Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos persiųstą Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą dėl (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio, įsiteisėjusio 2022 m. liepos 21 d., priimto Lietuvos Respublikos piliečio D. Š. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š. Švedijos Karalystės (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir nuteistas 1 metų 8 mėnesių (605 dienos) laisvės atėmimo bausme už vagystes ir disponavimą neteisėtai įgytu turtu (8 nusikalstamos veikos), tai yra už nusikalstamų veikų, numatytų Švedijos baudžiamojo kodekso 8 skyriaus 1 straipsnyje, 4 straipsnyje, 9 skyriaus 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 8 skyriaus 1 straipsnyje, 4 straipsnyje, 9 skyriaus 6 straipsnyje, padarymą. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. liepos 21 d.

Liudijime nurodyta, kad iki 2022 m. gruodžio 13 d. D. Š. atliko 156 laisvės atėmimo bausmės dienas bei 167 dienos buvo praleistos kardomajame kalinime. D. Š. paskirta bausmė turėtų būti visiškai atlikta iki 2023 m. rugsėjo 21 d.

Nuteistojo D. Š. gynėja teismo posėdžio metu prašė tenkinti Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą, kadangi nuteistasis nori atlikti bausmę Lietuvoje.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašymą palaikė, siūlė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles. BPK 3655 straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymo), kuriuo buvo įgyvendintas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir kitais atvejais, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo; 2) nuteistasis sutinka, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 3) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sutinka, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai; 4) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Šio Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs klausimą rašytinio proceso tvarka, priima vieną iš šių nutarčių: 1) pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 2) atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu nustatomi šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Iš anksčiau nurodytų Įstatymo nuostatų akivaizdu, kad atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės galima tik tuo atveju, jei nustatomi Įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai.

Nagrinėjamu atveju, Europos Sąjungos šalis – Švedijos Karalystė, tai yra išduodančioji valstybė (valstybė, kurioje priimtas nuosprendis), vadovaujantis Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR, perdavė Lietuvos Respublikai, tai yra vykdančiajai valstybei (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti) nuosprendį, kuriuo nuteistajam D. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir Liudijimą jo atžvilgiu pagal Pamatinį sprendimą nuosprendžio pripažinimui ir bausmės vykdymui Lietuvos Respublikoje.

Nuosprendyje ir Liudijime nurodoma, kad D. Š. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika. Jis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi Lietuvoje gyvenamąją vietą. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Švedijos Karalystėje. Nuosprendis įsiteisėjęs ir yra vykdytinas.

Iš nuteistojo D. Š. nuomonės matyti, jog jis prašo perduoti nuosprendį ir liudijimą Lietuvos Respublikai. Prašyme nurodė, kad jis turi sveikatos problemų, jam kyla psichologinių problemų dėl svetimo kultūrinės aplinkos, jis nori bendrauti su šeima. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis buvo tinkamai informuotas apie jo perkėlimą į Lietuvos Respubliką laisvės atėmimo bausmės atlikimui, nurodė, jog sutinka būti perduotas laisvės atėmimo bausmės vykdymui Lietuvos Respublikoje.

Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Nagrinėjamu atveju, yra nustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos: nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi gyvenamąją vietą Lietuvoje. Pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nepripažinti ir nevykdyti Švedijos Karalystės (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistas D. Š., nenustatyta.

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir turimą medžiagą, darytina išvada, kad Švedijos Karalystės (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendis D. Š. atžvilgiu pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, nustatant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinama tik tuo atveju ir tik tiek, kiek viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Teismas tik sprendžia klausimą tik dėl šio sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, tačiau nekeičia ir savaip neinterpretuoja Europos Sąjungos valstybės narės sprendimu dėl laisvės atėmimo bausmės nustatytų aplinkybių.

Švedijos Karalystės (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. B 5690-22 D. Š. nuteistas 1 metų 8 mėnesių (605 dienų) laisvės atėmimo bausme už vagystes ir disponavimą neteisėtai įgytu turtu (8 nusikalstamos veikos), tai yra už nusikalstamų veikų, numatytų Švedijos baudžiamojo kodekso 8 skyriaus 1 straipsnyje, 4 straipsnyje, 9 skyriaus 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 8 skyriaus 1 straipsnyje, 4 straipsnyje, 9 skyriaus 6 straipsnyje, padarymą.

