Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-01-21 · Civilinė byla Nr. e2A-51-1136/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-21
Bylos Nr.
e2A-51-1136/2026
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03337-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Ignas Totilas, Loreta Miltenytė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Atsakovas
V. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-51-1136/2026Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03337-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.19.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės, Loretos Miltenytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Igno Totilo, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1975-446/2025 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui V. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Augame kartu“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UDB „Gjensidige“ prašė priteisti atsakovo V. R. 47 634,62 Eur žalos atlyginimą, 952,69 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad tarp ieškovės ir draudėjos MB „Augame kartu“ 2022 m. gruodžio 8 d. buvo sudaryta įmonių turto draudimo sutartis, kurios pagrindu buvo apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini), gydymo paskirties patalpose kilo gaisras. Teigė, jog per gaisrą visos patalpos (išskyrus dviejų ir tualeto, kurių durys buvo uždarytos) ir jose buvę daiktai, prietaisai ir įranga aprūko ir termiškai paveikti, apdegė baldai registratūroje, išdužo stiklo paketai, pertvaros ir termiškai paveiktas pertvaros rėmas. Nurodė, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis buvo elektros prietaiso (riedžio) gedimas, kuris priklausė atsakovui.

3. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl gaisro atsiradusios žalos draudėjai išmokėjo 67 654,62 Eur dydžio draudimo išmoką. Dalį žalos atlygino atsakovo bei jo šeimos nario draudimo bendrovės, pervesdamos ieškovei 15 000,00 Eur ir 4 960,00 Eur, todėl galutinė nuostolio suma subrogacijai dėl padarytos žalos – 47 634,62 Eur.

4. Teigė, kad už padarytą žalą yra atsakingas atsakovas, kuris privalėjo užtikrinti, kad jam priklausantis riedis būtų eksploatuojamas, naudojamas tinkamai bei tvarkingai. Tvirtino, jog atsakovas pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų išvengta žalos padarymo asmenų turtui. Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau žala atlyginta nebuvo.

5. Taip pat prašė priteisti kompensuojamąsias palūkanas, kurios laikytinos minimaliais ieškovės nuostoliais dėl negrąžintos draudimo išmokos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 405,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui bei 39,65 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

7. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė įvykio buvimą bei padarytos žalos faktą ir dydį. Nurodė, jog atsakovas neneigė, kad gaisras patalpose kilo užsidegus jo riedžiui, kurį buvo palikęs koridoriuje.

8. Nustatė, kad patalpose kur kilo gaisras, jokių ženklų ir užrašų, draudžiančių elektroninių prietaisų, tokių kaip riedis, įsinešimą į patalpas, nebuvo. Sprendė, jog ant vidinių durų buvo ženklai, draudžiantys patalpose naudoti elektrines transporto priemones, t. y. jomis važiuoti. Gaisro metu atsakovo riedis pagal jo tiesioginę paskirtį nebuvo naudojamas, juo nebuvo važiuojama patalpose, todėl jis nebuvo padidinto pavojaus šaltinis. Nurodė, kad ieškovė įrodymų, susijusių su netinkamu riedžio naudojimu, nepateikė, priežasties, dėl kurios riedis, neįjungtas į tinklą, užsidegė, nenustatė.

9. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovui priklausantis riedis užsidegė dėl neaiškių, netikėtų aplinkybių, kurių atsakovas negalėjo numatyti, dėl ko jis neturėjo objektyvaus pagrindo ir galimybių užkirsti kelio žalai. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, netinkamai ir aplaidžiai vykdė savo pareigas ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, galimu neveikimu prisidėjo prie žalos ieškovės apdraustam turtui atsiradimo. Ieškovė neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo (riedžio netinkamo naudojimo, įstatymo pažeidimo, taisyklių nesilaikymo), todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė ADB „Gjensidige“ (toliau – ir apeliantė) prašė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas už ieškinio surašymą bei už apeliacinio skundo parengimą.

Šalies argumentai

11. Nurodė, kad priešgaisrinės ir policijos pažyma patvirtino, jog gaisras kilo būtent dėl atsakovui priklausančio riedžio. Aiškino, jog atsakovui priklausančiam elektriniam riedžiui buvus techniškai tvarkingam, tinkamai eksploatuotam, prižiūrimam, riedis nebūtų užsidegęs.

