotojo pusėje. Tai, jog buvo apgadintos abi transporto priemonės, patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad ant automobilių esantys apgadinimų aukščiai sutampa. Atsižvelgiant į tai, kad buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas - automobilis, matyti, kad G. C. sukėlė eismo įvykį.

Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK). ANK 3 str. 2 d. nurodyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. redakcija Nr. XII-1869) 3 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. nurodyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis nei ATPK. Teismas pažymi, kad ATPK 127 str. 2 d. numatyta, jog kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. O ANK 417 str. 8 d. numato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Atsižvelgiant į tai, kad nuobauda, numatyta ANK 417 str. 8 d., yra akivaizdžiai švelnesnė nei numatytoji ATPK 127 str. 2 d., G. C. veika perkvalifikuotina į ANK 417 str. 8 d.

G. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti jai paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas 2016-11-28 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad G. C. 2016 m. lapkričio 11 d. 19.07 val. Šiauliuose, Tilžės g. 109 vairuodama transporto priemonę – automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula nepasirinkusi saugaus važiavimo atstumo ir kliudžiusi stovėjusį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadinusi, po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

G. C., aiškindama įvykio aplinkybes, teisme nurodė, kad kontakto nepajuto, jokio garso negirdėjo, nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, o apie įvykį sužinojo tik tada, kai pranešė policijos pareigūnai, pati įbrėžimo pastebėjusi nebūtų, jokių dažų likučių ant jos automobilio nebuvo. Taip pat teigė, kad tikslo šalintis iš įvykio vietos neturėjo, buvo blaivi, vyko iš mokyklos, automobilis techniškai tvarkingas, draustas, vairuotojo pažymėjimą turėjo. Pažymėtina, kad teisme apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad pagal apgadinimus kontaktas tarp automobilių buvo braukiamojo pobūdžio, nukentėjusiosios automobilio apgadinimai nėra žymūs, dėl to vairuotoja galėjo ir nejusti sukėlusi eismo įvykį. Be to, įvykis vyko automobilių požeminėje aikštelėje, kurioje groja muzika, kaip matyti iš filmuotos vaizdo medžiagos, aikštelėje vyko intensyvus eismas, dėl ko G. C. galėjo neišgirsti kontakto tarp automobilių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog G. C. yra dar tik pradedančioji vairuotoja, kaip pati nurodė, jos vairavimo stažas yra nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio. Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad jos vairuota transporto priemonė – automobilis „Nissan Qashqai“ - yra kiek didesnis nei standartinio dydžio automobilis, dėl to G. C. išlipo iš automobilio apžiūrėti, ar tarpai tarp automobilių pakankami išvažiavimui. Iš vaizdinės bylos medžiagos matyti, kad G. C., išlipusi iš automobilio, į automobilių kontakto vietą net nepažvelgė, kas parodo, kad ji tikrai nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog ant automobilių esantys apgadinimai yra nežymūs. Vertinant apgadinimų dydį, jų pobūdį, galima daryti išvadą, kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, kas rodo, kad G. C. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti atsitrenkusi į kitą automobilį.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą, kaip pati G. C. nurodė, į motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad G. C. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinusi automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas G. C. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 8 d., 628 str., 635-637 str., 644 str., 646 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. C. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

G. C. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.