Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Renatos Vilčinskaitės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nedirbantis, teistas vieną kartą 2012-03-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. ir paskirta 20 parų arešto, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. ir paskirta 20 parų arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir L. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 35 paros arešto, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, ir

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B., veikdamas kartu su S. P., panaudodami psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiojo J. L. atžvilgiu, nesilaikydami įstatymo nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, L. B. savo, o S. P. – L. B. tikrą teisę – susigrąžinti 300 litų skolą, t.y. 2013 m. gegužės 15 d. nuo 17.00 val. iki 19.00 val., tikslus laikas nenustatytas, name, esančiame Verdulių g. 78, Šiaulių m., L. B. bendrais veiksmais su S. P. laikė nukentėjusįjį J. L. prieš jo valią, kur panaudojo nukentėjusiojo J. L. atžvilgiu psichinę prievartą - L. B. peiliu grasino J. L. nupjauti ausis ir peiliu mojavo jam priešais veidą, bei panaudojo fizinę prievartą – L. B. sudavė J. L. ne mažiau kaip 2 kartus koja ir 1 kartą ranka į galvos sritį, S. P. sudavė 1 kartą ranka J. L. į pakaušio sritį, abu reikalavo J. L. grąžinti 300 litų skolą L. B.. Tokiu būdu L. B. bendrais veiksmais su S. P. savavaldžiavo, panaudojant psichinę ir fizinę prievartą J. L. atžvilgiu ir neteisėtai atimant jam laisvę, padarant didelę žalą J. L. teisėms ir teisėtiems interesams.

L. B. tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis J. L. peiliu negrasino ir nemojavo juo prieš veidą. Su kita jam pareikšto įtarimo dalimi sutiko visiškai. Parodė, kad kokiomis aplinkybėmis J. L. paliko piniginę ir kada, neprisimena, gali būti, kad piniginę jis paliko kaip užstatą. Kas toje piniginėje buvo, nežino. Tą piniginę, kurioje buvo apie 200 litų jo pinigų, L. B. pametė. Jis prašė L. L., kad jis nueitų į „Šiaulių“ viešbutį ir atsiimtų piniginę, kurią jis buvo pametęs, nes joje buvo jo pinigai. 2013 m. gegužės 15 dieną, L. B. kartu su S. P. ir „D.“, pavardės nežino, važiavo pas J. L. į darbą išsiaiškinti, kada grąžins pinigus. Po to laiko tiksliai neprisiminė, bet sutiko, kad galėjo būti laikotarpiu nuo 17 val. iki 19 val. atsivedęs J. L. pas S. P. į namus, adresu Verdulių g. 78, Šiauliai, ir neleisdami jam išeiti, kol jam J. L. negrąžins skolos (kiek tiksliai, dabar jau neprisimena, bet sutiko, kad galėjo būti 300 litų), sudavė J. L. keletą smūgių. Kiek smūgių sudavė ir kur, nebeprisimena, bet sutinka, kad galėjo suduoti vieną smūgį ranka į galvą ir du kartus įspirti į galvą J. L. Jis supranta, kad su S. P. neleisdami J. L. išeiti ir reikalaudami grąžinti jam skolą, elgėsi neteisėtai ir savavališkai, nesilaikydami nustatytos tvarkos. Dėl ko dabar gailisi. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu paskiriant jam arešto bausmę (1 t., 94, 100, 111 b. l.).