12. Teigė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę dėl gydymo paskirties patalpose, ant durų buvusio ženklo reikšmės. Aiškino, kad raudonu apskritimu apvestas ženklas su užbrauktu paspirtuku reiškia draudimą į patalpas įsinešti bet kokią elektrinę transporto priemonę. Tvirtino, jog tokią ženklo reikšmę buvo nurodžiusi ir patalpų savininkė. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtą ženklą siejo tik su tiesiogine riedžio paskirtimi.

13. Tvirtino, kad atsakovas, turėdamas riedį apie 4 metus, nepateikė jokių įrodymų, jog riedis buvo techniškai tvarkingas, kad nors kartą jam buvo atlikta techninė priežiūra. Pabrėžė, jog atsakovas neįrodė, kad buvo tinkamai naudojamas, prižiūrimas riedis, įvertinus tai, kad jis užsidegė, atsakovo veiksmai pasireiškė nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Tvirtino, jog gaisras kilo dėl atsakovui priklaususio elektrinio riedžio, atsakovo neteisėti veiksmai apsireiškė neteisėtu neveikimu, todėl atsakovui esant atsakingam dėl kilusio gaisro, jis turi atlyginti žalą.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. R. prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Nurodė, kad gaisras patalpose kilo dėl riedžio, tačiau tai buvo visiškai netikėtas ir dėl neaiškių priežasčių nutikęs nelaimingas atsitikimas, o ne atsakovo neteisėtų veiksmų padarinys.

16. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kuriais pagrįstų, jog gaisrą patalpose sukėlė netinkamas riedžio eksploatavimas, jo prasta techninė būklė ar atsakovo nerūpestingumas. Teismas pagrįstai ir logiškai konstatavo, kad riedžio užsidegimas buvo atsitiktinis ir netikėtas įvykis, kuris nutiko dėl nežinomų ir neaiškių priežasčių.

Žemesnės instancijos teismas

17. Tvirtino, jog dėl riedžio įsinešimo į MB „Augame kartu“ patalpas atsakovas nesulaukė jokių pastabų iš šios įstaigos personalo, kuris galėjo ir turėjo pastebėti, jog toks prietaisas buvo įneštas į įstaigos patalpas. Aiškino, kad dėl to atsakovas turėjo pagrįstą lūkestį, kad tai nebuvo draudžiama ir jis elgėsi atsakingai bei apdairiai. Teigė, jog nebuvo įrodyta, kad MB „Augame kartu“ taisyklėse, vidinėse tvarkose ar kituose taikytinuose aktuose būtų aiškiai ir nedviprasmiškai numatytas draudimas į šios įstaigos patalpas įsinešti riedį.

18. Pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo jokių materialinės ar procesinės teisės pažeidimų ir teisės ir (ar) faktų vertinimo klaidų, kurių konstatavimas galėtų nulemti sprendimo neteisėtumą

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

20. Byloje nustatyta, kad 2023 m. birželio 1 d. apie 15 val. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuriose įsikūrusi MB „Augame kartu”, kilo gaisras. Minėtos patalpos bei jose esantis turtas buvo apeliantės apdraustas. Pagal Šiaulių priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pateiktą informaciją, labiausiai tikėtina gaisro priežastis buvo elektros prietaiso (riedžio), kuris nuosavybės teise priklausė atsakovui, gedimas. Apeliantė gaisrą pripažino draudžiamuoju įvykiu ir išmokėjo draudėjai MB „Augame kartu“ 67 654,62 Eur draudimo išmoką. Atsakovo ir jo šeimos nario draudikai AS „Swedbank P&C Insurance“ ir AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo ieškovei dalį draudimo išmokos, skirtos gaisro padarytos žalos atlyginimui, pervesdami ieškovei draudimo išmokas – 15 000,00 Eur ir 4 960,00 Eur, kurios buvo paskaičiuotos atsakovui ir jo šeimos nariui pagal jų draudimo sutartis. Ieškovė 2024 m. vasario 5 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl 47 634,62 Eur žalos atlyginimo.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

22. Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš išvardintų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma. Civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Šioje byloje apeliantė įrodinėja atsakovo V. R., kaip už žalą atsakingo asmens, civilinės atsakomybės sąlygas.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

24. Byloje esanti Šiaulių priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pažyma bei tarnybinis pranešimas patvirtina, kad kilusio gaisro metu visos patalpos (išskyrus dviejų ir tualeto) ir joje buvę daiktai, prietaisai ir įranga aprūko ir termiškai paveiktos, stipriai apdegė riedis. Nustatyta, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros prietaiso (riedžio) gedimas. Atsakovas neneigia, kad gaisras patalpose kilo užsidegus jo riedžiui, tačiau teigia, kad tai buvo visiškai netikėtas ir dėl neaiškių priežasčių įvykęs nelaimingas atsitikimas.

