Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-09-15 · Administracinė byla Nr. A-756-1579-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-15
Bylos Nr.
A-756-1579-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Dainius Raižys, Vaida Urmonaitė (pran.)
Pareiškėjas
P. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Prezidento, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos
Advokatai
Stasys Šedbaras
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A-756-1579/2008Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Dainiaus Raižio ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjui P. N. , pareiškėjo atstovui advokatui Stasiui Šedbarui,

atsakovo Lietuvos valstybės atstovų Lietuvos Respublikos Prezidento atstovams Juditai Kaminskienei, Dariui Vilimui ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos atstovui Arnoldui Dilbai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Prezidento, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 45 382,06 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A14-631/07 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimą (administracinė byla Nr. 1-4038-3/2006), kuriuo atmestas jo skundas dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2006 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. N-I54 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekreto Nr. 676 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nario P. N. įgaliojimų sustabdymo“ vykdymo“ ir 2006 m. liepos 17 d. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pirmininko įsakymo Nr. V-11 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2006 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. N-I54 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekreto Nr. 676 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nario P. N. įgaliojimų sustabdymo“ vykdymo“ vykdymo“ panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime teigiama, kad Priežiūros komisijos pirmininkas 2006 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. V-II priėmė Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekreto Nr. 676 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nario įgaliojimų sustabdymo“ pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad įgaliojimų sustabdymas prilyginamas nušalinimui nuo darbo – nagrinėjamu atveju nuo valstybės tarnybos pareigų atlikimo ne tam tikroje apimtyje, o visumoje. Darbo kodekso 123 straipsnyje nustatyta, kad nušalintas darbuotojas jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą. Nei Prezidentas, nei Priežiūros komisijos pirmininkas nepasiūlė pareiškėjui kitų pareigų Priežiūros komisijoje, nors žinojo, kad Azartinių lošimų įstatymas (26 str. 6 dalis) draudžia neatleistam iš pareigų Priežiūros komisijos nariui dirbti kitur, išskyrus Priežiūros komisijoje. Dėl neįdarbinimo kitose pareigose Priežiūros komisijoje nušalinimo nuo Priežiūros komisijos nario pareigų laikotarpiu – nuo 2006 m. liepos 14 d. iki 2007 m. gegužės 29 d. pareiškėjas nedirbo ir negavo pajamų. Jam padaryta turtinė žala.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybinė lošimų priežiūros komisija pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos Prezidento 2001 m. liepos 11d. dekretu Nr.1414 paskirtas Priežiūros komisijos nariu. Pati Priežiūros komisija neturėjo teisės ir/ar pareigos pareiškėjui siūlyti kitų pareigų Priežiūros komisijoje jo nušalinimo laikui, nes pareiškėjo skyrimas į pareigas nepriklauso Priežiūros komisijos kompetencijai. Pareiškėjui nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimo priežastis yra nutarimas Nr. N-154 ir įsakymas Nr. V-11, o nutarimo Nr. N-154 ir įsakymo Nr. V-l l priėmimo priežastis yra Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekretas Nr. 676. Nei nutarimas Nr. N-154, nei įsakymas Nr. V-11 teismų nebuvo pripažinti neteisėtais ar nepagrįstais, o Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekretas Nr. 676 teisės aktų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, todėl yra galiojantis ir privalomas visiems asmenims, taip pat Priežiūros komisijai ir pareiškėjui. Priežiūros komisija nėra subjektas, atsakingas už pareiškėjo nušalinimą ir dėl nušalinimo atsiradusių pasekmių, todėl neturi teisinio pagrindo atlyginti 47 285 litų turtinės žalos. Pažymėtina, jog Darbo kodekso 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nušalintas darbuotojas jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą, jei toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui. Azartinių lošimų įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Priežiūros komisijos narys pareigas gali eiti tik Priežiūros komisijoje, taip pat dirbti mokslinį arba pedagoginį darbą. Pareiškėjas galėtų eiti pareigas tik Priežiūros komisijoje, tačiau jei tokių pareigų ėjimas neprieštarautų nušalinimo tikslui (Darbo kodekso 123 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Prezidentas 2006 m. liepos 13 d, dekretą Nr. 676 priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 10 punktu ir atsižvelgdamas į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2006 m. balandžio 13 dienos sprendimą Nr. KS-15, kuriame konstatuota, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Priežiūros komisijos vertinimu, pareiškėjas, pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, jo nušalinimo laikotarpiu negali eiti jokių kitų pareigų Priežiūros komisijoje, kadangi tai prieštarautų nušalinimo nuo pareigų tikslui. Tik nustačius nušalinimo nepagrįstumą, atsiranda darbuotojo teisė į žalos atlyginimą. Nei administracinių bylų nagrinėjimo metu, nei dabar nėra duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekretu Nr. 676 buvo nušalintas nepagrįstai.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lietuvos Respublikos Prezidento atstovai pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad Respublikos Prezidentas 2007 m. liepos 13 d. dekretą Nr. 676 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nario P. N. įgaliojimų sustabdymo“ išleido atsižvelgdamas į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2006 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. KS-15, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 13 straipsnio l dalies ir 7 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškėjas buvo apskundęs šį sprendimą teismine tvarka, tačiau tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 27 d. sprendime, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gegužės nutartyje Nr. A-524/2007 pasisakė, kad minėtas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir jį naikinti nebuvo pagrindo. Respublikos Prezidentas šiuo dekretu nesprendė pareiškėjo tarnybinių funkcijų atlikimo klausimo. Pareiškėjo nušalinimą nuo tarnybos sprendė Valstybinė lošimų priežiūros komisija Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams, valstybinių komisijų, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų nariams yra taikomas Valstybės tarnybos įstatymas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Respublikos Prezidentas 2007 m. liepos 13 d. dekretą Nr. 676 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nario P. N. įgaliojimų sustabdymo“ išleido atsižvelgdamas į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2006 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. KS-15, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 13 straipsnio l dalies ir 7 straipsnio 2 dalies nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A14-631/07 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimą (administracinė byla Nr. 1-4038-3/2006), kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2006 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. N-154 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekreto Nr. 676 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nario P. N. įgaliojimų sustabdymo“ vykdymo“ ir 2006 m. liepos 17 d. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pirmininko įsakymo Nr. V-11 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2006 m. liepos 17d. nutarimo Nr. N-I54 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekreto Nr. 676 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nario P. N. įgaliojimų sustabdymo“ vykdymo“ vykdymo“ panaikinimo (b.l. 5-13).