S. P. tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad L. B. kalbėjo su J. L. apie tai, kada jis grąžins skolą. Į Garažų gatvę važiavo, nes L. B. norėjo atsiimti iš J. L. savo pinigus, tačiau pinigų jam negrąžino. 2013 m. gegužės 15 d. nuo 17.00 val. iki 19.00 val., laiko tiksliai neprisiminė, bet sutiko, kad galėjo būti nurodytu laiku, pas jį namuose, adresu Verdulių g. 78, Šiauliai, kartu su L. B. reikalavo J. L., kad šis atiduotų L. B. skolą. Kiek reikalavo pinigų, tiksliai nebeprisimena, bet sutinka, kad galėjo būti apie 300 litų. Jis tikrai sudavė vieną smūgį J. L. į galvą ir pareikalavo, kad jis atiduotų L. B. skolą. Kiek prisimena, L. B. taip pat J. L. sudavė keletą smūgių reikalaudamas grąžinti skolą. Peilio neprisimena, kad būtų išsitraukęs ir grasinęs juo J. L. Supranta, kad jie su L. B. naudodami fizinę ir psichinę prievartą prieš J. L. bei reikalaudami grąžinti L. B. skolą elgėsi neteisėtai, dėl ko dabar labai gailisi. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu paskiriant jam arešto bausmę (1 t., 135, 153 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo L. B. prisipažinimo kaltu iš dalies ir kaltinamojo S. P. visiško prisipažinimo kaltu, jų kaltė įrodoma kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis J. L. parodė, kad 2013 m. gegužės 8 ar 9 dieną iš Lauryno pasiskolino 20 litų, o Laurynui paliko savo piniginę, kurioje buvo jo asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas ir „SoDros“ pažymėjimas. Apie 23-24 val. L. B. paskambino ir pasakė, kad jis pametė jo piniginę ir ji yra pas „Šiaulių“ viešbučio administratorę, kuri be jo jiems piniginės, kurioje buvo 300 litų, neatiduoda. J. L. piniginę atsiėmė 2013 m. gegužės 12 dieną, kai jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad piniginė yra „Šiaulių“ viešbutyje. Piniginėje, kurią jis pasiėmė „Šiaulių“ viešbutyje, buvo L. B. pinigų apie 290-300 litų, kuriuos jis išleido savo reikmėms. Iš viso jis L. B. atidavė 170 litų: 2013 m. gegužės 14 dieną 100 litų L. B. atidavė po pokalbio prie garažų, prie Statybininkų g. namo Nr.13, 20 litų atidavė miesto centre, tačiau L. B. jam negrasino, o tik susinervinęs šaukė, kada grąžins pinigus, 50 litų atidavė prie Verdulių g. 78 namo sekančią dieną po sumušimo. 2013 m. gegužės 15 d. L. B. pas jį prie darbo Garažų gatvėje atėjo su dviem vyriškiais. Jis jam sakė, kad jeigu neatiduos 200 litų, tai augs „stavkė“, nes jis gaišta laiką, dėl jo turi važinėtis ir ieškoti jo. Iš Statybininkų gatvės taksi automobiliu jie visi nuvažiavo prie Verdulių g. 78 namo. Trečias vyriškis greitai išėjo. L. B. jam sudavė 1 kartą koja ir 2 kartus ranka, grasino peiliu nupjauti ausis, jei neatiduos pinigų. S. P. sudavė 1 kartą ranka, o po smūgio jis pasakė, kad atiduotų pinigus ir viskas bus gerai. Jie sakė, kad jo nepaleis, kol neatiduos pinigų. Maždaug po valandos perėjo į namą Verdulių g. 66, iš kur, kai S. P. išėjo į namus, o L. B. prisnūdo, jis pabėgo. Namuose jis atsirado apie 24.00 ar 00.30 val. Dėl pinigų, kuriuos iš jo paėmė L. B., civilinio ieškinio nereiškia, nes jam turtinė žala nepadaryta, kadangi jis L. B. dar liko skolingas. Dėl neturtinės žalos civilinio ieškinio taip pat nereiškia. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (1 t., 17-18, 20-21, 22-23, 38-41, 47 b. l.).

