Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė rašytinio proceso tvarka susipažino su civiline byla pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: Jonavos rajono savivaldybės administracija, Z. T. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau ir – CPK) XXXIV skyriaus 3 skirsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.68, 4.69, 4.70 ir 4.71 straipsniais, prašo: 1. Nustatyti nuosavybės Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (Statiniai), adresas (duomenys neskelbtini), pažymėtos plane: gyvenamąjį namą, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą po tėvo L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini)) ir motinos V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini)) mirties. 2. Iškviesti ir apklausti liudytojus: J. V. gyv. (duomenys neskelbtini), J. B. gyv. (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodyta, jog pareiškėjo, gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), motina V. B. a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), tačiau nors ir apie 1958 metus buvo pasistatęs namus (duomenys neskelbtini), tačiau savo turėto nekilnojamojo turto taip ir tinkamai neįformino. Pareiškėjas nuo gimimo gyvena savo tėvo statytuose namuose. Seniau jų kaime gatvių nebuvo ir adresas dažniausiai buvo rašomas kaip kaimo pavadinimas, suteikus kaimui gatvių pavadinimus jų namų valdai buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Namų valdoje be namo stovi du tvartai, dvi daržinės, pirtis ir šulinys, kas atsispindi Kauno regiono valstybės archyvo pažymoje ir archyvo dokumentuose. Visi statiniai buvo pastatyti legaliai, nes fiksuoti to meto dokumentuose. Statinius pastatė pareiškėjo tėvas, dirbęs ,,prie statybų“. Po tėvų mirties namų ūkį paveldėjo L. B.. Tam pritarė ir sesė Z. T. (suinteresuotas asmuo). Pareiškėjas gyveno savo tėvo pastatytame name iki jo mirties, po tėvų mirties jis liko gyventi šiame name, naudojosi ūkiniais pastatais, tvartais, pirtimi, šuliniu. Namų valdoje po tėvų mirties pragyveno daug daugiau nei įstatymo numatyti 3 mėnesiai turtui paveldėti, t. y. įvardytas nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo paveldėtas faktiškai jį valdant, kaip tai numato CK 5.50 straipsnis. Namų valda faktiškai egzistuodama nebuvo registruose fiksuota. Dėl kokių priežasčių taip įvyko – pareiškėjas nežino. Tarybiniais laikais buvęs turtas (ką patvirtina archyvų dokumentai) ilgainiui išnyko, nors realiai stovi ir tenkina pareiškėjo poreikius. Po tėvų mirties pareiškėjas naudoja ir valdo šį nekilnojamą turtą, jis priklauso jam. Tiek pareiškėjas, tiek giminės ir kaimynai buvo įsitikinę, kad namas ir pagalbiniai pastatai priklauso pareiškėjui, tačiau visai neseniai jis sužinojo, kad nors realiai nekilnojamas turtas ir yra, jam suteiktas adresas, realiai fiksuojamas savininkas ir sudarinėjamos tiek elektros tiekimo, tiek kitokios sutartys, tačiau formaliai jo kaip ir nėra. Galiausiai turtas pripažįstamas kaip elektros abonentas, remontuojamas ir kt. Pareiškėjas šiame name gyvena su trumpomis pertraukomis nuo jo pastatymo, t. y. daugiau kaip 60 metų. Abejonių, kad namas su priklausiniais priklausytų pareiškėjui, nėra, tačiau sutvarkyti nuosavybės dokumentus be teismo pagalbos neįmanoma. Tam, kad nuosavybės teise jis įregistruotų nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr.: (duomenys neskelbtini) (Statiniai), adresas (duomenys neskelbtini), pažymėtus plane: gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus (duomenys neskelbtini), pareiškėjas kreipiasi su pareiškimu nustatyti, jog minėti statiniai įgyjamos senaties pagrindu nuosavybės teisėmis priklauso pareiškėjui.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 8 dienų terminą nuo šios teismo nutarties kopijos įteikimo dienos šioje nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti ir nurodė, jog nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Per teismo nustatytą terminą pareiškėjas turėjo nurodyti visas jam žinomas ir įmanomas išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su žemės sklypu, ant kurio stovi ginčo nekilnojamasis turtas, pateikti tai patvirtinančius duomenis ir suinteresuotu asmeniu įtraukti žemės savininką, jeigu juo yra ne Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, ir nuomininką (jeigu žemė kam nors išnuomota) bei pateikti žemės savininkui (nuomininkui) įteiktiną pareiškimo kopiją su priedais (CPK 111 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 ir 6 punktai, 113 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). Be to, pareiškėjas turėjo pateikti duomenis iš Gyventojų registro apie tėvo L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)) ir motinos V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) šeimos sudėtį, kad būtų galima pagrįsti teiginį, jog be pareiškėjo ir be suinteresuotu asmeniu pareiškime nurodytos Z. T. nėra kitų įpėdinių, kurie visi pareiškime turi būti nurodyti dalyvaujančiais asmenimis. Be to, pareiškime turėjo būti nurodyti ir kaip priedai pateikti įrodymai, patvirtinantys, kokie asmenys po pareiškėjo tėvo L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)) ir motinos V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) mirčių priėmė jų palikimą ir ar buvo užvestos paveldėjimo bylos po jų mirties, jei nebuvo užvestos – ar buvo nustatytas ir kada palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktas, tuo labiau, kad pareiškime yra nurodyti prieštaringi duomenys – vienoj vietoj rašoma, kad palikimą po tėvo mirties priėmė palikėjas, kitoje, jog ,,po tėvų mirties namų ūkį paveldėjau aš L. B.“. Be to, pareiškime turėjo būti nurodyta informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą – nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas (pažeista CPK 136 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

