Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai S. Ž., teismo posėdyje išnagrinėjusi S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neturinčios nuolatinės gyvenamosios vietos, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. 2017 m. lapkričio 27 d. surašyti trys administracinio teisės pažeidimo protokolai, kuriose nurodyta, kad:

S. Ž. 2016 m. lapkričio 6 d., apie 14.00 val., parduotuvėje „Maxima“, esančioje Gedimino pr. 18, Vilniuje, praėjo pro kasas nesusimokėjusi už 1 vnt. maltos kavos „Kronung|, 500 g, kurio vnt. kaina 5,99 Eur, tokiais savo veiksmais galimai padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje. Administracinio teisės pažeidimo protokole asmuo nurodė, kad su pažeidimu sutinka, gailisi.S. Ž. 2016 m. lapkričio 27 d., apie 12.35 val., parduotuvėje „IKI“, esančioje Gedimino pr. 28, Vilniuje, praėjo pro kasas nesusimokėjusi už 1 vnt. maltos kavos „Jacobs|, 500 g, kurio vnt. kaina 5,76 Eur, tokiais savo veiksmais galimai padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje. Administracinio teisės pažeidimo protokole asmuo nurodė, kad su pažeidimu sutinka, gailisi.S. Ž. 2016 m. lapkričio 27 d., apie 13.25 val., parduotuvėje „Maxima“, esančioje Gedimino pr. 18, Vilniuje, praėjo pro kasas nesusimokėjusi už 1 vnt. maltos kavos „Kronung“, 500 g, kurio vnt. kaina 5,99 Eur, tokiais savo veiksmais galimai padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje. Administracinio teisės pažeidimo protokole asmuo nurodė, kad su šiuo pažeidimu sutinka, gailisi.

S. Ž. buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl konstatuojama, kad ji vengia atvykti į bylos nagrinėjimą, ir yra pagrindo bylą nagrinėti S. S. nedalyvaujant (ATPK 272 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolus, S. Ž. kaltę, padarius tris administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 50 straipsnyje, grindžia Policijoje registruojamų įvykių registro išrašų duomenimis, parduotuvių „Maxima“, esančios Gedimino pr. 18, Vilniuje, ir „IKI“, esančios Gedimino pr. 28, Vilniuje, atstovų pareiškimais, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų S. S. ir A. B. – Stančaitienės tarnybiniais pranešimais, asmens prisipažinimais.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Nagrinėjamu atveju S. Ž. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 straipsnį (dėl 3 epizodų), kuriame numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 86 iki 260 Eur arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis byloje Nr. N444-1230/2012, 2012 m. kovo 9 d. nutartis byloje Nr. N575-199/2012). ATPK 10 straipsnio nuostatomis, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Nagrinėjamu atveju iš VšĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“ bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamai S. Ž. nustatyta diagnozė – paranoidinė šizofrenija, ji paminėtoje ligoninėje yra gydyta 7 kartus, paskutinė kartą nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. vasario 9 d. Be to, dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti S. Ž. yra ne kartą kreiptasi į teismą: 2015 m. rugsėjo 1 d. teismo nutartyje nurodyta, jog, pareiškėjo, t. y. paminėtos ligoninės atstovo teigimu, asmuo neveiksnus, tai sunkus ligonis, jos psichikos būklė pavojinga tiek sau, tiek ir aplinkiniams, pagal gydytojų komisijos išvadą teismas nustatė, jog S. Ž. elgesys yra neprognozuojamas ir socialiai pavojingas; iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. bei 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutartyse, papildomai nurodant, kad asmens elgesys neadekvatus, jai būdingi kliedesiai, haliucinacijos, elgesiui būdinga psichozinė – kliedesinė simptomatika; gydytis atsisako.

Įvertinus byloje esančius duomenis apie S. Ž. psichikos sveikatos būklę, nepaisant to, jog šie duomenys yra dėl ankstesnių nei galimai buvo padaryti inkriminuoti pažeidimai laikotarpių, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl jos psichinės sveikatos būklės inkriminuotų pažeidimų padarymo metu: asmuo jau nuo 2008 metų yra priverstinai gydomas dėl psichikos sveikatos sutrikimų, jai diagnozuota paranoidinė šizofrenija, nors teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksnia nėra, tačiau gydytojai nurodo, jog asmuo neveiksnus, elgiasi pavojingai, neprognozuojamai, elgesiui būdinga psichozinė – kliedesinė simptomatika, be kita ko, gydytis atsisako. Be to, pastebėtina ir tai, kad asmeniui inkriminuoti trys smulkiojo svetimo turto pagrobimai, tačiau parduotuvių atstovai nurodė, jog žala padaryta tik dėl vieno epizodo, suma nedidelė – 5,99 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žala, galimai padaryta neteisėtais asmens veiksmais, nedidelė, nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, t. y. asmens veiksmais nėra ypatingai pavojingi, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimas kainuotų daug išteklių bei vadovaudamasis protingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principais, sprendžia, jog šioje byloje netikslinga skirti S. Ž. teismo psichiatrijos ekspertizę.

Minėta, kad svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia, t. y. jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba sąmoningai leido joms kilti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl S. Ž. galimybės suvokti savo galimai priešingus teisei veiksmus ir juos valdyti administracinio teisės pažeidimo protokoluose nurodytų įvykių metu. Įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, taip pat vadovaudamasis proceso ekonomiškumo, proporcingumo bei teisingumo principais, teismas sprendžia, jog šioje byloje neįrodyta, jog S. Ž. tyčia, suvokdama savo veiksmus bei norėdama kilusių pasekmių, padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 50 straipsnyje, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą S. Ž. atžvilgiu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje (dėl trijų epizodų), nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.