Liudytoja K. K. parodė, kad J. L. yra jos draugas, su kuriuo gyvena virš metų. Kad J. L. turi tokį draugą L. B., ji žinojo. Apie tai, kad J. L. būtų skolinęsis iš L. B. 20 litų, K. K. nieko nežino. Apie tai, kad L. B. persekioja J. L., jis jai nieko nepasakojo, apie tai sužinojo tik policijoje. Vieną dieną, tai buvo gegužės mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, K. K. su J. L. išlipus iš autobuso ties „Milda“, J. L. pamatė pro šalį tamsiu automobiliu pravažiuojantį L. B. Jis sėdėjo šalia vairuotojo ir per langą iškišęs ranką kažką pamojo J. L. pirštu. J. L. išsigando ir pradėjo bėgti. Ji iš paskos. Jie įšoko į tą patį 6-ą autobusą, iš kurio buvo išlipę ir nuvažiavo iki „Bruklino“. Jai J. L. nieko neaiškino, kodėl jis taip elgiasi. Dar prieš tai maždaug savaitę prieš šį įvykį, J. L. netikėtai buvo dingęs per visą naktį. Į namus jis grįžo apie 3-4 val. nakties. Jo telefonas buvo išjungtas ir ji negalėjo jam prisiskambinti. Kai jis grįžo, matėsi įbrėžtas kairys žandas. Sakė dar, kad kažkur skauda, bet kur tiksliai skauda, dabar jau tiksliai neprisimena. Jis jai tik pasakė, kad jį laikė uždarę. Daugiau smulkmenų J. L. nepasakojo. Dar J. L. gegužės mėnesį minėjo, kad jį reketuoja duoti 500 litų, tačiau taip pat neminėjo, kas jį reketuoja. J. L. K. K. pasakojo apie L. B. tik tada, kai ji kreipėsi į policiją, sužinojusi, kad yra užblokuota jos sąskaita, kuria pasinaudojo L. B., nes J. L. jam buvo davęs jos sąskaitos numerį ir visus kodus. Būtent policijoje J. L. ir pasakojo apie tai, kad L. B. jį reketuoja ir jam buvo liepta rašyti pareiškimą. Kiek žino, tai J. L. L. B. sumokėjo apie 200 ar 300 litų, tiksliai neprisimena. Dėl piniginės dingimo, tai žino, kad ji buvo pamesta prie „Šiaulių“ viešbučio. Apie tai, kad rasta piniginė J. L. pranešė jo mama, kuriai paskambino iš policijos. Kaip ten atsirado ta piniginė, J. L. paaiškino, kad jis vairavo „VW Golf“ žmogaus, pas kurį jis dirbo ir tame „VW Golf“ jis galėjo pamesti savo piniginę. Jis spėjo, kad piniginę pametė tas pats šeimininkas ir kiti, su kuriais jis dirbo garaže. J. L. piniginę pasiėmė iš „Šiaulių“ viešbučio administratorės, tuo metu K. K. laukė lauke. J. L. sakė, kad piniginėje buvo apie 300 litų to žmogaus, pas kurį jis dirbo, už detales. Tuos pinigus ji matė toje piniginėje. Kiek jų tiksliai buvo, pasakyti negali, nes tiksliai neskaičiavo. Pamena, kad buvo 200 litų kupiūra ir dar smulkiais po 10 ar po 20 litų. Paskui jis vežė tuos pinigus vienas pats. Sakė, kad pinigus veža į garažus. Kur tiksliai jis tuos pinigus padėjo, ji pasakyti negali, nes nematė. Dar kiek prisimena, tai tie, kurie pametė J. L. piniginę, ėjo patys ją atsiimti, bet jiems jos nedavė, todėl piniginę turėjo atsiimti pats J. L. O piniginę prie „Šiaulių“ viešbučio rado turistai. K. K. neprisimena, kuriuo momentu buvo įvykis su pinigine ar prieš tai, kai jį naktį buvo kažkur uždarę, ar po to. Taip pat jai J. L. rodė, kuriame name jis buvo uždarytas, tai prisimena, kad tai buvo baltas namas, netoli geležinkelio, gatvės pavadinimo nežino. Būdama „Salduvės“ viešbutyje, ji per langą girdėjo, kaip kažkas šaukia „Jura, Jura“ ir jis parbėgo išsigandęs, puolė rakinti duris. Kiek jų buvo, nežino, nes nematė. Iki buto jie nespėjo atbėgti, buvo išvaryti administratorės, nes jie paskambino ir pasakė, kad jų neįleistų. Dar J. L. sakė, kad bėgdamas šaukė administratorei, kad kviestų policiją. Tai buvo maždaug prieš mėnesį, tiksliai neprisimena (1 t., 57-58 b. l.).

Liudytoja Ž. K. parodė, kad 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, jai dirbant „Šiaulių“ viešbutyje, galėjo būti arba gegužės 7 arba gegužės 10 diena (tomis dienomis ji dirbo), dienos metu prie jos priėjo užsienietis, bet ne viešbučio gyventojas, kuris atnešė piniginę. Kaip suprato, tai jis piniginę rado lauke ar tai aikštelėje, ar kažkur prie automobilio ir paliko piniginę Ž. K.. Ji apžiūrėjo piniginę ir kiek prisimena, joje buvo kažkoks dokumentas. Taip pat piniginėje buvo ir pinigų. Kiek tiksliai buvo pinigų, pasakyti negali, nes neprisimena, bet kažkur apie 200 litų ar tai 240 litų. Apžiūrėjusi piniginę, ją padėjo į stalčių ir apie tai pasakė kitai administratorei - N. G., kuri dirbo po jos. Kokiomis aplinkybėmis piniginė buvo grąžinta, pasakyti negali, nes nežino. Piniginę savininkui grąžino ne ji. Kiek prisimena, tai piniginė buvo nedidelė, vyriška, juoda. Kokie ten dokumentai buvo, Ž. K. pasakyti negali, nes buvo daug pridėtą kažkokių kortelių, jų neapžiūrinėjo. Prisimena, kad pačiame viršuje buvo asmens tapatybės kortelė (1 t., 49 b. l.).