Liudijime nurodyta faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės:

Disponavimas neteisėtai įgytais daiktais - sunkus nusikaltimas.

D. Š. ir N. K. kartu ir išvien disponavo 3 greičio matuokliais, 7 valdymo skydeliais, 4 duomenų ekranais, 1 oro pagalve, 2 vairais su oro pagalvėmis ir 1 informacine-pramogų sistema, kurių bendra vertė siekė 179 518 kronų. Esama pagrindo manyti, kad šie daiktai iš kito buvo pasisavinti nusikalstamu būdu.

Disponavimas pasireiškė tuo, kad N. K. ir D. Š. laikotarpiu tarp 2022 m. sausio 19 d. ir 2022 m. sausio 25 d., laikė arba gavo aukščiau nurodytus daiktus, vėliau juos vežė bei saugojo lengvajame automobilyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, taip sudarydami sunkesnes sąlygas teisėtiems savininkams atgauti savo nuosavybę. Ši procedūra buvo profesionaliai arba dideliu mastu vykdomos veiklos grandis.

Šis nusikaltimas laikytinas sunkiu, kadangi minėtoji nusikalstama veika buvo sistemingai, organizuotai bei profesionaliai vykdomo, taigi, ypatingai pavojingos rūšies, nusikalstamumo grandis.

D. Š. ir N. K. šią nusikalstamą veiką įvykdė tyčia.

Vagystė - sunkus nusikaltimas.

D. Š. ir N. K. kartu ir išvien neteisėtai įsibraudami pasirengė prieigą į lengvąjį automobilį BMW, valstybiniais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) ir iš jo pavogė vairą ir grotuvo įrangą, priklausančius nukentėjusiajai L. B.. Tai įvyko tarp 2022 m. sausio 24 d. ir 2022 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbtini). Ši vagystė sukėlė žalos.

D. Š. ir N. K. kartu ir išvien neteisėtai įsibraudami pasirengė prieigą į lengvąjį automobilį BMW, valstybiniais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini), ir iš jo pavogė vairą, instrumentų skydelį ir multimedijos skydelį, priklausančius nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini). Tai įvyko tarp 2022 m. sausio 24 d. ir 2022 m. sausio 25 d(duomenys neskelbtini). Ši vagystė sukėlė žalos.

D. Š. ir N. K. kartu ir išvien neteisėtai įsibraudami pasirengė prieigą į lengvąjį automobilį BMW, valstybiniais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) ir iš jo pavogė vairą, vidurio konsolę ir informacinį-pramogų ekraną, priklausančius nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini). Tai įvyko tarp 2022 m. sausio 24 d. ir 2022 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbtini). Ši vagystė sukėlė žalos.

D. Š. ir N. K. kartu ir išvien neteisėtai įsibraudami pasirengė prieigą į lengvąjį automobilį BMW, valstybiniais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) ir iš jo pavogė vairą ir navigatorių, priklausančius nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini). Tai įvyko tarp 2022 m. sausio 22 d. ir 2022 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini). Ši vagystė sukėlė žalos.

D. Š. ir N. K. kartu ir išvien neteisėtai įsibraudami pasirengė prieigą į lengvąjį automobilį BMW, valstybiniais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) ir iš jo pavogė vairą, instrumentų konsolę ir GPS, priklausančius nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini). Tai įvyko tarp 2022 m. sausio 23 d. ir 2022 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini). Ši vagystė sukėlė žalos.

D. Š. ir N. K. kartu ir išvien neteisėtai įsibraudami pasirengė prieigą į lengvąjį automobilį BMW, valstybiniais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) ir iš jo pavogė instrumentų panelę, GPS ir radiją, priklausančius nukentėjusiajam R. P.. Tai įvyko tarp 2022 m. sausio 23 d. ir 2022 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini). Ši vagystė sukėlė žalos.