Teismas nurodė, kad Darbo kodekso 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nušalintas darbuotojas jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą, jei toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui. Azartinių lošimų įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Priežiūros komisijos narys pareigas gali eiti tik Priežiūros komisijoje, taip pat dirbti mokslinį arba pedagoginį darbą. Lietuvos Respublikos Prezidentas 2006 m. liepos 13 d. dekretą Nr. 676 priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 10 punktu ir atsižvelgdamas į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2006 m. balandžio 13 dienos sprendimą Nr. KS-15, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Pareiškėjas, pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, jo nušalinimo laikotarpiu negalėtų eiti jokių kitų pareigų Priežiūros komisijoje, kadangi tai prieštarautų nušalinimo nuo pareigų tikslui. Pareiškėjui užimti kitas pareigas Priežiūros komisijoje nebuvo pagrindo, kadangi toks siūlymas būtų prieštaravęs Darbo kodekso 123 straipsnio 3 daliai. Pareiškėjas nenuginčijo Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekreto Nr. 676 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo teigimu, dekretui galiojant vertintina, kad pareiškėjui žala nepadaryta. Neteisėti veiksmai nenustatyti (Civilinio kodekso 6.271 str.).

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovai nepaneigė, kad ne jų veiksmais ir neveikimu iš apelianto buvo atimta teisė dirbti ir gauti pajamas. Teismas šios aplinkybės nenagrinėjo ir nevertinio, tuo pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį.

2. Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekreto Nr. 676, kaip apelianto nušalinimo nuo darbo pagrindo, teisėtumas ir pagrįstumas administraciniame teisme nenagrinėtas ne dėl apelianto kaltės. Teismo išvada dėl šio dekreto nenuginčijimo negali būti pagrindu pripažinti apelianto reikalavimo dėl žalos atlyginimo nepagrįstu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Prezidento įgalioti atstovai taip pat nurodė, kad minimu dekretu nespręstas pareiškėjo tarnybinių funkcijų atlikimo klausimas.

3. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų tikslo, nenurodė faktų ir įstatymo normos, kuriais vadovaujantis padaryta išvada, jog Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimas užkerta kelią eiti kitas pareigas Priežiūros komisijoje. Azartinių lošimų įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Priežiūros komisijos narys gali dirbti Priežiūros komisijoje ne tik komisijos nario, bet ir aparato darbuotojo pareigose. Siūlymas užimti pareigas Priežiūros komisijos aparate, kuris nevykdo priežiūros ir kontrolės funkcijų, nebūtų prieštaravęs Darbo kodekso 123 straipsnio 3 daliai.

4. Priimant sprendimą neatsižvelgta į tai, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnį nušalinimas nuo pareigų negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, o pagal Darbo kodekso 123 straipsnio 4 dalį nušalinimo terminui pasibaigus darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą arba nutraukiama darbo sutartis.

Atliepimu į apeliacinį skundą atsakovo Lietuvos valstybės atstovai prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas turtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Prezidento ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos, prašo, nurodydamas, kad nušalinimo nuo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nario pareigų laikotarpiui jis nepagrįstai nebuvo perkeltas į kitą darbą. Pareiškėjo įsitikinimu, tokią teisę jam garantavo Darbo kodekso 123 straipsnio 3 dalis. Dėl neįdarbinimo kitose pareigose pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kurios dydis prilygintinas per nušalinimo laikotarpį negautam Priežiūros komisijos nario darbo užmokesčiui.

Azartinių lošimų įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Priežiūros komisijos nariai yra skatinami, atsako, jiems teikiamos socialinės bei kitos garantijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Darbo kodekso 123 straipsnio dalyje numatyta, kad nušalintas darbuotojas jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą, jei toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui. Tokia teisės normos formuluotė suponuoja išvadą, kad reikalavimas perkelti nušalintą asmenį į kitą darbą nėra imperatyvus ir besąlygiškas. Perkėlimas neturi prieštarauti nušalinimo tikslui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A14-631/2007 (P. N. vs. Valstybinė lošimų priežiūros komisija) nustatyta, kad Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2006 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. N-154 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekreto Nr. 676 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nario P. N. įgaliojimų sustabdymo“ vykdymo“ ir 2006 m. liepos 17 d. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pirmininko įsakymas Nr. V-11 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2006 m. liepos 17d. nutarimo Nr. N-I54 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekreto Nr. 676 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nario P. N. įgaliojimų sustabdymo“ vykdymo“ vykdymo“ yra priimti Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekreto Nr. 676 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nario P. N. įgaliojimų sustabdymo“ pagrindu ir skirti jo praktiniam įgyvendinimui Priežiūros komisijos veikloje. Teismas taip pat konstatavo, kad Priežiūros komisijos nario įgaliojimų sustabdymas savo turiniu yra tapatus nušalinimo nuo pareigų institutui – abiem atvejais darbuotojui laikinai neleidžiama eiti tarnybinių pareigų dėl priežasčių, susijusių su jo kalte.

Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekretu Nr. 676 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nario P. N. įgaliojimų sustabdymo“ P. N. įgaliojimai sustabdyti, atsižvelgiant į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2006 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. KS-15, kol byla bus išnagrinėta teisme.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2006 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. KS-15 nuspręsta, kad pareiškėjas, platindamas savo knygą ,,Azartinių lošimų priežiūros kronika (dienoraštis)“ lošimus organizuojantiems subjektams, kurių veiklą prižiūri ir kontroliuoja Valstybinė lošimų priežiūros komisija, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, o nedeklaruodamas pasikeitusių Privačių interesų deklaracijos duomenų, t.y. to, kad P. N. konsultacinė firma ,,Nakona“ atnaujino komercinę veiklą, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas. Sprendime taip pat padaryta išvada, kad, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, vykdant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, pareiškėjas turėtų nusišalinti nuo daugelio azartinius lošimus organizuojančių įmonių veiklos (kontrolės ir priežiūros) klausimų sprendimo, o tai ateityje gali trukdyti jam tinkamai atlikti Priežiūros komisijos nario pareigas. Kadangi būtent šiuo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu remtasi Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete dėl pareiškėjo kaip Priežiūros komisijos nario įgaliojimų sustabdymo, akivaizdu, kad pareiškėjo nušalinimo tikslas – siekis išvengti interesų konflikto jam atliekant Priežiūros komisijos nario pareigas. Azartinių lošimų įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Priežiūros komisiją sudaro 6 asmenys, iš kurių po 2 asmenis penkeriems metams skiria ir iš jos atleidžia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas. Priežiūros komisijos narys pareigas gali eiti tik Priežiūros komisijoje, taip pat dirbti mokslinį arba pedagoginį darbą (Azartinių lošimų įstatymo 26 str. 6 d.). Įvertinus pareiškėjo įgaliojimų sustabdymo (nušalinimo) tikslą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal Azartinių lošimų įstatymo nuostatas Respublikos Prezidentas pareiškėjo Priežiūros komisijoje į jokias kitas pareigas, išskyrus jos nario, skirti negalėtų, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Prezidento veiksmai, nesprendžiant klausimo dėl pareiškėjo perkėlimo į kitas pareigas nušalinimo laikotarpiu, buvo teisėti.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad Priežiūros komisijos pirmininkas galėjo nušalinimo laikotarpiui jį perkelti į Priežiūros komisijos aparato darbuotojo pareigas. Kaip jau nustatyta, Priežiūros komisijos pirmininkas išleisdamas 2006 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. V-11 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2006 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. N-I54 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekreto Nr. 676 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nario P. N. įgaliojimų sustabdymo“ vykdymo“ vykdymo“ tik įgyvendino Prezidento dekretą. Nei Azartinių lošimų įstatyme, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 739 patvirtintuose Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuostatuose nėra normų, kurios Priežiūros komisijos pirmininkui suteiktų kokius nors įgalinimus savarankiškai spręsti Priežiūros komisijos narių atleidimo, priėmimo, įgaliojimų sustabdymo klausimus. Tai – Priežiūros komisijos narius skiriančių ir atleidžiančių valstybės pareigūnų kompetencija. Priežiūros komisiją sudaro 6 asmenys, iš kurių po 2 asmenis penkeriems metams skiria ir iš jos atleidžia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas (Azartinių lošimų įstatymo 26 str. 1 d.). Azartinių lošimų įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Priežiūros komisija prižiūri ir kontroliuoja lošimus organizuojančių subjektų veiklą. Priežiūros komisijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų administracija sudaroma komisijos funkcijoms atlikti. Jos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršydamas lėšų, patvirtintų darbo užmokesčiui, tvirtina Priežiūros komisijos pirmininkas (Azartinių lošimų įstatymo 26 str. 8 d.). Priežiūros komisijos administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus priima ir atleidžia priežiūros komisijos pirmininkas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 739 patvirtintų Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuostatų 16.4 p.). Priežiūros komisijos ir Priežiūros komisijos administracijos funkcijos, tikslai, formavimo tvarka aiškiai išskirta, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad Priežiūros komisijos pirmininkas galėjo spręsti komisijos nario perkėlimo į pareigas Priežiūros komisijos administracijoje klausimą.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė iš valstybės biudžeto atlygina žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad valdžios institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, pareiškėjo prašymas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, iš esmės teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjo P. N. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėDainius RaižysVaida Urmonaitė