Liudytoja N. G. parodė, kad 2013 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, galėjo būti apie vidurį, jai bendradarbė Ž. K. prisiimant pamainą perdavė piniginę, kurią kaip ji pasakė, lauke rado kažkoks užsienietis, negyvenantis viešbutyje. N. G. apžiūrėjo piniginę ir joje matė daug įvairiausių kortelių, tame tarpe buvo ir asmens dokumentas ir nemažai pinigų. Kiek tų pinigų buvo, pasakyti negali, nes neskaičiavo. Pamena, kad buvo po 20 litų nemažai banknotų. Apžiūrėjusi korteles, vienu rastu ant kortelės numeriu ji pasiskambino ir paklausė, ar pažįsta tokį žmogų. Jai pasakė, kad pažįsta ir davė jo telefono numerį, tačiau duotu telefonu niekas neatsiliepė, todėl ji paskambino ir apie rastą piniginę pranešė policijos pareigūnams. Maždaug už poros valandų pas ją atvažiavo pats piniginės savininkas. Jis pasiėmė piniginę ir išėjo. Prie N. G. jis piniginės neapžiūrinėjo. Piniginės savininkas buvo vienas. Atėjus piniginės savininkui, N. G. iš jo piniginės išsitraukė asmens tapatybės kortelę ir sulygino joje buvusią nuotrauką su atėjusiu žmogumi, prieš tai dar jo paklausė vardo ir pavardės. Įsitikinusi, kad tai tikrai tas pats savininkas, N. G. jam atidavė piniginę. Dar prieš ateinant piniginės savininkui, pas ją buvo atėję du jaunuoliai, kurie norėjo atsiimti rastą piniginę, tačiau, kadangi nei vienas iš jų nebuvo tikrasis piniginės savininkas, jiems tos piniginės neatidavė. Negali pasakyti, kuriuo momentu jie buvo atėję, tik tiek, kad dar prieš atiduodant piniginę tikrajam savininkui. Gali būti, kad po jų atėjimo ji ir paskambino į policiją dėl rastos piniginės (1 t., 51 b. l.).

Liudytoja D. G. parodė, kad 2013 m. gegužės 17 d. jai dirbant „Salduvės“ viešbutyje administratore ir sėdint savo darbo vietoje, per stiklo pertvarą pamatė pro paradines duris įbėgantį vaikinuką, kuris nubėgo laiptais į viešbučio viršų, o jį nusivijo dviese. Kaip išgirdo, vaikinukas pradėjo šaukti „iškvieskit policiją“. Tik vėliau suprato, kad pagalbos šaukėsi mūsų viešbučio gyventojas J. L. Ji išėjo iš savo darbo vietos ir nusekė paskui nubėgusius asmenis. Vieną iš dviejų, kuris vijosi J. L., ji surado trečiame viešbučio aukšte ir pareikalavo, kad jis paliktų viešbutį. Tai buvo apie 25 metų amžiaus vaikinas, apie 1,70- 1,75 m ūgio, normalaus kūno sudėjimo, atrodo netamsių plaukų. Jo nebeatpažintų, nes per dieną praeina daug žmonių bei būna nemažai incidentų. Kai D. G. pareikalavo, kad apleistų patalpas, jis pasakė, kad dar pabus, nes atėjo pas draugą. D. G. jo paklausė, pas kokį draugą atėjo, tai jis pasakė, kad nežino pavardės. Tada ji paklausė, koks jo vardas. Jaunuolis atsisakė įvardyti jo vardą, todėl D. G. pareikalavo, kad jis apleistų patalpas ir pasakė, kad jį palydės. Ji jaunuolį išlydėjo iki durų ir tada užrakino viešbučio duris. Tai buvo apie 22 val. Kai išlydėjo minėtą jaunuolį, D. G. nuėjo ieškoti antro, tačiau niekur jai jo surasti nepavyko. Kiek žino, kai du įbėgo į viešbutį, tai vienas iš jų buvo aukštesnis, o kitas žemesnis, tai ji išlydėjo lauk žemesnį, o aukštesnio nerado. Maždaug po 1,5 val. pas ją atėjo J. L. draugė K. K., kuri jos paprašė dušo rakto ir tada D. G. jos paklausė, ar čia pas juos buvo netikėti svečiai. Ji atsakė, kad taip, kad jiems baisu. Tada D. G. pasakė, kad jeigu iškils kokia grėsmė ir jie nebegalės išeiti iš kambario, kad skambintų į administraciją ir tada bus iškviesta apsauga arba policija. Daugiau K. K. nieko nepasakojo. Prieš J. L. įbėgant į viešbutį, ji jokio incidento lauke nematė, taip pat nieko negirdėjo, kad kas šūkautų. Kad lauke kas šauktų, ji galėjo ir negirdėti, nes kai yra uždarytos abi paradinės durys, kas vyksta lauke, galima ir neišgirsti. Kiek prisimena, tai arba tą pamainą, arba kitą, ji J. L. kvietė greitąją, nes atėjusi K. K. to paprašė. Jam buvo sulaužyta nosis. Kai ji paklausė, kas atsitiko, tai J. L. pasakė, kad pats susižalojo paslysdamas duše, tačiau ji tuo suabejojo. Antras jaunuolis galėjo iš pastato išeiti jai nematant arba užeiti į kokį kambarį, tuo metu, kai kalbėjosi su pirmu vaikinu, kadangi pastatas yra penkių aukštų ir visko sužiūrėti neįmanoma. Be to, duris buvo užrakinusi laikinai, kadangi šiaip durys būna atrakintos iki 24 val. (1 t., 52 b. l.).

