Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. D., Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalį, 346 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021 m. kovo 30 d., apie 19 val., ties (duomenys neskelbtini), gatvėje, viešoje vietoje lakstęs palaidas I. D. priklausantis šuo įkando pro šalį ėjusiam nepilnamečiui E. J., gimusiam 2014 m., į kairės kojos šlaunį ir blauzdą, t. y. padarė žalos nepilnamečio E. J. sveikatai. Nepilnametis išsigando. Tauragės apskrities ligoninėje jam suteikta medicininė pagalba, nurodyta periodiškai atvykti į gydymo įstaigą perrišimui. E. J. tėvams dėl patirtų išlaidų vykstant į medicinos įstaigą (už kurą), padaryta 30 Eur turtinė žala. I. D. neužtikrino, kad jos laikomas šuo nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, neišbėgtų iš privačios valdos, leido jam lakstyti palaidam, nepateikė duomenų apie šuns vakcinavimą, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. 1-861 „Dėl gyvūnų laikymo Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamosios vietovės taisyklių patvirtinimo“ 6.1, 44, 45 straipsnių reikalavimus.

I. D., nukentėjęs E. J., jo įstatyminė atstovė ir institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas I. D. prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką proceso dalyviai informuoti tinkamai, negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtina: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės nusižengimo padarymo aplinkybės; I. D. paaiškinimas, kad grįždama dviračiu matė link jos bėgantį kaimynės anūką (duomenys neskelbtini), kuris mosikavo rankomis, o gatvėje buvęs jos šuo puolė berniuką ir įkando jam į koją. Vaikas parkrito ant žemės, tada metusi dviratį nusivijo savo šunį. Su vaiku nespėjo pabendrauti, nes išsigandęs nubėgo link namų. Tą patį vakarą atėjusių pas ją į namus berniuko ir jo tėvo atsiprašė. Šuo nėra agresyvus, anksčiau nieko nekąsdavo, jį laiko lauke. Šuns (kilmės) dokumentų ir dokumentų, patvirtinančių jo vakcinavimą 2018 m., neturi. Kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi; V. J. pareiškimas, kad 2021 m. kovo 30 d., apie 19 val. (duomenys neskelbtini), gatvėje, einantis gatve jo nepilnametis sūnus E. J., gimęs 2014 m., buvo užpultas palaido I. D. šuns, kuris įkando į kairę šlaunį ir blauzdą. Dėl patirtų įkandimų sūnų pristatė į Tauragės ligoninės priėmimo skyrių; L. J. paaiškinimas, kad namo parbėgęs verkdamas sūnus E. J. papasakojo, kad einant iš močiutės namų, jį užpuolė ir įkando gatvėje palaidas buvęs tetos I. šuo. Šunį teta atbaidė pagaliu. Šuo buvo rudas, ties kaklu baltos spalvos, vidutinio dydžio, storas, kudlotais labai ilgais plaukais. Sūnaus kairėje kojoje buvo dvi įkandimo žymės, t. y. blauzdoje ir šlaunies vietoje. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kurie nurodė vykti į ligoninę. Siūti žaizdos nereikėjo, ją sutvarstė, liepė žaizdą periodiškai atvykti perrišti. Dėl sūnaus patirto sužalojimo patyrė nepatogumų, sūnų vežioja perrišimui, išdavė nedarbingumo pažymėjimą, padaryta 30 Eur turtinė žala už transporto išlaidas, t. y. kurą; Viešosios įstaigos Tauragės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kad E. J. dėl šuns įkandimo ant kairės blauzdos ir šlaunies užpakalinio paviršiaus yra kelios kastinės 2-3 cm žaizdos; L. J. 2021 m. balandžio 12 d. pranešimas, kad I. D. atlygino nepilnamečio E. J. tėvams padarytą 30 Eur turtinę žalą, kuro išlaidoms vykimui į medicinos įstaigą, jokių pretenzijų neturi; administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus, iš kurio matyti, kad I. D. anksčiau nebausta.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. 1-861 „Dėl gyvūnų laikymo Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamosios vietovės taisyklių patvirtinimo“ 6.1 punkte numatyta, jog gyvūno laikytojas privalo užtikrinti, kad šunys būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463 (Žin., 2007, Nr. 55-2165), ir turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas gyvūno vakcinavimas nuo pasiutligės; 44 straipsnyje numatyta, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs; 45 straipsnyje numatyta, kad šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad I. D., būdama gyvūno (šuns), laikytoja ir turėdama pareigą juo tinkamai rūpintis ir prižiūrėti, neužtikrino, kad jos šuo nekeltų grėsmės kitų žmonių sveikatai. Dėl netinkamo ir teisės normas pažeidžiančio I. D. elgesio jos laikomas šuo padarė žalą nukentėjusiojo nepilnamečio E. J. sveikatai, todėl jos veika sudaro nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėtį.

Administracinio nusižengimo protokole I. D. veika kvalifikuota ir pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį. Teismas sprendžia, kad ANK 346 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies dispozicijos identiškos, tai yra juose nustatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, tačiau minimo ANK straipsnio 4 dalyje nustatytas kvalifikuojantis šios veikos požymis – žalos asmens sveikatai ar turtui padarymas. Tokiu būdu, administracinio nusižengimo byloje nustačius, kad A. D. šuo padarė žalos nukentėjusiajam E. J., jos veika atskirai pagal ANK 436 straipsnio 1 dalį nekvalifikuotina, nes jį apima minimo straipsnio 4 dalis.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, nusižengusio asmens asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. I. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. I. D. anksčiau administracine tvarka nebausta, padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino, todėl jai skirtina minimali bauda, numatyta ANK 346 straipsnio 4 dalies sankcijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą I. D. padarė pirmą kartą, stengiasi tinkamai rūpintis gyvūnu, teismas nemato pagrindo skirti ANK 346 straipsnio 20 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – gyvūno konfiskavimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti kalta I. D. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje ir paskirti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 21131156172.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusio Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.