25. Vertinant atsakovo atsakomybę, taikytinos CK 6.263 straipsnio nuostatos, nustatančios bendrąją pareigą kiekvienam asmeniui elgtis taip, kad iš jo veiksmų ar neveikimo nekiltų žalos kitiems.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas riedį įsigijo iš privataus asmens, juo važinėjo apie 4 metus. Byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas, įsigydamas riedį, būtų patikrinęs jo techninę būklę ar įsitikinęs jo saugumu. Taip pat nėra pateikta duomenų, jog per visą naudojimo laikotarpį atsakovas būtų atlikęs techninę apžiūrą, tikrinęs bateriją ar galimus vidinius gedimus. Pažymėtina, jog elektrinių dviračių ir panašių prietaisų akumuliatoriai pasižymi padidintu jautrumu perkaitimui, trumpiesiems jungimams, todėl periodinė techninė priežiūra yra būtina minimali saugaus naudojimo sąlyga.

27. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad iki įvykio riedis jam nekėlė įtarimų, tačiau taip pat neneigė, kad per visą naudojimo laikotarpį nėra atlikęs jokios techninės patikros ar priežiūros. Toks atsakovo paaiškinimas nepaneigia jo pareigos užtikrinti valdomo daikto saugumą. Civilinės atsakomybės vertinimui reikšminga ne tai, ar asmuo subjektyviai tikėjo, jog prietaisas yra saugus, bet tai, ar jis ėmėsi objektyviai būtino rūpestingumo, t. y. ar atliko pagrįstas priemones, kurios įprastai būtinos elektrinių, akumuliatorinių prietaisų saugiam naudojimui. Šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi atsakovo teiginiai, esą jis neatliko jokių riedžio patobulinimų ar pan.

28. Riedis buvo naudotas ilgą laiką, jo techninė būklė nebuvo tikrinta, nors akumuliatoriniai prietaisai yra jautrūs nusidėvėjimui, elektronikos gedimams ir gali spontaniškai užsidegti esant paslėptiems defektams. Tai yra sudėtingas mechanizmas, nors ir nėra privaloma techninė patikra, tačiau atsakovas turėjo įvertinti šias aplinkybes bei periodiškai tikrinti naudojamo elektrinio prietaiso būklę. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu neneigė žinąs apie elektrinių prietaisų, tokių kaip paspirtukai, užsidegimus. Atsakovas minėtos pareigos neįvykdė — jis nei inicijavo profilaktinių patikrų, nei kreipėsi į specialistus, nei įsitikino, kad riedis yra techniškai saugus, elgėsi nerūpestingai. Tokiu būdu atsakovas nesielgė taip, kaip pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį privalėtų elgtis rūpestingas ir apdairus asmuo. Atsakovo neveikimas, pasireiškęs daikto techninės būklės nekontroliavimu ir būtinos priežiūros neatlikimu, šiuo atveju sukėlė žalą trečiajam asmeniui MB „Augame kartu“.

29. Be to, atsakovo kaltę papildomai patvirtina faktas, kad atsakovo ir jo šeimos nario draudikai „Swedbank P&C Insurance“ AS ir AB „Lietuvos draudimas“ pripažino įvykį draudžiamuoju ir kompensavo ieškovei dalį draudimo išmokos, skirtos gaisro padarytos žalos atlyginimui, pervesdami ieškovei išmokas – 15 000,00 Eur ir 4 960,00 Eur, kurios buvo paskaičiuotos atsakovui ir jo šeimos nariui pagal jų draudimo sutartis. Draudikų sprendimas išmokėti išmoką suponuoja, kad jie nustatė atsakovo civilinę atsakomybę arba didelę jos tikimybę, nes draudimo išmokos tokiomis aplinkybėmis mokamos tik esant teisiniam atsakomybės pagrindui.