Liudytojas M. B. parodė, kad L. B. ir S. P. pažįsta kokius 2-3 mėnesius. Su jais daug nebendrauja. 2013 metų gegužės mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, kažkuris, ar tai L. B. ar tai S. P., jo paprašė, kad jis važiuotų kartu su jais pasikalbėti su J. L., pas jį į darbą. Jie važiavo atrodo su autobusu, o gal su mikriuku, kažkur į pietiniam esančius mūrinius garažiukus. Prisimena, kad jis nuėjo pakviesti J. L. pakalbėti. M. B. į L. B. ir S. P. pokalbį su J. L. nesikišo, stovėjo atokiau, todėl net nežino, apie ką jie kalbėjo. Paskui prisimena, kad važiavo su taksi iki centrinės nuovados, kad J. L. atsiimtų piniginę. Kiek prisimena, tai J. L. visą laiką labai puikiai bendravo tiek su L. B., tiek su S. P., ir jam neatrodė, kad jis galėtų jų bijoti. M. B. dar jį palydėjo iki nuovados, kad paklausti, kur jis gali atsiimti piniginę. Kadangi jau buvo po darbo, pareigūnai pasakė, kad ateitų kitą dieną. Palydėjęs J. L., jis kartu su juo išėjo iš nuovados ir jie išsiskyrė. Apie ką kalbėjosi L. B. su S. P. buvo ne jo reikalas, tai jis nesureikšmino tos dienos įvykių ir tikrai smulkmenų daugiau neprisimena. Tik prisimena, kad J. L. sakė, kad jam reikia atsiimti piniginę. Kokiomis aplinkybėmis ji atsidūrė nuovadoje, M. B. nežino ir nieko apie tai papasakoti negali. M. B. pravardė yra „D.“ (1 t., 55 b. l.).

Iš 2013-05-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Verdulių g. 78, Šiaulių m., ir J. L. nurodė, kad šiame name jis buvo laikomas (1 t., 7-16 b. l.).

Iš 2013-05-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. L. atpažino S. P. ir nurodė, kad jis kartu su L. B. iš jo reikalavo pinigų ir vieną kartą jam sudavė ranka į galvą (1 t., 24-26 b. l.).

Iš 2013-06-11 nukentėjusiojo J. L. parodymų patikrinimu vietoje protokolo matyti, kad jis parodė namą, esantį Verdulių g. 78, Šiaulių m., ir nurodė, kad šiame name L. B. jam grasino peiliu nupjauti ausis, jei neduos pinigų. S. P. jam ranka trenkė vieną smūgį iš nugaros į galvą ir sakė, kad geruoju duotų pinigus (1 t., 27-33 b. l.).

Iš 2013-05-22 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad S. P. pateikė 2 mobiliojo ryšio telefonus be SIM kortelių: “Nokia C5-00”, IMEI Nr.357409/04/045025/8, ir “Nokia 5220”, IMEI Nr.356840/02/511553/5 (1 t., 61 b. l.).

Iš 2013-05-22 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad L. B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 6060”, IMEI Nr. 355503/01/630146/1, su “Pildyk” SIM kortele Nr. 89370034150022277200 (1 t., 62 b. l.).

Iš 2013-05-28 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti S. P. pateikti mobiliojo ryšio telefonai: “Nokia C5-00”, IMEI Nr. 357409/04/045025/8, ir “Nokia 5220”, IMEI Nr. 356840/02/511553/5, ir L. B. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas “Nokia 6060”, IMEI Nr. 355503/01/630146/1, su “Pildyk” SIM kortele Nr. 89370034150022277200, bei juose esanti informacija. S. P. pateiktame telefone “Nokia C5-00”, IMEI Nr.357409/04/045025/8, abonentinis Nr.8-673-16189, 2013-05-08 11.56 val., 2013-05-08 11.40 val., 2013-05-08 12.44 val. gautos trumposios žinutės iš J. L. tel. 8-674-42400, kuris žada grąžinti pinigus. L. B. pateiktame telefone “Nokia 6060”, IMEI Nr.355503/01/630146/1, su “Pildyk” SIM kortele Nr.89370034150022277200, abonentinis Nr.8-605-03107, 2013-05-11 22.00 val., 2013-05-11 22.17 val. gautos trumposios žinutės iš J. L. tel. 8-674-42400, kuris praneša, kad pinigų neturi, tariasi susitikti (1 t., 63-84 b. l.).

