Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalį veikdama Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų vardu,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. E. ir E. R., pagal įstatymą atstovaujamos A. R., pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. B., Nacionalinei žemės tarnybai ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose, vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno apygardos teismo pirmininko nutartimi, 2022 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo pirmininko nutartimi, 2022 m. lapkričio 14 d. Alytaus apylinkės teismo pirmininko įsakymu Nr. V-147 „Dėl Kauno apylinkės teismo bylų paskirstymo nagrinėti Alytaus apylinkės teisėjams“, gautas pareiškėjų L. E. ir E. R. (toliau – ir pareiškėjos) pareiškimas, kuriuo pareiškėjos prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos L. E. tėvas ir pareiškėjos E. R. senelis J. R. tuoj po savo sutuoktinės Z. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė pastarosios palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jos turėtą turtą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1-5).

J. R. ir Z. R. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Būdami santuokoje, sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą, CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtina prezumpcija, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Taigi, po sutuoktinės mirties J. R. liko ½ dalis namo ir kito nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise, o jo sutuoktinei Z. R. priklausiusią ½ dalį turto J. R. faktiškai perėmė, pradėdamas šį turtą valdyti kaip savo. J. R. drauge su sutuoktine Z. R. name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno nuo pat jo įsigijimo, o savo gyvenamąją vietą abu sutuoktiniai šiuo adresu deklaravo (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties J. R. ir toliau iki savo mirties gyveno minėtame name, jį prižiūrėjo, tvarkė ir mokėjo komunalinius mokesčius, ką pagrindžia mokesčių mokėjimo kvitai bei sąskaitos už elektrą, vandenį, komunalines atliekas. Dėl Z. R. palikimo priėmimo po jos mirties paveldėjimo byla notaro biure neužvesta. Po palikėjos Z. R. mirties pirmosios eilės gyvi įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėja L. E. ir jos sesuo E. B., kuri pareiškime yra įtraukta suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjos E. R. tėvas J. R., kuris yra palikėjų J. R. ir Z. R. sūnus, mirė (duomenys neskelbtini), todėl E. R. turi teisę paveldėti savo senelių palikimą atstovavimo teise.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos L. E. motina ir pareiškėjos E. R. senelė Z. R. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos L. E. tėvas ir pareiškėjos E. R. senelis J. R. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 40, 41). J. R. ir Z. R. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 43, 51). Z. R. mirė santuokoje, sutuoktinis – J. R., vaikai: E. B., J. R. (mirė (duomenys neskelbtini)), L. E. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 338, 3943, 51). Pareiškėja E. R. yra J. R. (mirusio (duomenys neskelbtini)) dukra, Z. R. vaikaitė (elektroninės bylos apyrašo b. l. 43, 46, 49, 50, 51). Iš Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro pažymos matyti, jog notaro biure Z. R. palikimo paveldėjimo byla nepradėta (elektroninės bylos apyrašo b. l. 8). Po J. R. mirties kaip įstatyminės įpėdinės L. E. ir E. R. priėmė pastarojo palikimą, paduodamos pareiškimą apie palikimo priėmimą Kėdainių rajono 2-ame notarų biure (elektroninės bylos apyrašo b. l. 6, 69). Jų pareiškimų pagrindu užvesta paveldėjimo byla, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti (elektroninės bylos apyrašo b. l. 69). Nekilnojamųjų daiktų Z. R. vardu neregistruota. Pareiškėjų pateikti VĮ Registrų centro išrašai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 52-68) patvirtina, kad J. R. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantys adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., ir žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., J. R. ir Z. R. įgytas santuokos metu. Nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantys adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra įgytas pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu J. R. ir Z. R. įgytas santuokos metu, todėl buvo šių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Z. R. ir J. R. gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) iki jų mirties buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 43, 44, 51). Medicininiame mirties liudijime mirusiojo J. R. nuolatinė gyvenamoji vieta taip pat nurodyta adresu: (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 40). Iš pareiškėjų pateiktų mokėjimo kvitų matyti, jog J. R. 2006 m. rugpjūčio 17 d., 2006 m. spalio 7 d., 2006 m. lapkričio 28 d., 2007 m. gruodžio 5 d., 2008 m. liepos 15 d., 2008 m. spalio 3 d., 2012 m. liepos 24 d., 2013 m. balandžio 20 d., 2022 m. kovo 1 d., 2022 m. gegužės 24 d. mokėjo už elektrą, J. R. vardu buvo skaičiuojamas žemės mokestis už 2006 m.- 2007 m. bei rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą laikotarpiais nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 23-32). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. R. po savo sutuoktinės mirties liko gyventi jo kartu su Z. R. santuokos metu įgytoje sodyboje, mokėjo mokesčius už elektrą, žemę, komunalinių atliekų surinkimą, iš jų bendrai įsigytos sodybos iki pat savo mirties išsikėlęs ar išvykęs kitur gyventi nebuvo.

Pareiškėjas kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis).

Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla į Z. R. palikimą nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimai nei pareiškėjoms, nei kitiems asmenims neišduoti. Iš pareiškėjų pareiškimo, suinteresuoto asmens E. B. atsiliepimo į pareiškimą ir bylos medžiagos matyti, kad J. R. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės Z. R. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti: J. R. iki sutuoktinės Z. R. mirties (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su sutuoktine sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Minėtoje sodyboje J. R. toliau gyveno ir mirus jo sutuoktinei, mokėjo mokesčius už elektrą, komunalinių atliekų surinkimą ir pan., naudojosi joje likusiais mirusiajai iki šios mirties priklausiusiais daiktais, bendrai su palikėja santuokos metu įgytais daiktas, baldais, ir pan., mokėjo žemės mokesčius, t. y. save laikė mirusiajai sutuoktinei iki šios mirties priklausiusio turto paveldėtoju ir savininku, minėtu turtu naudojosi kaip savo turtu.

Taigi, nors J. R. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad J. R. faktiškai priėmė Z. R. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą.

Byloje nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. R. tuoj po savo sutuoktinės Z. R. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjoms teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, jos galės paveldėti palikėjo J. R. turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl Z. R. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Valstybė šioje byloje patyrė 15,29 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios lygiomis dalimis, t. y. po 7,65 Eur priteistinos valstybei iš kiekvienos pareiškėjos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Priteisti iš pareiškėjų L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 7,65 Eur (septynis eurus 65 ct) iš kiekvienos pareiškėjos išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.