30. Vertinant atsakovo argumentus dėl riedžio įsinešimo į MB „Augame kartu“ patalpas ir nesulaukus jokių pastabų iš šios įstaigos personalo, nebuvus draudimo įsinešti į patalpas minėtą transporto priemonę, nėra teisiškai reikšmingi civilinės atsakomybės vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės atsakomybė šiuo atveju kyla ne dėl draudimo ženklo pažeidimo, o dėl atsakovo pareigos užtikrinti savo valdomo daikto techninį saugumą bei laikytis tokių elgesio taisyklių, kad nebūtų padaryta žala kitam asmeniui.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp atsakovo neveikimo ir žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Jeigu atsakovas būtų vykdęs minimalią techninę priežiūrą, patikrinęs riedžio būklę arba bent būtų susipažinęs su rizikomis, būdingomis elektrinėms transporto priemonėms, gaisras nebūtų kilęs. Žala kilo būtent dėl riedžio gedimo, kurį sąlygojo atsakovo ilgalaikis neveikimas – nesiimant veiksmų patikrinti elektrinės riedžio sistemos tinkamą veikimą.

32. Byloje pateikti ieškovės dokumentai (lokalinės sąmatos, žalos apskaičiavimas, PVM sąskaitos faktūros) patvirtina žalos dydį, ieškovė trečiajam asmeniui MB „Augame kartu“ išmokėjo 67 654,62 Eur draudimo išmoką. Taip pat nėra ginčo, jog atsakovo ir jo sutuoktinės draudimo kompanijos apeliantei atlygino dalį žalos, kurią apeliantė atlygino nukentėjusiajam nuo gaisro trečiajam asmeniui. Ginčo byloje dėl likusio žalos dydžio nėra, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog žalos dydis, kurį reikalauja priteisti apeliantė iš atsakovo, yra pagrįstas.

33. Asmuo gali būti visiškai ar iš dalis atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusiojo asmens veiksmų, reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis).

34. Iš byloje pateiktų foto nuotraukų matyti, kad ant vidinių durų yra užklijuoti ženklai, viename iš jų - raudonu apskritimu apvestas daiktas, kuris panašus į paspirtuką, ir užbrauktas. Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriui 2023 m. birželio 1 d. paaiškinime R. B., trečiojo asmens MB „Augame kartu“ vadovė, nurodė, kad pastate, ant durų buvo ženklas, draudžiantis bet kokią priemonę vežtis į vidų.

35. Teismo posėdžio metu atsakovas aiškino, kad dėl riedžio įsinešimo į MB „Augame kartu“ patalpas jis nesulaukė jokių pastabų iš šios įstaigos personalo, bei nebuvo numatytų jokių draudimų į šias įstaigos patalpas įsinešti riedį.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nutarties 34-35 punktuose nurodytos aplinkybės suponuoja poreikį byloje vertinti ir trečiojo asmens elgesį / veiksmus, dėl kurių jam atsirado nuostoliai (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Primintina, jog apeliantė, kaip draudikė, išmokėjusi draudimo išmoką trečiajam asmeniui, subrogacijos pagrindu perima iš draudėjos (trečiojo asmens) tiek teisių, kiek pati draudėja turi į žalą padariusį asmenį (CK 6.1015 straipsnis).

37. Ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo analizuotos ir vertintos aplinkybės, susijusios su atsakovo teigtu draudimu įsinešti į ginčo patalpas elektrinį riedį ar kitokio pobūdžio elektrinę transporto priemonę, įspėjamųjų ženklų reikšmėmis, jų suvokimu / supratimu, trečiojo asmens darbuotojų (ne)tolerancija, klientams nesilaikant įspėjamųjų ženklų, esančių ant durų.

38. Teisėjų kolegijai pripažinus, jog dėl 2023 m. birželio 1 d. kilusio gaisro yra atsakingas atsakovas, gaisro šaltinio – elektrinio riedžio savininkas (nutarties 28-32 punktai), tačiau nesant įvertintiems trečiojo asmens veiksmams (kiek jie turėjo įtakos gaisro kilimui; nutarties 37 punktas), apeliacinės instancijos teisme, pagal pateiktus įrodymus, nėra objektyvių galimybių teisingai išnagrinėti ginčą, todėl spręstina esant pagrindui panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. Teisėjų kolegijai nutarus panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos. Šis klausimas perduotinas išspręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Alvida Jasaitytė-PralgauskienėLoreta MiltenytėIgnas Totilas