Iš 2013-05-27 akistatos tarp nukentėjusiojo J. L. ir įtariamojo L. B. protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. L. parodė, kad name L. B. jam 3 kartus sudavė koja į veidą, reikalavo pinigų, grasino peiliu, kad nupjaus ausis, o S. P. 1 kartą jam sudavė ranka į galvą ir klausė, kodėl jis neatiduoda pinigų. L. B. akistatos metu parodė, kad J. L. paskolino 100 litų, o piniginę paliko kaip užstatą. Šioje piniginėje L. B. įsidėjo savo pinigus apie 240 litų, kuriuos pametė kartu su pinigine. L. B. prašė J. L., kad šis iš „Šiaulių“ viešbučio paimtų piniginę, kurioje buvo L. B. pinigai. Dėl to važiavo pas J. L. į darbą. Po to telefonu J. L. pasakė, kad piniginėje nebuvo pinigų, o L. B. norėjo, kad jis grąžintų jam pinigus (1 t., 96 -98 b. l.).

Iš 2013-05-27 akistatos tarp nukentėjusiojo J. L. ir įtariamojo S. P. protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. L. parodė, kad name L. B. jam 3 kartus spyrė koja į veidą, reikalavo pinigų, grasino peiliu, kad nupjaus ausis, o S. P. 1 kartą jam sudavė ranka į galvą ir sakė, kad gražiuoju atiduotų pinigus. S. P. akistatos metu su J. L. parodymais sutiko iš dalies ir nurodė, kad jam smūgį sudavė į galvą netyčia, o su kitais parodymais sutiko (1 t., 137-139 b. l.).

Iš 2013-06-18 įtariamojo S. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė namą, esantį Verdulių g. 78, Šiaulių m., kur namo didžiajame kambaryje L. B. sumušė J. L. dėl negrąžintos skolos. S. P. nurodė, kad J. L. galėjo suduoti 1 smūgį netyčia, gindamas J. L. nuo L. B. (1 t., 143-147 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. 294 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Teisės vykdymo savavališkumas reiškia veikimą priešingai šiems įstatymo reikalavimams. Pažymėtina, kad psichinis ar fizinis smurtas visuotinai pripažįstamas neteisėtu (kasacinė nutartis Nr. 2K-177/2013). 2012 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija priėmė nutartį Nr. 2K-P-183/2012, kurioje suformuluotas reikalavimas, kad, kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, vien tik psichinės ar fizinės prievartos konstatavimo nepakanka ir kad visais atvejais turi būti konstatuota ir didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Kartu pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi būti konstatuojami motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir kt. Didelę žalą nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin šiurkštus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas.

