Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-10-02 · Administracinė byla Nr. I-2841-189/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-10-02
Bylos Nr.
I-2841-189/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Henrikas Sadauskas, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
A. Č.
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2841-189/2008Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.;38. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjui A. Č., atsakovo atstovui Vismantui Matului, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. Č. skundą Lietuvos valstybei atstovaujamai Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VMAI prie SAM) 2008-01-14 sprendimą Nr. 4R-52-5832, įpareigoti VMAI prie SAM atlikti Pataisos namų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ir priteisti iš Lietuvos valstybės atstovaujamos VMAI prie SAM 60000 Lt neturtinės žalos. Paaiškino, kad kreipėsi į VMAI prie SAM prašydamas atlikti pataisos namų medicinos tarnybos vadovės suteikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, įvertinant tai, kad pataisos namų medicinos tarnybos vadovė atsisakė rekomenduoti pataisos namų vadovui leisti jam dėl susirgimo įsigyti gydymo tikslais vaisius ir daržoves, vaistažoles, medų. Tačiau VMAI prie SAM pavedė atlikti medicininių paslaugų suteikimo kontrolę ir įvertinimą asmeniui ir institucijai, kurių veiksmais ir neveikimu jis skundėsi. Tuo jam padaryta žala, kuri pasireiškė pergyvenimais, rūpesčiais, ilgalaikiu nuotaikos pablogėjimu. Jis patyrė stresą, diskomfortą, bendravimo galimybių sumažėjimą, sveikatos pablogėjimą.

Atsiliepimas

Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepime (b.l. 102-104) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad VMAI prie SAM nėra įgaliota spręsti klausimų, susijusių su nuteistųjų kalinimo sąlygomis bei kitų viešojo administravimo institucijų pareigūnų pareigų atlikimu. VMAI prie SAM atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės, (tinkamumo) valstybinę kontrolę. Pareiškėjo minimas vaisių ir daržovių vartojimas bei jų įsigijimas įkalinimo įstaigoje nesusijęs su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, o yra specifinė sritis, kurios tvarką reglamentuoja atskiri teisės aktai bei įkalinimo įstaigų vidaus dokumentai. VMAI prie SAM 2007-12-18 raštu Nr. 4R-2553-583D pavedė Vilniaus 2-jų pataisos namų vadovui organizuoti skundo tyrimą pagal vidaus medicininio audito nuostatus ir išnagrinėti pareiškėjo skunduose keliamus reikalavimus. Vilniaus 2-jų pataisos namų vadovui buvo pavesta per atitinkamą laikotarpį pateikti VMAI prie SAM ataskaitą bei su ataskaita susijusių dokumentų kopijas. Vilniaus 2-ji pataisos namai atliko neplaninį vidaus auditą ir 2008-01-07 raštu Nr. 9-88(07) pateikė tyrimo ataskaitą bei su ja susijusių dokumentų kopijas. Įvertinus tyrimo ataskaitos medžiagą, nuspręsta, kad nėra pagrindo atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, nes pareiškėjo skundo dalykas nesusijęs su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Be to, pareiškėjas neįrodė žalos atlyginimo sąlygų, t.y. neteisėtų veiksmų, neigiamų pasekmių, kaltės bei priežastinio ryšio tarp neigiamų pasekmių bei veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Sveikatos apsaugos ministerijai 2007-11-13 ir 2007-11-21 padavė skundus dėl įpareigojimo atlikti išsamią sveikatos priežiūros kokybės kontrolę Vilniaus 2-uose pataisos namuose (b.l. 106-110). Sveikatos apsaugos ministerija persiuntė šiuos skundus Valstybinei medicininio audito inspekcijai (b.l. 105). Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2007-12-18 raštu Nr. 4R-2553-583D įpareigojo Vilniaus 2-jų pataisos namų vadovą išnagrinėti pareiškėjo skunduose keliamus klausimus bei pateikti tyrimo ataskaitą ir su ataskaita susijusių dokumentų kopijas (b.l. 111), taip pat, 2007-12-17 raštu Nr. 4R-2550-583D įpareigojo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Sveikatos priežiūros tarnybą pateikti tyrimo, atlikto dėl gydytojos T. M. veiksmų, rezultatus (b.l. 112). Vilniaus 2-ji pataisos namai 2008-01-07 raštu Nr. 9-88(07) informavo Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos apie atliktą neplaninį vidaus auditą ir pateikė dokumentus (b.l. 113-124). Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2008-01-14 sprendimu Nr. 4R-52-583D nusprendė, kad pagrindo atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę nėra (b.l. 4).

Kaip patvirtina byloje esantys dokumentai, Valstybinė medicininio audito inspekcija prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos priėmė sprendimą dėl pareiškėjo skundų, apie priimtą sprendimą pareiškėją informavo (b.l. 4). Tai reiškia, kad Valstybinė medicininio audito inspekcija prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos atliko jai priskirtus veiksmus, t.y. atsakė laiku ir išsamiai į pareiškėjo paduotus skundus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjo paaiškinimas, kad Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavedė atlikti medicininių paslaugų suteikimo kontrolę ir įvertinimą asmeniui ir institucijai, kurių veiksmais ir neveikimu jis skundėsi, nepagrįstas, nes pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. 1 d. 2 p., Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) valstybinę kontrolę, tuo tarpu pareiškėjo minimas vaisių ir daržovių vartojimas bei jų įsigijimas įkalinimo įstaigoje nesusijęs su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, o yra specifinė sritis, kurią reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 92 str., kuriame nustatyta nuteistųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, o įsigijimo tvarka nustatyta Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada kad nėra pagrindo naikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2008-01-14 sprendimą Nr. 4R-52-5832 ir įpareigoti atlikti Vilniaus 2-jų pataisos namų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę.

Pareiškėjas skunde taip pat paaiškina, kad dėl šių Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos ministerijos veiksmų patyrė neturtinę žalą. Tačiau, kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Vadovaujantis CK 6.246 str. 1 d. ir 6.271 str. 3 d., neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu (šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Taigi, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos jam kilimo dėl skunde nurodytų aplinkybių fakto, todėl tenkinti skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaHenrikas SadauskasHalina Zaikauskaitė