Šie aukščiau išvardyti nusikaltimai laikytini sunkiais, kadangi minėtosios nusikalstamos veikos buvo sistemingai, organizuotai bei profesionaliai vykdomo, taigi, ypatingai pavojingos rūšies, nusikalstamumo grandis. D. Š. ir N. K. šias nusikalstamas veikas įvykdė tyčinėmis paskatomis vogti.

D. Š. neteisėtai įsibraudamas pasirengė prieigą į lengvąjį automobilį BMW, valstybiniais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) ir iš jo pavogė navigacinę sistemą, priklausančią nukentėjusiai (duomenys neskelbtini). Tai įvyko tarp 2020 m. lapkričio 8 d. ir 2020 m. lapkričio 9 d. (duomenys neskelbtini). Ši vagystė sukėlė žalos. D. Š. šią nusikalstamą veiką įvykdė tyčinėmis paskatomis vogti.

Šiais veiksmai D. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Švedijos baudžiamojo kodekso 8 skyriaus 1 straipsnyje, 4 straipsnyje, 9 skyriaus 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Iš nuosprendžio ir nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių matyti, kad nuteistasis D. Š. nuteistas už tai, kad kartu su kitu asmeniu įsibrovė į svetimus automobilius ir iš jų pagrobė įvairius daiktus bei laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. sausio 25 d. disponavo (laikė arba gavo daiktus, vėliau juos vežė bei saugojo lengvajame automobilyje) neteisėtai įgytais daiktais, taip apsunkindamas sąlygas teisėtiems savininkams atgauti savo nuosavybę.

Standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan.) vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punktas, Teismų praktika Nr. 21, 2004).

Nurodytų aplinkybių pagrindu laikytina, kad D. Š. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymius.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas Švedijos Karalystės (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu D. Š. pagal Švedijos baudžiamojo kodekso 8 skyriaus 1 straipsnį, 4 straipsnį, 9 skyriaus 6 straipsnio 2 ir 3 dalis paskirtą bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyta bausme.

Švedijos Karalystės (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu D. Š. paskirta 1 metų 8 mėnesių (605 dienų) laisvės atėmimo bausmė. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.

Nuteistajam D. Š. paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija maksimalios bausmės, kurią galima skirti už vagystę įsibraunant į saugyklą, suderinus nuteistajam Švedijos Karalystės (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis.

Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis iš Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos liudijimo ir (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio, įsiteisėjusio 2022 m. liepos 21 d., įvertinęs nusikalstamos veikos faktus bei aplinkybes sprendžia, kad Lietuvos Respublikoje pripažintina ir vykdytina Švedijos Karalystės (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu D. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Į D. Š. paskirtos bausmės laiką įskaitytina pagal Švedijos Karalystės (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis – kardomasis kalinimas ir atlikta laisvės atėmimo bausmė nuo 2022 m. sausio 25 d. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 21 d.

Nuteistąjį perėmus iš Švedijos Karalystės, nuteistajam bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo perėmimo iš Švedijos Karalystės dienos.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą tenkinti.

Švedijos Karalystės (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendį, kuriuo buvo nuteistas D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) d., pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

D. Š., nuteistam Švedijos Karalystės (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, paskirtą 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių, tai yra 605 (šešių šimtų penkių) dienų laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalimi, ir palikti šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo D. Š. perėmimo iš Švedijos Karalystės dienos.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Švedijos Karalystės (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendį iki 2022 m. gruodžio 13 d. atliktą bausmės dalį – 167 (vieną šimtą šešiasdešimt septynias) dienas kardomojo kalinimo ir 156 (vieną šimtą penkiasdešimt šešias) laisvės atėmimo bausmės dienas bei bausmės dalį nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki nuteistojo D. Š. perdavimo Lietuvos Respublikai dienos.

Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 21 d.

Nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam D. Š..

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, jos nuorašą išsiųsti Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybai, Švedijos Karalystės (duomenys neskelbtini) apeliaciniam teismui, Lietuvos kalėjimų tarnybai, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.