Teismas, įvertinęs kaltinamųjų L. B. ir S. P., nukentėjusiojo J. L., liudytojų K. K., Ž. K., N. G., D. G., M. B. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, parodymų patikrinimo vietoje, akistatos – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog L. B., veikdamas kartu su S. P., panaudodami psichinę ir fizinę prievartą, kas visuotinai pripažįstama neteisėta, nukentėjusiojo J. L. atžvilgiu, nesilaikydami įstatymo nustatytos tvarkos, o būtent nesikreipdami į teisėsaugos institucijas dėl to, kad J. L. neteisėtai pasisavino L. B. priklausančius pinigus, taip pat nebandydami minėtos pinigų sumos iš J. L. atgauti įstatymuose nustatyta tvarka, savavališkai vykdė ginčijamą, L. B. savo, o S. P. – L. B. tikrą teisę – susigrąžinti 300 litų skolą, kai J. L. minėtus pinigus buvo neteisėtai pasisavinęs iš L. B., t.y. 2013 m. gegužės 15 d. nuo 17.00 val. iki 19.00 val., tikslus laikas nenustatytas, name, esančiame Verdulių g. 78, Šiaulių m., L. B. bendrais veiksmais su S. P. laikė nukentėjusįjį J. L. prieš jo valią, kur panaudojo nukentėjusiojo J. L. atžvilgiu psichinę prievartą - L. B. peiliu grasino J. L. nupjauti ausis ir peiliu mojavo jam priešais veidą, bei panaudojo fizinę prievartą – L. B. sudavė J. L. ne mažiau kaip 2 kartus koja ir 1 kartą ranka į galvos sritį, S. P. sudavė 1 kartą ranka J. L. į pakaušio sritį, abu reikalavo J. L. grąžinti 300 litų skolą L. B.. Nors kaltinamasis L. B. ikiteisminio tyrimo metu galėjo nurodyti tikslios sumos, kurios reikalavo iš J. L., nežinojo, kiek tiksliai yra paskolinęs pinigų J. L. ir kiek iš visų buvo pinigų J. L. piniginėje, kurią jis pametė, tačiau tiek pats kaltinamasis L. B., tiek ir kaltinamasis S. P. pripažino, kad galėjo reikalauti iš J. L. grąžinti 300 Lt. Tokiu būdu L. B. bendrais veiksmais su S. P. savavaldžiavo, panaudojant psichinę ir fizinę prievartą J. L. atžvilgiu ir neteisėtai atimant jam laisvę, padarant didelę žalą J. L. teisėms ir teisėtiems interesams. Paminėtina, kad pats nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti sumos, kurios reikalavo L. B. su S. P., savo parodymus jis taip pat keitė, tačiau apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad kaltinamieji nusikaltimo padarymo dieną galėjo reikalauti iš jo 280-290 Lt, be to, jo parodymams, t.y., tam, kad jis juos keitė, galėjo turėti įtakos tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (1 t., 38-40 b. l.). Kad J. L. piniginėje buvo 300 Lt, priklausančių L. B., paminėjo liudytoja K. K., nes taip jai sakė J. L. ir ji pati matė, kad piniginėje buvo 200 Lt kupiūra ir dar kažkiek pinigų 10 Lt ir 20 Lt kupiūromis (1 t., 57-58 b. l.). Kad piniginėje buvo 200 Lt ar 240 Lt taip pat patvirtino liudytoja Ž. K. (1 t., 49 b. l.). Atsižvelgiant į minėtus duomenis, teismas daro išvadą, kad L. B. ir S. P. iš J. L. reikalavo grąžinti 300 Lt L. B.. Taip pat paminėtina, kad nors L. B. nepripažino, kad jis peiliu grasino J. L. nupjauti ausis taip pat juo mojavo J. L. prieš veidą, S. P. paskutinės apklausos metu (1 t., 153 b. l.) neprisiminė, kad L. B. būtų atlikęs minėtus veiksmus J. L. atžvilgiu, tačiau jis apie tai prisiminė 2013-05-22 apklausos metu (1 t., 135 b. l.), taip pat akistatos su J. L. metu (1 t., 137-139 b. l.). Be to, nors nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklūs ir išsamūs, tačiau jis kiekvienos apklausos metu, parodymų patikrinimo vietoje metu, akistatų metu tvirtino tai, kad L. B. peiliu grasino J. L. nupjauti ausis taip pat juo mojavo J. L. prieš veidą. Kad J. L. grįžo su įbrėžtu kairiuoju žandu patvirtino K. K.. Atsižvelgiant į minėtus duomenis, į tai, kad kaltinamųjų parodymai nėra nuoseklūs, išsamūs, kai jei juos nuolat keitė, o J. L. parodymai dėl grasinimo peiliu yra išsamūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, juos netiesiogiai patvirtina liudytojos K. K. parodymai, todėl L. B. parodymai, kad jis neva negrasino J. L. peiliu ir juo nemojavo prieš veidą, S. P. parodymai, kad jis neva nematė, kad L. B. atliko minėtus veiksmus vertintini kritiškai, kaip kaltinamųjų pasirinkta gynybos versija ir atmestini. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinime nurodyti kaltinamųjų veiksmai nebuvo vienkartinis, šiurkštus ir bauginantis veiksmas, nes L. B. kartu su S. P. vijosi J. L. iki jo gyvenamosios vietos, esančios viešbutyje „Salduvė“, viešbučio „Salduvė“ administratorė turėjo paprašyti vieną iš jų (kurį tiksliai – negalėjo pasakyti) palikti bendrojo naudojimo patalpas, J. L. ir K. K. tuo metu buvo įbauginti, be to, L. B. su tikslu įbauginti ir atgauti jam priklausančią, ginčijamą pinigų sumą, buvo susitikęs su J. L., S. P. ir M. B. prie garažų, kur M. B. ėjo pakviesti J. L. pasikalbėti, o vėliau jį lydėjo į policijos nuovadą pasiimti rastos piniginės, tokiu būdu sukeliant bauginančią atmosferą. Todėl L. B. ir S. P. veiksmai 2013 m. gegužės 15 d. nuo 17.00 val. iki 19.00 val. laikytini prieš tai buvusių santykių kulminacija, ypač šiurkščiu, bauginančiu, neteisėtu elgesiu, dėl kurio J. L. teisėms ir teisėtiems interesams buvo padaryta didelė žala, o būtent jis patyrė sužalojimus, jam buvo atimta laisvė, juto baimę bei turėjo pagrindo manyti, kad L. B. grasinimai bus įvykdyti. Minėta didelė žala kilo būtent dėl neteisėtų aukščiau nurodytų L. B. ir S. P. veiksmų. Atlikdami kaltinime nurodytus veiksmus L. B. ir S. P. suvokė, kad savavališkai, nesilaikydami įstatymuose nustatytos tvarkos, vykdo L. B. ginčijamą teisę, numatė, kad tokiais jų veiksmais bus padaryta didelė žala nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams ir tokių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 str. 2 d. 2 p.). Be to, abu kaltinamieji prieš J. L. naudojo fizinį smurtą, abu reikalavo grąžinti L. B. 300 Lt, nusikaltimas buvo įvykdytas S. P. namuose. Atlikdami bendrus veiksmus L. B. ir S. P. veikė kartu pritardami vienas kito veiksmams, todėl veikdami bendrininkų grupe abu atliko vykdytojų veiksmus. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir nustatytą didelės žalos požymį, bendrininkavimo požymį, pripažįsta, jog kaltinamųjų L. B. ir S. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, kaip savavaldžiavimas panaudojant fizinę ar psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1478 redakcija) numatytas sąlygas, kurioms esant baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos kelios alternatyvinės bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog L. B. ir S. P. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamieji neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro siūloma bausme (49, 50 b. l.); civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nepareikšti.

Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, L. B. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, padarymą siūlo skirti 70 parų arešto bausmę, o S. P. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, padarymą siūlo skirti 58 parų arešto bausmę. Kaltinamasis L. B. sutinka prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (49 b. l.). Kaltinamasis S. P. sutinka prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (50 b. l.).

Skirdamas kaltinamajam L. B. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

L. B., veikdamas tiesiogine tyčia, bendrininkų grupe ir atlikdamas vykdytojo veiksmus, padarė apysunkį nusikaltimą, teistas, tačiau laikomas neteistu, nes bausmės buvo paskirtos už baudžiamuosius nusižengimus ir bausmes jis jau yra atlikęs, jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 41-1-00695-13 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (2 t., 11-13, 15-16, 17-18 b. l.). L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo L. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.).

L. B. teistas, baustas administracine tvarka, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas (2 t., 19-21 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientų registre nėra (2 t., 24 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (2 t., 23 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre nesilankė (2 t., 25 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai, nes baustas administracine tvarka (2 t., 27 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje registruotas (2 t., 28, 29 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į L. B. atliktus veiksmus, į tai, kad jis jau kartą yra teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L. B. už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis, nei baudžiamajame įstatyme numatytos arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimą, vidurkis, arčiau bausmės maksimumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-05-21 iki 2013-07-30 (1 t., 89, 118, 119, 125, 126 b. l.), laikant kad jam paskirta bausmė atlikta.

L. B. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikintina nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, t.y., nuo 2013 m. liepos 30 d. ir kaltinamasis L. B. paleistinas iš suėmimo.

Skirdamas kaltinamajam S. P. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. P., veikdamas tiesiogine tyčia, bendrininkų grupe ir atlikdamas vykdytojo veiksmus, padarė apysunkį nusikaltimą, neteistas (2 t., 32-33, 35 b. l.). S. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo S. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.).

S. P. neteistas, baustas administracine tvarka, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas (2 t., 36-37 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientų registre nėra (2 t., 40 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (2 t., 39 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre nesilankė (2 t., 41 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai, nes baustas administracine tvarka (2 t., 43 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje registruotas (2 t., 44, 45 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į S. P. atliktus veiksmus, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. P. už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis, nei baudžiamajame įstatyme numatytos arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimą, vidurkis, arčiau bausmės vidurkio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-05-21 iki 2013-07-18 (1 t., 130, 161, 162, 166, 167, 190-193 b. l.), laikant, kad S. P. yra atlikęs visą jam paskirtą bausmę.

S. P. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

mobiliojo ryšio telefonai: „Nokia C5-00“, IMEI Nr.357409/04/045025/8, ir „Nokia 5220“, IMEI Nr. 356840/02/511553/5, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini neribotai S. P. nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.);mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6060“, IMEI Nr.355503/01/630146/1, su „Pildyk“ SIM kortele Nr.89370034150022277200, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini neribotai L. B. nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.); CD kompaktinė plokštelė su telefonų skambučių išklotinėmis, pridėta prie bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – areštą 70 (septyniasdešimčiai) parų.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-05-21 iki 2013-07-30 (70 parų) ir laikyti, kad L. B. jam paskirtą arešto bausmę yra atlikęs.

L. B. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, t.y., nuo 2013 m. liepos 30 d., jį paleidžiant iš suėmimo.

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – areštą 58 (penkiasdešimtų aštuonioms) paroms.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-05-21 iki 2013-07-18, ir laikyti, kad S. P. jam paskirtą arešto bausmę yra atlikęs.

S. P. taikytas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

mobiliojo ryšio telefonus: „Nokia C5-00“, IMEI Nr.357409/04/045025/8, ir „Nokia 5220“, IMEI Nr. 356840/02/511553/5, palikti neribotai S. P. nuosavybei;mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6060“, IMEI Nr.355503/01/630146/1, su „Pildyk“ SIM kortele Nr.89370034150022277200, palikti neribotai L. B. nuosavybei; CD kompaktinę plokštelę su telefonų skambučių išklotinėmis palikti saugoti byloje.

Kaltinamieji, nesutikdami su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamieji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.