2019 m. teisme gautas pareiškėjo prašymas terminą trūkumams pašalinti pratęsti dar 14 darbo dienų, kadangi per teismo nustatytą terminą nepavyko surinkti visų dokumentų.

Prašymas dėl termino pratęsimo atsisakytinas tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

CPK 77 straipsnyje numatyta, jog teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Teismas, svarstydamas termino pratęsimo klausimą, gali pareikalauti užstato iki 300 Eur, kurį turi sumokėti asmuo, prašantis pratęsti procesinį terminą. Nesumokėjus pareikalauto užstato, termino pratęsimo klausimas toliau nesvarstomas. Užstatas pereina valstybei, kai asmuo, prašantis pratęsti terminą, neatlieka veiksmų, kuriems atlikti procesinis terminas buvo pratęstas. Pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį.

Pažymėtina, jog šiuo atveju, nors trūkumams pašalinti buvo nustatytas 8 dienų terminas, faktiškai tas terminas buvo 10 dienų, kadangi, pareiškėjui nutartį gavus 2019 m. rugsėjo 13 d., paskutinė trūkumų pašalinimo termino diena iš šeštadienio persikelia į pirmadienį – 2019 m. rugsėjo 23 d.

Tačiau per šį 10 dienų terminą pareiškėjas pateikė tik prašymą dėl termino pratęsimo, nurodęs vienintelę priežastį – kad jam nepavyko surinkti visų dokumentų.

Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog per šį teismo nustatytą ne patį trumpiausią trūkumų šalinimo terminą pareiškėjas ėmėsi bent jau kažkokių veiksmų trūkumams pašalinti (pavyzdžiui, kreipėsi su prašymais į notarą ar Gyventojų registro tarnybą), teismas, nematydamas prasmės iš asmens, kuriam yra teikiama 100 procentų apmokama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, reikalauti užstato, netenkina prašymo dėl termino pratęsimo. Teismo nuomone, pareiškėjas per teismo nustatytą terminą turėjo pakankamai laiko bent jau apsispręsti dėl to, ar byla bus vedama per advokatą ar ne, ir tai nurodyti teismui bei nurodyti teismui jam žinomas aplinkybes apie tai, kam priklauso žemė, ant kurios stovi ginčo pastatai, o taip pat pateikti įrodymus apie tai, kad yra kreiptasi su užklausimais į notarą ir Gyventojų registro tarnybą tikslu gauti teismo nurodytus įrodymus.

Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje pateiktas pareiškimas yra su trūkumais, trukdančias bylą nagrinėti iš esmės, kurie per teismo nustatytą galutinį terminą iki 2019 m. rugsėjo 23 dienos nebuvo pašalinti, teismas, netenkinęs visiškai jokiais įrodymais nepagrįsto prašymo dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo, pareiškimą laiko nepaduotu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi CPK 77 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 3 dalimi, 290–292 straipsniais

nutaria:

atsisakyti patenkinti pareiškėjo prašymą dėl procesinio termino pratęsimo.

Pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.

Išaiškinti pareiškėjui, kad ši nutartis netrukdo jam kreiptis į teismą su nauju pareiškimu surinkus visus reikalingus įrodymus.

Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.